A-261-1149-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1149/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00072-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-8), prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2012 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 23/P-163 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“.

Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 4-4645 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada), kurioje teigiama, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybą kontrolės ir praleidimo poste Nr. 9 (toliau – KPP-9), nevykdė pavestų funkcijų: nevykdė nuolatinės nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje, priežiūros, nepatruliavo koridoriumi bei nestebėjo nuteistųjų per durų langelį, todėl savo veiksmais pažeidė Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1-6 patvirtinto Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimus. Remdamasis Tarnybinio tyrimo išvada, Alytaus pataisos namų direktorius 2012 m. lapkričio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 23/P-163 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Su skundžiamu įsakymu pareiškėjas susipažino tik 2013 m. sausio 3 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje teigiama, kad pagal 2012 m. spalio 8 d. vaizdo stebėjimo užfiksuotą informaciją, pastebėta, jog KPP-9 nuo 00.00 val. iki 04.00 val. nevyko patruliavimas ir stebėjimas, ir, kad per minėtąjį laiko tarpą pareiškėjas tik vieną kartą perėjo ir patikrino kameras.

Tarnybinio nusižengimo faktas grindžiamas vien tik vaizdo įrašu. Tarnybinio tyrimo išvadoje neginčijama, jog teisinė kategorija „nuolatinė nuteistųjų priežiūra, elgesio kontrolė jų buvimo vietose“ pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 7.1. punktą nėra aiškiai apibrėžta laiko atžvilgiu. Tarnybinio tyrimo išvadoje sutinka su pareiškėjo paaiškinime pateiktu teiginiu, jog pagal praktiką bausmių vykdymo institucijose minėtoji teisinė kategorija (nuolatinė priežiūra) suponuoja būtinybę vykdyti nuteistųjų tikrinimą vidutiniškai kas 30-40 min.

Nurodė, jog vaizdo įraše yra vaizdo trukdžiai, dėl kurių tam tikrą laiką visiškai nematyti vaizdo. Tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai ir tendencingai, nes remiamasi tik vaizdo įrašu. Nurodė, jog nuolatos, vidutiniškai kas 30-40 min., tikrino nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje, priežiūrą nakties metu. Atsižvelgiant į vaizdo trukdžių laiką bei į nustatytą tikrinimų dažnumą (vidutiniškai kas 30-40 min.), Tarnybinio tyrimo išvadoje negalėjo būti vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimų.

Tarnybinio nusižengimo faktas Tarnybinio tyrimo išvadoje yra nustatytas remiantis ginčytino turinio įrodymais, nėra įrodytas pagrindinis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – neteisėta veika / neveikimas, taip pat ir kitas būtinasis nusižengimo sudėties elementas – kaltė, dėl to Tarnybinio tyrimo išvados pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo metu neegzistavo patikimi įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimus, nėra nustatyta, kad būtų kilę kokie nors neigiami padariniai tariamo pareiškėjo tinkamo minėtų funkcijų neatlikimo, tad tarnybinė nuobauda – papeikimas, neaišku kokiais kriterijais parinkta.

Nors šiuo metu pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, paskirtą 2012 m. lapkričio 2 d., tačiau dėl jos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo yra kreiptasi į teismą. Vien tai, kad šio tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą, nėra pakankamas pagrindas skirti papeikimą.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13-15) su juo nesutiko ir prašė netenkinti.

Nurodė, jog 2012 m. spalio 10 d. protokolu Nr. 185-142K Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas N. G., Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius N. F. bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius R. Š. užfiksavo, kad 2012 m. spalio 8 d. nuo 00.00 val. iki 04.00 val. atlikdamas tarnybą kontrolės ir praleidimo poste Nr. 9 (KPP-9), Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. M. neatliko jam pavestų funkcijų, nevykdė nuolatinės nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje, priežiūros, nepatruliavo koridoriumi bei nestebėjo nuteistųjų elgesio per durų langelį, apie ką informavo Alytaus pataisos namų direktorių. Atlikus tarnybinį tyrimą, buvo nustatyta, kad Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. M. padarė tarnybos nusižengimą, už ką buvo nubaustas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 23/P-163 tarnybine nuobauda – papeikimu.

Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad vykdydami Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 1-15 „Dėl vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros“, Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas N. G. ir vyresnieji inspektoriai N. F. ir R. Š. 2012 m. spalio 10 d. analizavo 2012 m. spalio 8 d. vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuotą informaciją. Analizuodami pastebėjo, kad nuo 00.00 val. iki 04.00 val. nevyko patruliavimas ir nuteistųjų elgesio stebėjimas per durų langelius. Tarnybą tuo metu KPP-9 vykdė prižiūrėtojas D. M.. Peržiūrėjus 2012 m. spalio 8 d. vaizdo stebėjimo sistemos įrašą (laikotarpį nuo 00.00 val. iki 04.00 val.), matyti, kad per keturias valandas koridoriumi D. M. praeina ir patikrina kameras tik vieną kartą (03.00 val.). Vaizdo stebėjimo sistemos įrašas – akivaizdus įrodymas, kad pareiškėjas nevykdė jam pavestų funkcijų. 2012 m. sausio 13 d. D. M. buvo pasirašytinai supažindintas su Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymu, patvirtintu Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-6, kurio 7.1. punkte numatyta „budriai ir tiksliai vykdo savo tarnybines pareigas“, 7.30.1 punkte „kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 9 užtikrinti nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje izoliaciją, leidimų režimą, vykdyti nuolatinę šių nuteistųjų priežiūrą“, 7.30.9 punkte „nakčiai užrakinus nuteistuosius, patruliuojant koridoriumi, stebėti jų elgesį per durų langelį“, šie reikalavimai nustato, kad prižiūrėtojas, eidamas kamerų tipo patalpų ir baudos izoliatoriaus koridoriumi, turi stebėti nuteistuosius pro kamerų stebėjimo langelius, kad kamerose būtų palaikoma tvarka, kad nuteistieji laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų bei vidaus tvarkos taisyklių. Pareiškėjas žinojo ir suprato, jog tarnybos metu privalo tiksliai ir budriai atlikti jam pavestas funkcijas, o nevykdydamas jų, pažeidžia minėtus Pareigybės aprašymo punktų reikalavimus, t. y. daro tai (veikia) tyčia. Įvertinęs tarnybinio tyrimo metu surinktą medžiagą, Alytaus pataisos namų direktorius paskyrė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. M. atžvilgiu tarnybinę nuobaudą, adekvačią padarytam darbo drausmės pažeidimui – papeikimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 118–125) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 23/P-133 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Alytaus pataisos namų 2012 m. lapkričio 8 d. Tarnybinio tyrimo išvados Nr. 4-4645 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties klausimas išsamiai nebuvo tiriamas, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės, o įrodyti valstybės tarnautojo kaltę ir konkrečios veikos buvimą turi įstaigos administracija, kaip stipresnioji tarnybinio ginčo pusė.

Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išanalizavus vaizdo stebėjimo sistemos įrašą, galima teigti, kad D. M. tikrai nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros 2012 m. spalio 8 d. (laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.00 val.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu ir savo paaiškinime (b. l. 18) nurodė, jog jis vykdė jam pavestas funkcijas: patruliavo koridoriumi bei stebėjo nuteistųjų elgesį per durų langelį.

Pareiškėjo galimai padarytas tarnybinio nusižengimo faktas grindžiamas vien tik vaizdo įrašu. Iš šio vaizdo įrašo daroma prielaida, kad pareiškėjas nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas byloje pateiktas Vaizdo stebėjimo sistemos įrašas, kuriame vaizdas neryškus su trikdžiais, trikdžiai tam tikrais intervalais maždaug kas 20-40 minučių (trikdžiai 0.01-0.12 val., 1.01-1.02 val., 01.25-01.27 val., 02.20-02.21 val., 02.54-02.55 val., 03.48-03.50 val.) ir trukdavo apie 1-2 minutes. Vaizdo stebėjimo sistemos įraše matyti, jog 03.00 val. pareiškėjas su kitu pareigūnu eina pažiūrėti kamerų, jas atrakina ir tai trunka apie 3 minutes.

Specialistas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaizdo sistemoje kartais būna trikdžių ir, kad tuo metu (2012 m. spalio 8 d.) kai buvo daromas įrašas, vaizdo stebėjimo sistemoje buvo gedimas, kartais nebūdavo kontakto ir atsirasdavo trikdžiai. Kai atsirasdavo trikdžiai, vaizdas persijungdavo iš kitos vaizdo stebėjimo kameros. Šiuo metu šis gedimas pašalintas.

Pareiškėjas nurodė, kad vidutiniškai kas 30-40 min., atliko nuteistųjų priežiūrą nakties metu. KPP-9 yra tik 4 nuteistųjų kameros (sudėstytos viena priešais kitą) ir nakties metu pagal prižiūrėtųjų praktiką metalinis langelio užtvaras paliekamas pakeltas (tuo tikslu, kad nebūtų per daug triukšmo; patogiau, greičiau stebėti, kas vyksta kamerų viduje), visų jų stebėjimui užtenka faktiškai minutės. Tikrinimas su kamerų durų atrakinimu, kuris atliekamas dalyvaujant dar vienam pareigūnui, tame sektoriuje užtrunka apie 3 minutes.

Teismas pažymėjo, jog Tarnybinio tyrimo išvada iš esmės grindžiama vaizdo įrašu, kuris yra nekokybiškas ir įrodymų vertinimo kontekste nelaikytinas patikima ir pakankama informacija tarnybinio nusižengimo padarymo faktui patvirtinti. Byloje nepateikta daugiau jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros 2012 m. spalio 8 d. (laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.00 val.). Atsižvelgus į vaizdo trukdžių laiką bei į nustatytą tikrinimų dažnumą (vidutiniškai kas 30-40 min.), teismo nuomone, Tarnybinio tyrimo išvadoje negalėjo būti vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.30.1 ir 7.30.9 punktų reikalavimų.

Tarnybinio tyrimo išvadoje nepakanka vien tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, jog jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant visas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 74 punkte įtvirtintas aplinkybes. Tarnybinio tyrimo išvadoje visiškai nenagrinėta aplinkybė dėl vaizdo trukdžių ir neįvertintos aplinkybės (trukdžiai, kurių laikas ir trukmė sutampa su nuteistųjų kamerų tikrinimo laiku (vidutiniškai kas 30-40 min.). Nevertinta aplinkybė, jog įrašas padarytas vaizdo įrenginiu, kuris turėjo gedimą ir nebuvo įrašo darymo metu suremontuotas. Buvo tik formaliai konstatuota neteisėta veika ir pareiškėjo kaltė.

Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros, tačiau nėra nurodomas teisės aktas, pagal kurį būtų sprendžiama, kad pareiškėjas nevykdė nuolatinės priežiūros.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo kaltė dėl netinkamo pareigų vykdymo nėra įrodyta, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų, numatytų Pareigybės aprašymo 7.1., 7.30.1., 7.30.9. punktuose reikalavimų.

Tarnybinio tyrimo išvadoje neaptarti ir tarnybinio nusižengimo padariniai, kaip tai numato Taisyklių 74 punktas.

Įvertinęs tarnybinio tyrimo išvadą, teismas nustatė, kad pareiškėjo kaltė nebuvo tirta, nes Tarnybinio tyrimo išvadoje šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti, o tik nurodoma, jog pareiškėjas veikė tyčia. Iš byloje esančio pareiškėjo 2012 m. spalio 18 d. paaiškinimo (b. l. 18) nustatyta, kad jis nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais, jog tarnybos metu nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros, nepatruliavo koridoriumi bei nestebėjo nuteistųjų elgesio per durų langelį (b. l. 17), tačiau Tarnybinio tyrimo išvadoje nėra objektyvių duomenų, kad nusižengimą tiriantis pareigūnas pareiškėjo nurodytas aplinkybes patikrino ir įvertino.

Teismas pažymėjo, jog išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, numatytus 70 ir 74 punktuose, ir tai patvirtina ir liudytojos Alytaus pataisos namų Personalo skyriaus viršininkės A. Č., atlikusios tarnybinį patikrinimą, parodymai. Liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl ko pareiškėjas nevykdė savo pareigų nesiaiškino (b. l. 104). Minėtose Taisyklėse įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

III. Atsakovas Alytaus pataisos namai apeliaciniu skundu (b. l. 135-137) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir interpretavo su ginčui reikšmingu teisiniu reglamentavimu susijusius teisės aktus, neatkreipė dėmesio į šalių teismui pateiktus dokumentus, video medžiagą ir išdėstytą faktinę medžiagą, posėdžio metu išdėstytus faktus ir teiginius, nevertino pareiškėjo atliekamų pareigų pataisos namuose svarbumo faktoriaus (vykdyti nuteistųjų priežiūrą bei pataisos namų apsaugą), nuolaidžiai ir neprincipingai vertino pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo svarbą. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, paviršutiniškai vertino visas bylos aplinkybes.

2. Alytaus pataisos namai, tai režiminė įstaiga, kurioje terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne kartą teisti asmenys. Nuteistųjų tarpe yra ne vienas asmuo, kuris linkęs bėgti iš įkalinimo įstaigos, agresyviai elgiasi kitų nuteistųjų atžvilgiu. Nuteistieji, kurie yra kamerų tipo patalpose, dažnai daužo kamerų sienas ir daro jose skyles, gadina ir laužo kamerų įrangą bei baldus, neretai atlieka neteisėtus veiksmus vienas kito atžvilgiu, todėl jų priežiūra ir tikrinimas nakties metu yra ypač aktualus. Nors teismui pateiktoje video medžiagoje yra trikdžių, tačiau tai neįrodo pareiškėjo teiginių, kad jų metu jis atliko kamerų patikrinimus, todėl teismas darė netinkamą išvadą, kad pareiškėjas tinkamai atliko savo pareigas ir pataisos namai neįrodė atvirkščiai.

3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTI 53 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias proceso šalys turi teisę užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, tačiau ši teisė buvo pažeista. 2013 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus pataisos namams buvo pranešta, kad teismo posėdis, numatytas tą dieną, neįvyks, kadangi į teismo posėdį neatvyks pareiškėjas D. M. (pareiškėjas į teismo posėdžius neatvyko daugybę kartų), tačiau, nedalyvaujant pataisos namų atstovui, teismo posėdis įvyko ir jo metu buvo apklaustas pareiškėjas, tokiu būdu teismas atėmė galimybę iš atsakovo užduoti pareiškėjui klausimus, kad būtų išsiaiškintos tikslios pareiškėjo padaryto tarnybos pažeidimo aplinkybės, o tuo pažeistos procesinės teisės normos ir užkirstas kelias tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Pareiškėjas D. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 141-143) prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, ištyrė visus įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl to nėra teisinio pagrindo jo priimtą sprendimą panaikinti. Pažymi, kad jis į 2013 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdį atvyko, nes teismas buvo pripažinęs pareiškėjo dalyvavimą būtinu. Tai, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį yra paties atsakovo kaltė, nes teismas jokių atskirų dokumentų (pranešimų) apie tai, kad nors vienai iš proceso šalių neįteiktas šaukimas, kitiems proceso dalyviams dieną prieš posėdį nesiuntinėjo. Atsakovas pats šiuo atveju preziumavo, kad pareiškėjas nedalyvaus teismo posėdyje ir neatvyko į bylos nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeistos procesinės nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis ABTĮ 136 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, papildo motyvus dėl teisės taikymo ir aiškinimo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo kaltė padarius tarnybinį nusižengimą nėra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada ir, pripažindamas pirmosios instancijos teismo vertinimus pagrįstais, vadovaujasi teismų praktika panašiose bylose, kadangi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Ginčo atveju keisti suformuotą praktiką nėra pagrindo, todėl privalu šioje byloje remtis teismų praktika panašiose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime).

Taigi, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.

Pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas gali būti padarytas neveikimu, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad jis, atlikdamas tarnybą kontrolės ir praleidimo poste Nr. 9 nevykdė pavestų funkcijų: nevykdė nuolatinės nuteistųjų, atliekančių bausmę 4-ame lokaliniame sektoriuje, priežiūros, nepatruliavo koridoriumi bei nestebėjo nuteistųjų per durų langelį. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas nevykdė jam pavestų funkcijų ar vykdė jas netinkamai. Kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis. Todėl, neįrodžius pareiškėjo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elemento, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti sprendimą. Atsakovo nurodytas galimai padarytas procesinis pažeidimas, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. jis buvo suklaidintas dėl teismo posėdžio ir dėl to nedalyvavo posėdyje vertintinas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovo atstovės 2013 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas teismui patvirtina, kad atsakovas apie 2013 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdį žinojo ir pranešė teismui, kad minėtame teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 89). Kituose teismo posėdžiuose 2013 m. rugsėjo 23 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. atsakovo atstovas dalyvavo, prašymų dėl pripažinimo pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje privalomumo nereiškė. Todėl teismas, pranešęs pareiškėjui apie posėdžio datą ir laiką, galėjo bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys