A-729-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-729-442-2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02796-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 10.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja N. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2013 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. S-91(7-102/2013); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1A-107; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. sausio 14 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190098S.

Skunde nurodė, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes muitinė nepripažino jos 2009 m. gruodžio 22 d., 2009 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 15 d. pateiktose deklaracijose deklaruotų sniego motociklų deklaruotos sandorio vertės muitinės verte ir sniego motociklų vertę nustatė pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnį. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalį importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, esant būtinumui patikslinama vadovaujantis 32 ir 33 straipsnių nuostatomis. Vadovaujantis šiomis nuostatomis pareiškėja muitinei pateikė visas prekių įsigijimo sąskaitas bei važtaraščius, iš kurių matyti, kokia yra už prekes faktiškai sumokėta kaina, todėl muitinės atsisakymas taikyti sandorio vertės metodą yra nesuprantamas ir nepagrįstas.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. vasario 9 d. raštu įpareigojo N. K. pateikti išverstus į valstybinę kalbą dokumentus ir atitinkamą informaciją, pagrindžiančią deklaruotų sniego motociklų muitinę vertę, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl muitinio įforminimo metu pareiškėjos pateiktų dokumentų be autentikuotų vertimų ir deklaruotos sandorio vertės. Pareiškėja informacijos ir dokumentų muitinei nepateikė, todėl Vilniaus teritorinė muitinė 2013 m. sausio 14 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM190098S, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalimi (b), 31 ir 78 straipsniais, perskaičiavo pareiškėjai mokesčius ir įregistravo mokestinę prievolę muitinei.

Mokestinio ginčo metu Muitinės departamentas suteikė pareiškėjai galimybę pasinaudoti savo pareiga paneigti muitinės abejones dėl deklaruotos sandorio vertės ir dar kartą įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus dėl sniego motociklų defektų, taip pat apmokėjimo įrodymus ir dokumentų autentikuotus vertimus į lietuvių kalbą. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir dokumentų vertimų į valstybinę kalbą nei Muitinės departamentui per nustatytą terminą, nei Mokestinių ginčų komisijai. Muitinės departamento nuomone, muitinė pagrįstai atsisakė taikyti sandorio vertės metodą, nes nustatė, kad pareiškėjos deklaruota prekių kaina labai skiriasi nuo panašių markių naudotų sniego motociklų importo kainų.

Nurodė, jog sniego motociklai iš JAV į Europos Sąjungos muitų teritoriją buvo įvežti per Klaipėdos jūrų uostą, gabenti tranzitu per Lietuvą ir padėti į muitinės sandėlį Latvijoje. Kadangi prekės iš trečiųjų šalių nebuvo išleistos į laisvą apyvartą, po kelių metų muitinio sandėliavimo prekių gavėjas V. L. pardavė tas pačias prekes pareiškėjai, kuri pateikė muitinei importo deklaracijas ir sąskaitas faktūras, išrašytas pagal pirmines „New Baltija INC“ ir V. L. sąskaitas. Pagal šias sąskaitas, kainos nurodytos beveik tokios pat, kaip ir pirminėse sąskaitose eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Pažymėjo, kad pirminėse „New Baltija INC“ išrašytose sąskaitose eksportui į Bendrijos muitų teritoriją nurodytos CIF transportavimo sąlygos, t. y. į nurodytą prekių kainą 1900 USD už vienetą yra įtraukta ne tik prekių kaina, bet ir transportavimo išlaidos, taip pat krovinio jūrinis draudimas nuo rizikos dėl prekių praradimo ar sugadinimo transportavimo metu. Kadangi pagal pareiškėjos pateiktas sąskaitas matosi, kad pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų, o pareiškėja nepateikė muitinei jokių sniego motociklų defektacijos, taip pat apmokėjimo ar kitokių įrodymų, muitinei kilo pagrįstų abejonių dėl deklaruotų sniego motociklų kainos, kuri labai skiriasi nuo pagal savo technines charakteristikas, senumą, galingumą naudotų panašių markių sniego motociklų kainų. Tais atvejais, kai muitinė nustato, jog deklaruotos importuojamų prekių sandorio vertės ženkliai skiriasi nuo palyginamųjų muitiniam įvertinimui naudojamų importo kainų, pareiga pagrįsti, kodėl skirtumas atsirado, tenka importuotojui. Pastarajam deklaruotos prekių sandorio vertės teisingumo nepagrindus, o muitinės pareigūnams, surinkus duomenis, negalint nustatyti prekių pardavimui arba jų kainai turėjusių sąlygų ar aplinkybių konkrečios įtakos sandorio vertei, muitinės įstaiga įgyja įgaliojimus muitine verte nelaikyti deklaruotos prekių sandorių vertės.

Be to, muitinė nustatė esminius dokumentų neatitikimus: pareiškėjos sąskaitos išrašytos pagal pirmines eksporto į Bendrijos muitų teritoriją sąskaitas (naudotiems sniego motociklams su defektais), kurios trimis atvejais yra ankstesnės, negu šių sniego motociklų gamintojas naujus sniego motociklus perdavė distributoriams. Muitinio įforminimo metu muitinei pareiškėjos pateiktuose JAV firmos „Yamaha Motor Corporation, U.S.A.“ sertifikatuose nurodyta, kad nauji sniego motociklai perleisti JAV distributoriams. Taip pat nurodyta, kad sniego motociklai 2007 m. lapkričio 21 d. eksportuoti iš JAV.

Tačiau pagrįstų abejonių muitinei sukėlė tai, kad visiems sniego motociklams pirminio sandorio metu tarp eksporto įmonės „New Baltija INC“ ir V. L. buvo išrašytos 2007 m. spalio 25 d. sąskaitos, kuriose sniego motociklai jau įvardyti kaip naudotos išgelbėtos transporto priemonės. Sąskaitas išrašė ne distributoriai, kuriems buvo sertifikatų pagrindu perleisti nauji sniego motociklai, bet tretieji asmenys – „New Baltija INC“. „Yamaha Motor Corporation, U.S.A.“ sertifikatuose nurodyta naujų sniego motociklų perdavimo distributoriams data trimis atvejais yra vėlesnė (2007 m. spalio 26 d.) nei „New Baltija INC“ išrašytos sąskaitos, kuriose parduodamos eksportui į Bendrijos muitų teritoriją prekės yra jau neva apgadintos transporto priemonės. Kitais dviem atvejais „Yamaha Motor Corporation, U.S.A.“ sertifikatai išduoti šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį iki „New Baltija INC“ sąskaitos išrašymo dienos.

Todėl nelogiška, jog nauja, dar gamintojo distributoriui neperduota transporto priemonė, dieną anksčiau jau būtų trečiųjų asmenų parduota eksportui į Bendrijos muitų teritoriją kaip naudota išgelbėta ar sudaužyta. Pareiškėjos pateiktose muitinio įforminimo metu sąskaitose nurodoma, kad sniego motociklai su defektais, bet jokių dokumentų, įrodančių šių transporto priemonių defektus, sudaužymo ar sugadinimo faktą (turto vertintojo ataskaitos ir pan.) nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui, nei MGK pareiškėja nepateikė, todėl neįmanoma nustatyti prekių pardavimui arba jų kainai turėjusių sąlygų ar aplinkybių konkrečios įtakos sandorio vertei.

Atsakovo nuomone, muitinė, pagrįstai suabejojusi dėl deklaruojamos prekių vertės teisingumo ir tikslumo, ir nustačiusi, kad poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, pagrįstai atsisakė nustatyti importuojamų prekių muitinės vertę pagal sandorio vertę, vadovaudamasi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos deklaruotos sniego motociklų sandorio kainos (4384 Lt ir 4951 Lt) yra ženkliai mažesnės už atitinkamo laikotarpio Muitinės departamento aprobuotuose žinynuose (kataloguose) „Transporto priemonių importo kainos“ nurodytas panašių pagal savo technines charakteristikas ir kitus parametrus naudotų transporto priemonių importo kainas (apie 17–18 tūkst. Lt). Atsižvelgiant į tai, kad muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai nepagrindė importuotų transporto priemonių sandorio vertės, buvo pradėtas deklaruotų prekių muitinės vertės patikrinimas.

Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjos muitinio įforminimo metu pateiktus ir iš Klaipėdos teritorinės muitinės papildomai gautus dokumentus, nustatė prieštaravimus, reikšmingus prekių muitinės vertės tikrinimui. Pagal pateiktas sąskaitas prekės pareiškėjai buvo parduotos už tą pačią kainą arba beveik už tą pačią kainą, kuri buvo nurodyta eksporto įmonės „New Baltija INC“ išrašytose sąskaitose Latvijos piliečiui V. L.. Nustatyta, kad iš JAV atgabentiems sniego motociklams nei viename iš įformintų muitinės dokumentų nėra deklaruota, kad sniego motociklai būtų naudoti, nesukomplektuoti ar muitinio įforminimo metu būtų turėję kokių nors defektų, nors detalus prekių aprašymas pagal Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintą Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukciją (22.33.2 p.) deklaruojant prekes yra būtinas.

Pareiškėja jokių papildomų įrodymų apie transporto priemonių apgadinimo faktą ar apie kitokius veiksnius, galėjusius turėti įtakos prekių vertės sumažėjimui, nei muitinei, nei ginčą nagrinėjusioms institucijoms nepateikė. Atsižvelgus į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Kadangi Vilniaus teritorinė muitinė negalėjo nustatyti, kokį poveikį importuotų prekių kainai turėjo išvardintos sąlygos ir aplinkybės, todėl, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, N. K. deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui muitinė pagrįstai netaikė sandorio vertės metodo.

Vilniaus teritorinė muitinė, atmetusi sandorio vertės metodo taikymą minėtose importo deklaracijoje deklaruotoms transporto priemonėms, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nuosekliai išanalizavo Bendrijos muitinės kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytų prekių muitinio įvertinimo metodų taikymo galimybes bei eiliškumą ir detaliai išaiškino, kuo remiantis prekių muitinę vertę nustatė naudojantis rinkos kainomis, kurios pateikiamos naudotų automobilių kainų žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“, t. y. vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad remiantis Bendrijos muitinės kodekso 14 straipsniu ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsniu bei Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnio 1 dalies nuostatomis Vilniaus teritorinei muitinei paprašius pareiškėjos pateikti sandorio vertę pagrindžiančius dokumentus, ji tokių dokumentų nepateikė. Vadovaudamasi turimais duomenimis Vilniaus teritorinė muitinė perskaičiavo mokesčius ir įregistravo mokestinę prievolę muitinei. Nagrinėjant ginčą Muitinės departamente pareiškėja buvo dar kartą įpareigota pateikti dokumentus, tačiau to nepadarė.

Patikrinimo metu nustačius, kad deklaruotų sniego motociklų kaina ženkliai skiriasi nuo pagal savo technines charakteristikas, senumą, galingumą naudotų panašių markių sniego motociklų importo kainų, nurodytų naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge), nors nė viename iš muitinės įformintų dokumentų nedeklaruota, kad sniego motociklai yra nesukomplektuoti, turėtų trūkumų ar būtų sužaloti. Pareiškėjai nepateikus dokumentų ir neatskleidus visų sandorio sudarymo aplinkybių, Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad pareiškėja neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių.

Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nustatęs jo trūkumus (buvo pateikti dokumentai neišversti į Lietuvių kalbą), nustatė terminą jiems pašalinti, tačiau pareiškėja dokumentų vertimų nepateikė. Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nelogiška, jog nauja, dar gamintojo distributoriui neperduota transporto priemonė, dieną anksčiau jau būtų trečiųjų asmenų parduota eksportui į Bendrijos muitų teritoriją kaip naudota išgelbėta ar sudaužyta. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog muitinė pagrįstai suabejojusi dėl deklaruojamos prekių vertės teisingumo ir tikslumo bei nustačiusi, kad poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, pagrįstai atsisakė nustatyti importuojamų prekių muitinės vertę pagal sandorio vertę, vadovaudamasi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu.

Vertino, kad prekių muitinė vertė buvo nustatyta tinkamai. Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, kad muitinė pretenzijas galėtų reikšti V. L., bet ne pareiškėjai, nes ne pareiškėja įvežė prekes į bendrijos teritoriją, pabrėžė, jog V. L. perdavė motociklus į muitinės sandėlį, tačiau į bendrijos teritoriją – į apyvartą prekes paleido pareiškėja, todėl šis pareiškėjos argumentas – nepagrįstas.

III. Pareiškėja N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) muitinei pateikti dokumentai aiškiai rodo, kokia yra už prekes faktiškai sumokėta kaina, todėl muitinės atsisakymas taikyti sandorio vertės metodą yra nepagrįstas. Jokių papildomų įrodymų pareiškėja pateikti negalėjo, kadangi kita informacija buvo susijusi su sandoriais, kurių šalimi ji nebuvo;

2) muitinės sprendimai atmesti pareiškėjai prekių pardavėjo išrašytas sąskaitas yra nemotyvuoti, prekių pardavėjas turėjo teisę pasirinktinai nustatyti pardavimo kainas, nepriklausomai nuo pirminės įsigijimo kainos. Be to, jo veikloje nėra nustatyta jokių pažeidimų;

3) fiziniam asmeniui – pirkėjui yra neįmanoma pagrįsti, kodėl prekių pardavėjas taikė tokią prekės kaina;

4) siekiant tinkamai išnagrinėti bylos aplinkybes, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Atsakovas Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo argumentus, iš esmės tapačius išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo argumentus, iš esmės tapačius išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai muitinė atsisakė pareiškėjos nurodytą importuotų prekių (sniego motociklų) sandorio vertę laikyti muitine verte, ar pagrįstai perskaičiavo pareiškėjos nurodytą importuotų sniego motociklų muitinę vertę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos vardu 2009 m. gruodžio 22 d., 2009 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 15 d. buvo pateiktos elektroninės importo deklaracijos, kuriomis išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai buvo deklaruoti 5 sniego motociklai.

Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pareiškėjos importuotų sniego motociklų muitinės vertės patikrinimą, nustatė, kad palyginus deklaruotas sniego motociklų sandorio vertes su pagal savo technines charakteristikas, senumą, galingumą panašių markių naudotų sniego motociklų importo kainomis, pateiktomis Muitinės departamento aprobuotuose naudotų transporto priemonių importo kainų žinynuose (kataloguose), nustatyta, jog pareiškėjos deklaruotos sniego motociklų sandorio kainos (4384 Lt ir 4851 Lt) ženkliai mažesnės už atitinkamo laikotarpio žinynuose (kataloguose) nurodytas panašios markės, senumo sniego motociklų kainas.

Sandorio vertės metodo taikymą, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Muitinės kodeksas) 29 straipsnio 1 dalies b punktu, galima paneigti tik nustačius, jog 1) konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2) neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai. Kitaip tariant, nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai materialinės išraiškos.

Siekdama paneigti sandorio metodo taikymą, vadovaudamasi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, muitinė turi pagrįsti, kad egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti. Tai reiškia, kad taikydama Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą, muitinė turi pakankamai aiškiai išdėstyti ne tik nustatytas faktines aplinkybes, bet ir nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar kainai vertės neįmanoma nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad muitinė turėjo pagrindą suabejoti dėl pareiškėjos deklaruotų sniego motociklų vertės teisingumo ir tikslingumo, ir nustačiusi, kad poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, pagrįstai atsisakė nustatyti importuotų sniego motociklų muitinę vertę pagal sandorio vertę vadovaudamasi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes pagrindė byloje surinktais įrodymais, kuriuos tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta į visus esminius pareiškėjos skundo argumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotus faktinius duomenis, neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurių nėra įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, detaliai jų nevertina.

Įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei. Vadovaudamasi Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar kainai vertės neįmanoma nustatyti. Tuo atveju, jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės nurodomas aplinkybes, jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus, tai yra įtikinti muitinę, kad deklaruojamoji vertė vis dėlto, pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį, atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą už importuojamas prekes. Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir argumentais, ji privalo nurodyti, kodėl šie argumentai ir (ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjos supaprastinto patikrinimo 2013 m. sausio 14 d. ataskaitoje Nr.3VM190098s/10000230090 (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 25-28) išsamiai nurodė faktines aplinkybes ir sąlygas, kurios, muitinės nuomone, turėjo įtakos pareiškėjos importuotų sniego motociklų kainai, pagrindė, dėl ko šių aplinkybių ir sąlygų poveikio prekių kainai neįmanoma nustatyti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas paneigti muitinės išvadas dėl sandorio vertės metodo netaikymo. Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog muitinė nemotyvuotai atsisakė taikyti jos importuotų sniego motociklų sandorio vertę, yra nepagrįsti.

Vilniaus teritorinė muitinė minėtoje supaprastinto patikrinimo ataskaitoje taip pat išsamiai nurodė aplinkybes, dėl ko pareiškėjos importuotų sniego motociklų muitinis įvertinimas atliekamas pagal Muitinės kodekso 31 straipsnį. Pareiškėja šių aplinkybių bei importuotų sniego motociklų muitinės vertės nustatymo teisingumo neginčijo. Atsižvelgiant į byloje esančius faktinius duomenis, abejoti muitinės nustatyta pareiškėjos importuotų sniego motociklų verte, pagal kurią buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai (muitas ir importo PVM) bei su jais susijusios sumos, nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju muitinė turėjo pagrindą pareiškėjos importuotų sniego motociklų muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pareiškėjai nurodė sumokėti papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas, o Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, yra teistas bei pagrįstas ir pagrindo naikinti šį teismo sprendimą nagrinėjamu atveju nėra.

Pareiškėja prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, jos nuomone, dar kartą išklausius šalis ir uždavus papildomus klausimus, teismas galės įvertinti visas aplinkybes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pirmosios instancijos teisme dalyvavo pareiškėjos atstovas, kuris turėjo teisę duoti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių bylai reikšmingų aplinkybių, nevertintų pirmosios instancijos teismo, kurias būtų būtina išaiškinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys