AS-662-484-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-484/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06049-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viršus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Viršus“ prašymą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui pateikė VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“, patvirtinantį, jog V. B. E. neturėjo ir neturi reikiamos kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio (požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje) konstrukcijų dalies, ir pareiškė prašymą panaikinti V. B. E. 2011 m. spalio 24 d. specialisto išvados dėl požeminių garažų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindu priimtus sprendimus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą „Dėl sprendimo panaikinimo“ Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4).

Atsakovas Sprendimu atsisakė nagrinėti UAB „Viršus“ prašymą, nurodydamas, kad jam pagal kompetenciją nėra priskirta teisė teikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ir panaikinti eksperto V. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą. Sprendime taip pat pažymėta, kad dėl prašyme minimų 2012 m. balandžio 12 d. rašte ir 2012 m. lapkričio 15 d. rašte priimtų sprendimų yra pasisakęs teismas, o dėl 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo teismo procesas dar nėra pasibaigęs, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, skundas nenagrinėtinas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi prašymo pateikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ar panaikinti eksperto V. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą atsakovui jis nebuvo pareiškęs. Be to, atsakovas nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, kadangi teismuose nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl prašomų panaikinti savivaldybės sprendimų. Atsakovui buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Šis prašymas buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio mėnesį, VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ raštas Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ buvo parengtas taip pat 2013 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos nėra praėję 6 mėnesiai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2012 m. balandžio 12 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento sprendimas Nr. A63-293-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“, kuriuo 344-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir 344-oji GSEB) pirmininkas įpareigotas organizuoti garažo pastato techninę priežiūrą, sustabdžius automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, nedelsiant organizuoti avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą (sustiprinimą pagal parengtą projektą), perdangos plokščių defektų pašalinimą, perkloti naują stogo dangą. Minėtu sprendimu UAB „Viršus“ buvo įpareigotas iki 2012 m. balandžio 27 d. sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą ir apie reikalavimų įvykdymą raštu iki 2012 m. gegužės 2 d. informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą. UAB „Viršus“ apskundė minėtą sprendimą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Viršus“ skundą, 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3056-142/2012 pareiškėjo UAB „Viršus“ skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2012 m balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo numatyti įpareigojimai UAB „Viršus“. Šiame sprendime, kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, pažymėta, kad jis neatima iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės tinkamai vykdyti statinių priežiūros funkcijas ir priimti naują sprendimą dėl ginčo statinio naudojimo, iš naujo išnagrinėti administracijai perduotą 344-osios GSEB 2012 m. kovo 12 d. pareiškimą.

Po šio teismo sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ dar kartą įpareigojo UAB „Viršus“ sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, o 344-ąją GSEB pirmininką organizuoti pastato techninę priežiūrą ir avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą. UAB „Viršus“ šį sprendimą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria yra pateikti įpareigojimai UAB „Viršus“ sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą. Išnagrinėjęs skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) „Dėl sprendimo panaikinimo“ jį atmetė. UAB „Viršus“ vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo ir 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalies, kuria UAB „Viršus“ įpareigotas sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1597-561/2013 UAB „Viršus“ skundą atmetė.

Nurodė, jog 344-oji GSEB Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistams vykdant statinio techninės priežiūros patikrinimą pateikė V. B. E. atliktą specialisto išvadą, t. y. ne statinio ekspertizę, kuria Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai privalėtų vadovautis, priimant pareiškėjo prašomus panaikinti atsakovo sprendimus, bet statinio techninės būklės įvertinimą. V. B. E. pateikė specialisto išvadą, atliktą statinio tyrimo tikslais – įvertinti jo techninę būklę ir pateikti tyrimo išvadas. Be to, V. B. E. yra įgijęs statinio ekspertizės vadovo pareigybę, todėl, atsakovo nuomone, pagal STR 1.02.06:2007 45 ir 71 punktus, jis turėtų teisę atlikti statinio dalies ekspertizę, todėl pareiškėjo pateikta VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. 12037 vertintina kritiškai, o atsakovo Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Be to, net ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ekspertą V. B. E. laiko tinkamos kvalifikacijos ekspertu tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009) ir abejoti jo kvalifikacija šiuo atveju nėra pagrindo. Pareiškėjo pateikti nauji faktiniai duomenys nesudarė pagrindo atsakovui, nagrinėjant UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą „Dėl sprendimų panaikinimo“, priimti jam palankų sprendimą.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti sprendimai dėl statinio būklės nebuvo priimti vien tik pateiktos V. B. E. išvados pagrindu, nors į ją buvo atsižvelgta. Atsakovo darbuotojai, atliekantys statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas, yra specialistai, turintys specialių žinių ir galintys įvertinti statinio būklę, todėl net jei 344-oji GSEB nebūtų pateikusi V. E. atliktos statinio būklės išvados, Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai būtų galimai priėmę analogiškus sprendimus dėl statinio-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės. Atsakovas pagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kadangi būtent dėl UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašyme atsakovui nurodytų ir prašomų panaikinti sprendimų buvo atliktos administracinės procedūros ir dėl šių aktų yra priimti teismo sprendimai, todėl atsakovas dėl 2012 m. rugsėjo 14 d. bei dėl 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimų panaikinimo pagal UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą administracinės procedūros pradėti negalėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo UAB „Viršus“ skundą nutraukė kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. A7-121/2004, Nr. A556-308/2009. Iš skundžiamo rašto turinio nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sprendimų panaikinimo, nors pareiškėjas šį dokumentą ir vertina kaip atsisakymą.

Tokią išvadą teismas darė dėl to, jog atsakovas tokios valios neišreiškė ir rašte, jog atsisako nagrinėti pateiktą prašymą, nenurodė, o tik pagal pateiktą informaciją pranešė, jog jam nesuteikta teisė teikti išvadų dėl ekspertizės teisėtumo ir naikinti eksperto V. E. išvados, nurodė įstatymą, reglamentuojantį atvejus, kuomet skundas nenagrinėjamas, ir informavo, jog dėl visų pareiškėjo rašte prašomų naikinti sprendimų vyko ir šiuo metu vyksta teismo procesai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, atsakovo rašte nurodyta informacija yra teisinga, kadangi dėl 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. A63-293-(40472)-3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012, o dėl 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. A63-786(40472)(3.2.1EM4) – 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013 (pastarasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas).

Pažymėta ir tai, kad pagal „LITEKO“ duomenis, pareiškėjas dar iki kreipimosi į atsakovą su pranešimu, jog pagal VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ pažymą, ekspertas V. B. E. neturi teisės atlikti statinio konstrukcijų dalies ekspertizės, iš Aplinkos ministerijos jau buvo gavęs visiškai priešingą informaciją – t. y. 2013 m. gegužės 8 d. raštą, jog šis ekspertas turi teisę atlikti požeminių garažų konstrukcijų ekspertizę (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6023-142/2013), kas sudaro pagrindą manyti, kad kreipdamasis į atsakovą ir pateikdamas tik jam naudingą informaciją jis elgėsi nesąžiningai.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pripažinti, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pareiškėjui nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, t. y. nesukelia jam teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 8 d. raštas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nelaikytinas valiniu viešojo administravimo subjekto patvarkymu pareiškėjui, kuris būtų pagrindas administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Kadangi teisminis procesas pagal pareiškėjo skundą negalėjo būti pradėtas, byla nutraukta.

III. Pareiškėjas UAB „Viršus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – jo skundą tenkinti.

Atskirajame skunde išdėsto, jog nesutinka, kad skundžiamas Sprendimas yra tik informacinio pobūdžio ir nelaikytinas valiniu viešojo administravimo subjekto patvarkymu pareiškėjui. UAB „Viršus” į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi ne dėl informacijos suteikimo, o prašydamas atlikti tam tikrus valinius veiksmus. 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymu UAB „Viršus“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nurodydamas, jog Vilniaus mesto savivaldybės administracijai teikia 2013 m. rugpjūčio 12 d. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ raštą, kuriuo patvirtinama, jog V. B. E. neturėjo ir neturi reikiamos kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio konstrukcijų dalies, prašydamas panaikinti V. B. E. 2011 m. spalio 24 d. specialisto išvados pagrindu priimtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 12 d., 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimus. Iš skundžiamo Sprendimo akivaizdu, jog buvo priimtas sprendimas atsisakyti nagrinėti UAB „Viršus“ prašymą, nurodant motyvus, jog savivaldybei pagal kompetenciją nėra priskirta funkcija ir teisė teikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ir panaikinti eksperto V. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą „Požeminiai garažai (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.“, susietai su firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktu ekspertizės aktu Nr. 11-72. Išdėsto Sprendime pateiktus motyvus ir teigia, jog skundžiamas raštas nėra informacinio pobūdžio, bet yra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas pareiškėjui, nurodant, jog jo prašymas nebus nagrinėjamas, ir pateikiant šio sprendimo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi, ginčijamas raštas pagal savo pobūdį priskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas, todėl AB „Viršus“ skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) turi būti išnagrinėtas iš esmės.

Dėl skundo esmės nurodo, kad yra nesuprantamas savivaldybės argumentas, jog savivaldybei pagal kompetenciją nėra priskirta funkcija ir teisė teikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ir panaikinti eksperto V. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą. UAB „Viršus” neprašė savivaldybės teikti išvadą dėl ekspertizės teisėtumo ir panaikinti V. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą. UAB „Viršus“ pateikė įrodymą, kad V. E. neturėjo ir neturi kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio konstrukcijų dalies, ir prašė panaikinti ne specialisto išvadą, bet jos pagrindu priimtus sprendimus.

Nebuvo prašoma atlikti veiksmų, kurių atlikti savivaldybės administracija neturi įgalinimų. Kita vertus, atsakovas nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nes nėra nei vieno iš šioje normoje numatytų pagrindų skundui nenagrinėti. Prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus UAB „Viršus“ savivaldybei pateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administravimo procedūros sprendimą, – 2013 m. rugpjūčio 12 d. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ raštą.

Prašymas panaikinti sprendimus buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio mėnesį, VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centro raštas“ buvo parengtas taip pat 2013 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos nėra praėję 6 mėnesiai. Sprendimo priėmimo metu nebuvo priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl prašomų panaikinti savivaldybės aktų. Šiuo metu UAB „Viršus“ yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimų panaikinimo.

Išdėsto argumentus dėl V. B. E. kvalifikacijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat visiškai nepagrįstai nutartyje nurodė, jog 2012 m. balandžio 12 d., 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimai buvo priimti ne tik remiantis V. B. E. specialisto išvada, bet ir remiantis savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie atlieka statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas ir yra specialistai, išvadomis. Tokiu atveju teismui turėjo būti pateikti ir vertinami taip pat ir šių asmenų kvalifikacijų atestatai, tačiau tokių dokumentų byloje nėra.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas išdėsto tokias pat aplinkybes, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog iš skundžiamo Sprendimo nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą. Iš pateikto Sprendimo turinio akivaizdu, jog pareiškėjui atsakant į prašymą buvo pateikta atitinkamo pobūdžio informacija, pateiktas atsakymas nei pareiškėjo teisėms, nei interesams įtakos nedarė, jokių juridinių pareigų nenustatė, o tai reiškia, kad teisminis procesas dėl tokio Sprendimo negalimas. Palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Jei teismas pripažintų, jog Sprendimas nėra informacinio pobūdžio aktas, išdėsto argumentus, patvirtinančius rašto teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas bylą pagal pareiškėjo UAB „Viršus“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Viršus“ prašymą išnagrinėti iš esmės nutraukė kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui pateikė VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“, anot pareiškėjo, patvirtinantį, jog V. B. E. neturėjo ir neturi reikiamos kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio (požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje) konstrukcijų dalies, ir pareiškė prašymą panaikinti V. B. E. 2011 m. spalio 24 d. specialisto išvados dėl požeminių garažų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindu priimtus sprendimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas Sprendimu į UAB „Viršus“ prašymą nurodė, kad jam pagal kompetenciją nėra priskirta teisė teikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ir panaikinti eksperto V. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą, ir pažymėjo, kad dėl pareiškėjo minimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo „Dėl sprendimo panaikinimo“ Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) yra pasisakęs teismas, o dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) vyksta teismo procesas ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo.

Šiuo atveju pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi prašymu (b. l. 8) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamų sprendimų panaikinimo, o būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4), kuriuo 34-osios GSEB pirmininkas įpareigotas organizuoti garažo pastato techninę priežiūrą, sustabdžius automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, nedelsiant organizuoti avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą ir kt., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4), kuriuo 34-osios GSEB pirmininkas taip pat įpareigotas organizuoti garažo pastato techninę priežiūrą, sustabdžius automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, nedelsiant organizuoti avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą ir kt., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo „Dėl sprendimo panaikinimo“ Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento rašto dalį, kuria UAB „Viršus“ yra pateikti įpareigojimai iki 2012 m. spalio 19 d. sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pareiškėjas inicijavo administracinę procedūrą ir iš esmės siekė apginti savo galimai padarytą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Asmens skundui, kurio pagrindu privalo būti pradedama administracinė procedūra, Viešojo administravimo įstatymas kelia minimalius reikalavimus, atsisakyti skundą nagrinėti galima tik išimtinais atvejais – kai nenurodytas asmens vardas, pavardė, pavadinimas, adresas, yra nepasirašytas (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 3 d.). Pareiškėjo kreipimasis atitiko minimalius reikalavimus, be to, atsakovas nagrinėjo pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, teikė į juos atsakymus, t. y. pripažino, kad jie yra pakankamas pagrindas administracinei procedūrai pradėti. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl sprendimų panaikinimo, priėmė administracinės procedūros sprendimą. Akivaizdu, jog toks administracinės procedūros sprendimas negali būti prilyginamas informacinio pobūdžio dokumentui. Vadinasi, teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjo skundas (nors pareiškėjas jį įvardijo prašymu) išnagrinėtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą. Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų.

Šiuo atveju nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjo skundžiamas teisės aktas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu ir jo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, kuria administracinė byla buvo nutraukta, panaikinama, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius