AS-261-331-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-261-331-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Full text
Administracinė byla Nr. AS261-331/2014
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00207-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 2013 m. spalio 22 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu (III t., b. l. 16-29) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Patikslintas skundas buvo pateiktas su trūkumais (nepatikslino patikslinto skundo reikalavimų, t. y. nepateikė patikslinto skundo su reikalavimais, suformuluotais taip, jog teismas išnagrinėjęs bylą galėtų priimti vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, taip pat nenurodė neturtinės žalos dydžio, nepateikė patikslinto skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme), dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo negalimas, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi G. K. buvo įpareigotas pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 50-S-9606 matyti, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2013 m. lapkričio 8 d.
Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas G. K. per teismo nutartyje nustatytą terminą patikslinto skundo trūkumų nepašalino – nepatikslino patikslinto skundo reikalavimų, t. y. nepateikė patikslinto skundo su reikalavimais, suformuluotais taip, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, taip pat nenurodė neturtinės žalos dydžio, nepateikė patikslinto skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
II. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 214), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį.
Nurodo, kad iš administracinės bylos Nr. I-44-621-2013 yra suprantama, ko pareiškėjas prašo ir yra galima priimti ABTĮ 88 straipsnyje numatytą sprendimą priteisti pareiškėjui neturtinės žalos, kuri yra nurodyta pirminiame pareiškėjo skunde, atlyginimą, nes patikslintu skundu pareiškėjas nekeitė neturtinės žalos sumos dydžio.
Pakankamą skaičių skundo kopijų pareiškėjas pateikti negalėjo, nes neturėjo pakankamai pašto ženklų, o jų negalėjo įsigyti, kadangi asmeninėje sąskaitoje 2013 m. neturėjo pinigų.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog administraciniam teismui paduodamame skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Pažymėtina, kad formuluotinas reikalavimas sietinas su įstatyme įtvirtintomis administracinio teismo teisėmis išnagrinėjus bylą priimti atitinkamą sprendimą (ABTĮ 88 str.). Tik tiksli reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Teismui pateiktame patikslintame skunde nebuvus aiškiai suformuluoto reikalavimo, teismas, tinkamai pritaikęs administracinių bylų nagrinėjimo taisykles reglamentuojančias procesines teisės normas, nustatė pareiškėjui terminą konkretiems skundo trūkumams pašalinti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos pareiškėjui teikiant patikslintą skundą taip pat nebuvo tinkamai įgyvendintos. Pareiškėjo nurodytos priežastys, susijusios su neturėjimu pašto ženklų didelės apimties korespondencijos siuntimui, nėra reikšmingos, nes išimčių dėl procesinių dokumentų priedų pateikimo teisės aktai nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentų pateikimas teismui paštu yra tik vienas numatytų būdų: tai, be kita ko, galima atlikti ir pateikiant dokumentus teismo raštinėje ar elektroninių ryšių priemonėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo patikslintas skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Pareiškėjas G. K. 2013 m. rugsėjo 22 d. su patikslintu skundu (III t., b. l. 16-29) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti patikslinto skundo trūkumus, t. y. pateikti patikslintą skundą su reikalavimais, suformuluotais taip, jog teismas išnagrinėjęs bylą galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, nurodyti neturtinės žalos dydį, pateikti patikslinto skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, nustačius, kad per keturiolika kalendorinių dienų pareiškėjas patikslinto skundo trūkumų nepašalino, t. y. iš viso nepateikė jokio patikslinto skundo.
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas patikslinto skundo aprašomojoje dalyje nurodė, kuo pasireiškė viešojo administravimo subjekto pažeidimai, taip pat kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado, nurodė bendrus nusiskundimus dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau nesuformulavo tinkamų reikalavimų. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš valdžios institucijų (jų pareigūnų) veiklos, skunde nenurodė konkretaus neturtinės žalos dydžio, kurį reikalauja priteisti dėl atskirų atsakovo veiksmų/neveikimo. Be to, teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas teismui pateikė vieną patikslinto skundo egzempliorių su priedais, todėl jis įpareigotas pateikti patikslinto skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai (atsakovei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims) ir dar liktų egzempliorius teisme.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo (III t., b. l. 16-29) bei pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, pareiškėjas patikslintame skunde pats nurodo, jog jis patikslina ir papildo skundus, esančius byloje, su tais pačiais reikalavimais bei laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2013 m. spalio 1 d., dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Patikslintame skunde pareiškėjas tik nurodo faktines aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo galimai neteisėtus veiksmus ir jam kilusios neturtinės žalos priežastis, t. y. patikslinto skundo aprašomojoje dalyje pareiškėjas nurodo, kuo pasireiškė viešojo administravimo subjekto pažeidimai, taip pat kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado, nurodo bendrus nusiskundimus dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, patikslintame skunde, nenurodydamas naujų reikalavimų (skundo dalyko), pareiškėjas iš esmės nepakeitė savo pirminio skundo reikalavimų, jie liko tie patys, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nurodyti patikslintame skunde reikalavimus, suformuluotus taip, jog teismas išnagrinėjęs bylą galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties teismo įpareigojimas nurodyti neturtinės žalos dydį taip pat yra nepagrįstas, kadangi prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį pareiškėjas buvo nurodęs savo pirminiame skunde pirmosios instancijos teismui. Nenurodydamas naujų skundo reikalavimų bei prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, bei tai pažymėdamas patikslintame skunde, pareiškėjas negali būti įpareigotas papildomai tai nurodyti patikslintame skunde ir dėl to jo patikslintas skundas negali būti laikomas nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo patikslintas skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies reikalavimo pateikti skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė tik vieną patikslinto skundo egzempliorių su priedais, todėl jis pagrįstai įpareigotas pateikti patikslinto skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai (atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims) ir dar liktų egzempliorius teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjui nepateikus pakankamai patikslinto skundo egzempliorių, laikė jo patikslintą skundą nepaduotu, kadangi šis patikslinto skundo trūkumas nebuvo ištaisytas (ABTĮ 37 str. 1 d.). Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pakankamam skaičiui skundo kopijų jis neturėjo pakankamai pašto ženklų, t. y. pinigų jiems, kadangi pirminį skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė tinkamai, jo egzempliorių pateikė tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai (atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims) ir dar liktų egzempliorius teisme, o lėšų trūkumas šiuo atveju nėra kliūtis pateikti teismui skundą kitomis priemonėmis. Be to, teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas nepašalino 2013 m. spalio 31 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų (nepateikė patikslinto skundo egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme), iš esmės pagrįstai jo patikslintas skundas laikytas nepaduotu, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Todėl konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas