eAS-999-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-999-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02951-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.2, 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) pirmininkas V. L. 2015 m. gegužės 28 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:

1) įpareigoti atsakovą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Departamentas) pateikti į bylą su pertvarkymo procesu susijusius dokumentus;

2) pripažinti atsakovo neveikimą neteikiant informacijos Profesinei sąjungai pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. gegužės 18 d. raštuose išdėstytus prašymus neteisėtu;

3) įpareigoti atsakovą atšaukti darbuotojams įteiktus pranešimus dėl galimo atleidimo nuo 2015 m. birželio 1 d.;

4) įpareigoti atsakovą įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą įstatymo nustatyta tvarka;

5) įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą;

6) išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo Profesinės sąjungos pirmininkas V. L. 2015 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais įvykdoma pertvarka (atleidžiami, į kitas pareigas perkeliami asmenys).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skundą, teisme gautą 2015 m. gegužės 29 d.; atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, skundas iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.

Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 29 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais įvykdoma pertvarka (atleidžiami, į kitas pareigas perkeliami asmenys). Profesinė sąjunga paaiškino, kad Departamentas, vykdydamas pertvarką, pagal kurią nuo 2015 m. birželio 1 d. yra keičiama Departamento struktūra (dalis pareigybių naikinama ir steigiamos naujos pareigybės), pažeidė šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, t. y. neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Pareiškėjo nuomone, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju bus neįmanoma įvykdyti dalies skundo reikalavimų (įvykdyti konsultaciją, informuoti teritorinę darbo biržą), nes Departamento struktūra yra keičiama nuo 2015 m. birželio 1 d., t. y. bus įvykdyti pertvarkymai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad administracinis teismas neturi teisės taikyti tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (LVAT 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-553-492/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2015).

Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Departamento neveikimo (informacijos nesuteikimo, informavimo ir konsultavimo procedūros neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), teritorinės darbo biržos neinformavimo apie grupės darbuotojų atleidimą ir Profesinės sąjungos 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimo neišnagrinėjimo Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka). Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą atšaukti darbuotojams įteiktus pranešimus dėl galimo atleidimo nuo 2015 m. birželio 1 d. Iš Departamento 2015 m. kovo 27 d. rašto matyti, kad jo struktūra nuo 2015 m. birželio 1 d. keičiasi vykdant aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. D1-49. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie aktai (sprendimai), susiję su Departamento struktūros pertvarka nuo 2015 m. birželio 1 d., t. y. susiję su asmenų atleidimu ir priėmimu į pareigas, šioje byloje nėra ginčijami. Teismo nuomone, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (uždraudimas atsakovui atlikti veiksmus, kuriais vykdoma pertvarka) byloje, kurioje nėra ginčijami tiesiogiai pertvarkymo vykdymą nustatantys aktai, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas.

III. Pareiškėjas Profesinė sąjunga atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais vykdoma pertvarka.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neįsigilinęs į skundo esmę. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Departamento neveikimo įstatymų nustatyta tvarka ir dėl veikimo, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos. Pareiškėjas neginčija aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-49, tačiau pareiškėjo skundas yra susijęs su Departamento diskrecijai priskiriamais veiksmais vykdant minėtą įsakymą (pareigos informuoti teritorinę darbo biržą pagal Darbo kodekso 1301 str. 3 d., pareigos vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą pagal Darbo kodekso 47 str., dėl Departamento subjektyvios pareigos neįteikti pranešimo apie būsimą atleidimą, kol nėra pranešta teritorinei darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą ar neįvykdytos konsultacijos su darbuotojų atstovais). Taigi prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti veiksmus – yra susijęs su Departamento veiksmais, kurie bus atlikti ateityje (skundo padavimo metu pareiškėjas neturėjo duomenų – jų neturi ir iki šiol – kokiais įsakymais kurie darbuotojai buvo atleisti ar perkelti į kitas pareigas; todėl pareiškėjas negali formuluoti konkretaus reikalavimo, kuriuo ginčytų sprendimus). Be to, teismas neatsižvelgė į Darbo kodekso 1301 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį darbo santykiai negali būti nutraukti pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai ar neįvykdžius informavimo-konsultavimo procedūros. Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtent ir yra susijęs su netinkamai įvykdyta informavimo-konsultavimo procedūra. Darbo kodekso 1301 straipsnio 4 dalis negalimumą nutraukti darbo santykius sieja būtent su procedūros pažeidimais, o ne su sprendimo dėl pertvarkymo teisėtumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teisėjų kolegija pastebi, jog iš nurodytos normos konstrukcijos matyti, kad įstatymų leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą siejo su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą ir priimto teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo visų galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių. Be to, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra būtent reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr. LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais įvykdoma jo struktūros pertvarka (t. y. atleidžiami ir į kitas pareigas perkeliami asmenys), grindė tuo, kad skundo tenkinimo atveju bus neįmanoma įvykdyti dalies skundo reikalavimų, t. y. įvykdyti konsultaciją, informuoti teritorinę darbo biržą ir pan., nes Departamento struktūra yra keičiama nuo 2015 m. birželio 1 d. (nuo šios datos bus vykdomi pertvarkymai).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti pirmiau nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais vykdoma pertvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas reikalavimo panaikinti aktą, kurio pagrindu yra vykdomi minėti Departamento struktūros pertvarkymai, t. y. atleidžiami ir į kitas pareigas perkeliami asmenys, nekėlė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tokios prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – kaip įpareigoti instituciją sustabdyti tam tikrus aktus (ko nagrinėjamu atveju iš esmės ir yra prašoma), neginčijant tokių aktų teisėtumo, administraciniame teisme iš viso negali būti nagrinėjamos (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 12 d. administracinėje byloje Nr. AS261-1190/2014). Pats reikalavimų užtikrinimo priemonių tikslas ir paskirtis lemia tai, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palieka nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė