Legislator Case Law & Legislation
A-9-552/2015 AI generated

A-9-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-9-552/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir I. P. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – T.

Legislator headnote

AI generated

A-9-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: P., A. D., E. Z. (turto paveldėtojai – V. Z. ir A. D.), V. Z., I. Z., K. L., R. M. (turto paveldėtojai – E. M. ir M. Š.), M. Š., E. M., J. S., L. K., I. T., J. Z., R. Z. (turto paveldėtoja – J. J.), Z. R., P. Z., I. Z., S. J. K., A. T., I. K., A. D. (turto paveldėtojas – J. D.), J. S. Š., H. Z. (turto paveldėtojai – B. B. ir E. Z.), I. V., J. P., J. Z., T. Z., Z. A., D. S., V. Z., M. Z., I. M., D. B., V. M., G. G., P. Š., V. V., R. F. V. (turto paveldėtojai – B. V. ir V. V.), A. T. (turto paveldėtojai – T. G., R. P. ir R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-9-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02565-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir I. P. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – T.

M. B., J. P., V. Z., J. V., M. Z., D. P., T. Z., M. P., J. Š., K. U., J. A., V. Š., I. Š., M. S., K. G., J. Č., A. N., M. J., V. B., V. S., G. Z., A. Z., A. G., T. V., M. P., Z. P., L. Š., I. P., S. P., J. I., P. P., J. B., I. M., M. N., M. M., S. S., J. Z., S. M., J. Š., J. V., T. B., V. B., H. V., S. G., F. G., R. G., R. G., J. M., B. P., N. K., R. D., L. P., J. P., V. P., J. B., R. B., J. K., P. B., Z. Z., J. B., B. T., J. B., I. B., J. G., J. Š., E. T., J. B., J. R., I. T., A. Z., P. Z., P. Z., O. Z., K. P., D. Z., S. Z., F. Z., E. Z., D.

P., J. K., J. R. (turto paveldėtojas – H. R.), T. R., S. Ž. (turto paveldėtojos – J. B. ir T. G.), T. S., M. Č., A. V., P. Š., I. B., I. P., K. S., G. I., K. Z., T. B., L. Z., Z. M., K. M., J. R., J. L., R. M., M. Š. (turto paveldėtoja – R. I.), K. N., V. Š., M. Š. (turto paveldėtojai – I. Š. ir S. Š.), M. Z., L. B., D. B., E. M., K. B., J. P., J. D., E. P., K. Š., L. L., T. S., V. M., G. L., J. Z., V. P., J. Z., L. Z., G. Z., T. Z., E. S., A. S. (turto paveldėtojai – B. L., J. S. ir K. S.), J. Z., J. Z., S. Z., P. R. (turto paveldėtoja – A.

Z.), S. B., S. B., J. B., Č. U., P. L., D. L., L. S., J. J., S. S., J. P., Z. P., G. K. (turto paveldėtojai – Č. S., R. K., J. K., V. K.), M. K., V. V., J. Š., T. G. (turto paveldėtoja – J. J.), S. Š., J. J., L. T., L. G., K. K., R. K., J. J., S. Z., I. U. (turto paveldėtojos – L. P. ir D. U.), H. B. (turto paveldėtoja – S. B.), M. B. (turto paveldėtojai – H. B. ir G. B.), J. B., R. B., V. M., I. M., L. S., T. M., T. Z., E. Z., M. Z., B. B., L. Z. (turto paveldėtojai – I. Z., Z. R. ir P. Z.), K. S., M. T. P., J. L., M. L., D.

P., A. D., E. Z. (turto paveldėtojai – V. Z. ir A. D.), V. Z., I. Z., K. L., R. M. (turto paveldėtojai – E. M. ir M. Š.), M. Š., E. M., J. S., L. K., I. T., J. Z., R. Z. (turto paveldėtoja – J. J.), Z. R., P. Z., I. Z., S. J. K., A. T., I. K., A. D. (turto paveldėtojas – J. D.), J. S. Š., H. Z. (turto paveldėtojai – B. B. ir E. Z.), I. V., J. P., J. Z., T. Z., Z. A., D. S., V. Z., M. Z., I. M., D. B., V. M., G. G., P. Š., V. V., R. F. V. (turto paveldėtojai – B. V. ir V. V.), A. T. (turto paveldėtojai – T. G., R. P. ir R.

V.), A. J., J. J., J. Z., J. P. (turto paveldėtojai – L. P., A. P. ir A. P.), S. P., T. V., J. P., A. P., R. F., M.-T. P., G. P., M. V. (turto paveldėtojas – Č. V.), V. P., D. F., R. F., P. A. V., P. E., G. K., G. K., L. M., I. M., E. S. (turto paveldėtojai – V. S. ir R. S.), J. S. (turto paveldėtojai – K. S. ir L. L.), R. V., A. V., M. K. (turto paveldėtojai – G. O. ir V. K.), M. K., G. O., V. K., I. V., O. Š., T. M., T. Z., K. Z., P. Z., Z. M., J. K., V. L. (turto paveldėtojas – S. L.), G. K., V. K., K. V., Z. K., V. K. (turto paveldėtojas – A.

K.), J. K., T. S. (turto paveldėtojas – M. V.), R. M. (turto paveldėtojas – T. M.), J. M. M., J. Z. (turto paveldėtojai – M. Z., J. M., V. B., E. Z. ir A. Š.), A. L.),

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos I. B. ir I. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 49SFN-(4.49.104)-1144; 2) panaikinti Tarnybos 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-1693; 3) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių atkurti J. Š. (po mirties) nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 patvirtintus žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277.

Pareiškėjos paaiškino, jog iš savo senelės J. Š. pagal 2005 m. kovo 18 d. testamentą lygiomis dalimis paveldėjo visą turėtą turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį jų iš valstybės nuomojamame 0,4083 ha ploto namų valdos žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjų prašymu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Administracija) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 31/05/17-3230 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil.

J. Š.“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl namų valdos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo, kadastrinių matavimų atlikimo ir sklypo plano parengimo. Sužinojusios, kad vietoj 0,4083 ha ploto žemės sklypo, nustatyto gyvenamojo namo techninės apskaitos byloje, pareiškėjoms formuojamas 0,22 ha ploto namų valdos žemės sklypas, jos pradėjo ginčą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pareiškėjos taip pat nurodė, jog su skundu 2007 m. spalio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos: panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą tvirtinimo“, patvirtinto Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono detalaus suplanavimo projekto genplane (IP-91-2140) Nr. 276 ir Nr. 277 pažymėtus sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti;

įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti 0,40 ha ploto dydžio namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8702-21/2007, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-30-171/2009 nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono detalaus suplanavimo projekto genplane (IP-91-2140) dalį dėl sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 pažymėtų sklypų individualiems gyvenamiesiems namams statyti.

Kitą skundo dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai bylą nutraukė dėl to, jog yra praleistas terminas skundui paduoti, tačiau, pareiškėjų manymu, tai nereiškia, kad sklypai negali būti grąžinti natūra. Pareiškėjos paaiškino, kad Administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2010 m. vasario 11 d. pateikė prašymą, kuriame prašė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono detalaus suplanavimo projektu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V, suformuotų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namų valdos neužstatytoje dalyje žemės sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 duomenų nustatymo ir parengtos dokumentacijos perdavimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėjų 2010 m. vasario 11 d. prašymą dėl detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 duomenų nustatymo pagal kompetenciją 2010 m. kovo 1 d. raštu Nr. S17-16 (5 priedas) persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Miesto plėtros departamentas 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. A51-11241(2.J4.2.12-MP8) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir pareiškėjas informavo, kad 2010 m. vasario 11 d. prašymas yra vykdomas. Nesulaukdamos žemės sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 duomenų perdavimo, pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu informuoti dėl kokių priežasčių sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 medžiaga dar neperduota ir kada bus perduota Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Miesto plėtros departamento 2011 m. vasario 7 d. raštu Nr.51-2632(2.14.212-MP8) atsakyta, kad greitai bus rengiami minėtų sklypų tikslieji kadastriniai matavimai. Miesto plėtros departamentas 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. A51-1685(2.14.2.12-MP8) informavo, jog sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 dokumentacija perduota Tarnybos skyriui. 2012 m. vasario 24 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvo pradėtas vykdyti. Pareiškėjos buvo kviečiamos į Tarnybos skyrių, pasirašė šių žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypų ribomis sutinka.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1144 pranešė, jog prašomi žemės sklypai Nr. 276 ir 277 yra rėžinio kaimo teritorijoje, todėl piliečiams natūra bus grąžinami kartu su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais bei kitais suformuotais žemės sklypais, o pareiškėjų prašymo tenkinimas pažeistų kitų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų interesus. Pareiškėjos nurodė, kad 2012 m. birželio 21 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašė panaikinti 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą, tačiau Tarnybos 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1693 jų skundas buvo atmestas.

Pareiškėjos teigė, jog skunde Tarnybai nereikalavo, kad prie paveldėtų pastatų būtų suformuotas natūra grąžintinas 0,3433 ha žemės sklypas, todėl dalis atsakovo skundžiamame sprendime nurodytų teiginių visiškai nesusiję su jų skundu. Pareiškėjų nuomone, atsakovas savininko turėtos namų valdos žemės sklypui nepagrįstai taiko Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punkto nuostatą, nes praktikoje ši nuostata netaikoma turėtam individualiam namų valdos žemės sklypui su gyvenamuoju namu, sodu bei daržu.

M. Š. iki nacionalizacijos turėto namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas 4083 m2 yra pateikti 1970 m. balandžio 20 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje (duomenys neskelbtini). Turėtame namų valdos sklype 2007 m. buvo suformuotas tik 0,22 ha ploto sklypas, kadangi jo neužstatytoje dalyje, kur yra sodas ir daržas, 1996 m. (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliuoju planu buvo suformuoti du po 0,08 ha ploto turintys žemės sklypai individualiai statybai Nr. 276 ir Nr. 277. Pareiškėjos rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Tvarkos 1061 punktu, pažymėjo, kad reikalavimai dėl žemės sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 yra įvykdyti ir Tarnybos skyriaus vedėjas gali priimti pareiškėjų prašomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pagal į nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 5118 pateiktus nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus J. Š., mirusi 2004 m. gruodžio 1 d., kurios turtą paveldėjo vaikaitės I. B. ir I. P., turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3433 ha žemės plotą į buvusio savininko M. Š. valdytą 4,1200 ha bendro ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Atsakovas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 „Dėl sklypų Nr. 273, 274, 275, 276, 277 (duomenys neskelbtini) gatvėje planų tvirtinimo“ patvirtinti ir pareiškėjų pageidaujami susigrąžinti natūra žemės sklypai Nr. 276 (0,8 ha) ir Nr. 277 (0,8 ha), skirti individualių gyvenamųjų pastatų statybai, patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotas kaimo ribas, todėl, vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise su kitais pretendentais. Taigi, šie sklypai su kitais suformuotais žemės sklypais bus grąžinti natūra J. Š. ir kitiems rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Atsakovas pabrėžė, kad atkurti nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypą mirusios pretendentės J. Š. vardu nėra teisinio pagrindo, nes pastatai registruoti I. B. ir I. P. vardu. Naudojami namų valdos žemės sklypai gali būti grąžinami natūra bei perduodami neatlygintinai nuosavybėn, jeigu namų valdos žemės sklypų naudotojai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Tarnybos skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas vadovavosi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-30-171/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-190/2010, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, pateikti išaiškinimai bei juose nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas nurodė, kad minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjų I. B. ir I. P. skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,40 ha ploto namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas bei atlikti kitus veiksmus siekiant J. Š. atkurti nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad į šio ginčo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta Tarnyba.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, be kita ko, pažymėta, jog į pareiškėjų prašomo suformuoti 0,40 ha sklypo ribas patenka buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų nuosavybės teisėms atkurti jau suformuoti ir individualiai statybai skirti sklypai Nr. 276 ir Nr. 277. Taip pat išaiškinta, kad Administracija negali padidinti pareiškėjoms suformuoto ir natūra grąžintino sklypo iki 0,40 ha, nes tokiu būdu būtų pažeistos galiojančių teisės aktų nuostatos bei kitų buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos I. B. ir I. P., kaip pretendentės į J. Š. buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime iki nacionalizacijos valdytą žemę, turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir šios teisės gali būti realizuojamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.).

Teismas darė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartyje konstatuota, jog J. Š. nuosavybės teisės pareiškėjų nurodytu būdu, t. y. suformuojant 0,40 ha žemės sklypą, negali būti atkuriamos, nes į tokio sklypo ribas patenka ginčo žemės sklypai Nr. 267 ir Nr. 277. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis įgijusi res judicata galią, todėl joje nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjų teismui pateiktame skunde formuluojamo reikalavimo – įpareigoti Tarnybos skyrių atkurti J. Š. (po mirties) nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 patvirtintus žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277 – matyti, jog nors jis ir nėra visiškai tapatus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjų formuluotam reikalavimui, nagrinėjamu atveju iš esmės vėl keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tuos pačius žemės sklypus, tačiau J. Š. nuosavybės teisės pareiškėjų nurodytu būdu, t. y. perduodant ginčo žemės sklypus Nr. 267 ir Nr. 277, negali būti atkurtos.

Teismas pripažino, kad Tarnybos skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. sprendime iš esmės pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų nurodytu būdu J. Š. nuosavybės teisės negali būti atkurtos, o nuosavybės teisių į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribose esančią žemę atkūrimo procedūros bus vykdomos vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, t. y. ginčo žemės sklypai bus suteikti natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bei atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą bendrosios nuosavybės teise su kitais pretendentais. Tokiais pačiais motyvais yra pagrįstas ir skundžiamas Tarnybos 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos skyrius 2012 m. gegužės 30 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atmetė skundo reikalavimą jį panaikinti, taip pat atmetė ir skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą.

Teismas nurodė, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybos skyrių atkurti J. Š. (po mirties) nuosavybės teises perduodant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 patvirtintus žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Tarnybos skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą atžvilgiu, todėl konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjos I. B. ir I. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovų sprendimus, įformintus 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1144 ir 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. ISS-(7.5)-1693, ir įpareigoti Tarnybą atkurti J. Š. (po mirties) nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 patvirtintus žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277.

Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 kaip turinčia res judicata galią, nes bylose dalyvavo ne tie patys asmenys ir ankstesnėje byloje nebuvo nustatytas faktas, jog pareiškėjoms nuosavybės teisės į žemę negali būti atkurtos perduodant joms žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264. Pareiškėjos nurodo, kad jų reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais buvo atsisakyta joms atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277 negali būti atmestas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punkto ir Taisyklių 5 punkto pagrindu, nes jų bendras plotas sudaro 0,16 ha.

Pareiškėjos pabrėžia, kad J. Š. 2004 m. spalio 27 d. išreiškė valią, jog 0,3433 ha žemės jai būtų grąžinta būtent „prie nuosavybės, namų valdos (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos remiasi Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nurodo, jog aplinkybė, kad J. Š. turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į mažesnį žemės sklypą nei naudojamas pagal techninės apskaitos bylos duomenis, nėra kliūtis J. Š. atkurti nuosavybės teises į 0,3433 ha namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribose, užfiksuotose namų valdos techninės apskaitos bylose, taip pat nėra kliūtis tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises J.

Š. po mirties į žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277, suprojektuotus toje namų valdoje ir užimančius 0,16 ha. Pareiškėjų manymu, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namų valdos techninės apskaitos byloje iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo dienos pažymėtas namų valdos žemės sklypas ne J. Š. ir ne pareiškėjų iniciatyva ar prašymu buvo perplanuojamas, perprojektuojamas į kelis sklypus taip, kad namų valdoje būtų suprojektuoti keli sklypai – 0,22 ha žemės sklypas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. 30-264 patvirtinti žemės sklypai Nr. 276 ir Nr. 277, kiekvienas po 0,08 ha, taip pat nėra kliūtis tenkinti skundą, nes J. Š. nėra atkurtos nuosavybės teisės net į dalį iš jai priklausiusio 0,3433 ha žemės ploto, žemės sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 bendras plotas sudaro 0,16 ha, be to, teisės aktai nereikalauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos suformavus išimtinai vientisą žemės sklypą. Pareiškėjos remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V J.

Š. namų valdoje buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 276 ir Nr. 277, ir tvirtina, kad tai nebuvo kliūtis atsakingai už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą institucijai spręsti dėl žemės grąžinimo rėžiniame kaime. Pareiškėjos pabrėžia, kad žemės sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 skirti nuosavybės teisėms atkurti ir šių žemės sklypų planai yra suderinti su pareiškėjomis kaip su žemės naudotojomis J. Š. turto paveldėtojomis. Pareiškėjos pažymi, kad tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame buvo rėžių sistema ir kur žemės sklypų ribos nekartografuojamos, yra atkurtos nuosavybės teisės piliečiams Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nei vienas trečiasis suinteresuotas asmuo neprieštaravo, jog būtų patenkintas jų skundas, tačiau teismas, pažeisdamas teisėtų lūkesčių principą ir K. T. nutarimų išaiškinimus, pareiškėjų reikalavimus atmetė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jau Vilniaus miesto tarybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintu (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliuoju planu numatyta prie pareiškėjoms suprojektuotos namų valdos esančią teritoriją, t. y. žemės sklypus Nr. 276 ir 277, panaudoti individualiai statybai. Žemės sklypai Nr. 276 ir 277 yra skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, juose nėra pareiškėjoms priklausančių statinių. Atsakovo manymu, vadovaujantis Tvarkos 34 ir 1061 punktų nuostatomis, nuosavybės teisės J. Š. į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančius individualiai statybai skirtus žemės sklypus galėtų būti atkuriamos kartu su kitais (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais. Atsakovas daro išvadą, kad teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus Nr. 276 ir 277 turi būti vykdomas vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis. Atsakovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus su sklypais išsamiai supažindinti nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų pasyvumas negali būti vertinamas kaip pareiškėjų teisių pripažinimas. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-190/2010, nes byloje dalyvavo tos pačios proceso šalys ir joje nagrinėjami pareiškėjų reikalavimai iš esmės įtakojo administracinėje byloje ginčijamų Tarnybos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimų priėmimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises iš viso į 3800 kv. m žemės plotą – tiek į žemės sklypus Nr. 276 ir 277, tiek į namų valdos sklypą, suprojektuotą ties pareiškėjoms priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. 367 kv. m didesnį žemės plotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, kuriais atsisakyta atkurti nuosavybės teises pareiškėjų pageidaujamu būdu, panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių atkurti J. Š. (po mirties) nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 patvirtintus žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277.

Tarnybos Vilniaus skyrius 2012 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 49SFN-(4.49.104)-1144 (t. I, b. l. 19-21) pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 patvirtinti nauji žemės sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 yra skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotas kaimo ribas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 1061 punkto nuostatomis, šie sklypai kartu su kitais suformuotais žemės sklypais bus grąžinti natūra rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Tarnyba 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. ISS-(7.5)-1693 (t. I, b. l. 24-26), vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, konstatavo, kad atkurti nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypą mirusios pretendentės J. Š. vardu nėra teisinio pagrindo, nes pastatai registruoti pareiškėjų vardu, todėl jos yra paveldėtojos, o ne pretendentės į Š. M. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę, taigi jos turi teisę pirkti arba nuomoti iš valstybės žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat šiame Tarnybos sprendime buvo pakartotos Tarnybos Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 49SFN-(4.49.104)-1144 išdėstytos aplinkybės apie Taisyklių 1061 punkto taikymą, grąžinant natūra ginčo žemės sklypus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Minėtoje įstatymo normoje nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Todėl bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, priimto ir įsiteisėjusio administracinėje byloje teismo sprendimo atveju, faktų ir aplinkybių, kurie buvo nustatyti šiuo sprendimu, iš naujo nagrinėjant kitą administracinę bylą, nereikia įrodinėti. Laikoma, kad kartą jau nustatyti faktai ir aplinkybės yra atitinkantys tiesą ir jais reikia vadovautis iš naujo nagrinėjant kitą administracinę bylą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. vasario 1 d. buvo priimta nutartis administracinėje byloje Nr. A525-190/2010, kurioje, pasisakant dėl pareiškėjų I. B. ir I. P. reikalavimo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti 0,4 ha ploto namų valdos, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas ir architektūrinius bei urbanistinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, buvo konstatuota, kad suformuoti individualiai statybai sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 yra numatyti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo visų pretendentų nuosavybės teisėms atkurti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas negali padidinti pareiškėjoms formuojamo sklypo iki 0,4 ha, nes tam reikėtų formuoti sklypo dalį, kurioje numatyta individuali statyba, o tokiais veiksmais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeistų galiojančius teisės aktus bei kitų buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo formuoti pareiškėjų prašomo dydžio namų valdos žemės sklypą, nes pagal detalųjį planą suformavus atskirus atidalijamus žemės sklypus, numatoma juos panaudoti individualiai statybai.

Pareiškėjų teismui šioje byloje pateiktame skunde formuluojamas reikalavimas – įpareigoti Tarnybos skyrių atkurti J. Š. (po mirties) nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264 patvirtintus žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277, nėra visiškai tapatus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjų formuluotam reikalavimui, tačiau nagrinėjamu atveju vėl keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tuos pačius žemės sklypus, o administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 konstatuotos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos vertinant šioje byloje ginčijamų atsakovų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.

Minėtoje administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 pareiškėjos buvo tos pačios kaip ir šioje byloje, be to, šioje administracinėje byloje atsakovai yra Tarnyba ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, o aptariamoje administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 tretieji suinteresuoti asmenys buvo Tarnyba ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Pažymėtina, kad, likvidavus apskričių viršininkų administracijas, būtent Tarnybai perėjo atitinkamos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo funkcijos. Taigi administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 ir šioje administracinėje byloje iš principo dalyvauja tie patys asmenys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytoje administracinėje byloje nustatyti faktai dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277 atkūrimo galimybių pareiškėjoms nagrinėjamoje administracinėje byloje turi prejudicinę reikšmę. Tai reiškia, kad prejudiciniai faktai negali būti nustatinėjami iš naujo ar kvalifikuojami kitaip nei nustatyta ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Apeliančių teigimu, administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 nebuvo nustatytas faktas, kad joms nuosavybės teisės į žemę negali būti atkurtos perduodant joms žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-264. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 30-264 (t. I, b. l. 30-32) buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kurio dalis dėl pažymėtų žemės sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 individualiems gyvenamiesiems namams statyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 nebuvo panaikinta. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant pareiškėjų reikalavimų nagrinėjamoje byloje pagrįstumą.

Apeliantės teisingai nurodo, kad administracinėje byloje Nr. A525-190/2010 buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo suformuojant pareiškėjoms 0,4 ha žemės sklypą, tačiau pažymėtina ir tai, kad aptariamoje administracinėje byloje buvo konstatuota šiai bylai aktuali aplinkybė, jog suformuoti individualiai statybai sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 yra numatyti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo visų pretendentų nuosavybės teisėms atkurti, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277 vien pareiškėjoms pažeistų kitų buvusių (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Tai, kad šioje administracinėje byloje tretieji suinteresuoti asmenys nepareiškė savo nesutikimo su pareiškėjų reikalavimais, nereiškia jų pritarimo dėl pareiškėjų nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277 atkūrimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės neįrodė, jog jų reikalavimų atmetimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

Pareiškėjos tvirtina, kad šioje administracinėje byloje skundžiami atsakovų sprendimai priimti pasikeitus teisiniam reguliavimui lyginant su teisės aktais, kuriais vadovautasi administracinėje byloje Nr. A525-190/2010, tačiau nenurodo konkrečių teisės aktų nuostatų, pagrindžiančių šioje byloje skundžiamų atsakovų priimtų sprendimų neteisėtumą. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog žemės sklypai Nr. 276 ir Nr. 277 yra suformuoti individualiai statybai, todėl nėra teisingas apeliančių teiginys, jog ginčo žemės sklypus nenumatyta panaudoti individualiai statybai, o atkreiptas dėmesys į Taisyklių 5 punktą nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo. Tai, kad žemės sklypų Nr. 276 ir Nr. 277 planai suderinti su pareiškėjomis kaip su J. Š. turto paveldėtojomis, nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus turi būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad apeliančių nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-1464-437/2009 buvo sprendžiamas ginčas tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, t. y. teismas įpareigojo atsakovą atlikti procedūrinį veiksmą – kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl atitinkamo žemės sklypo suformavimo, tuo sudarant sąlygas kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti ir motyvuotai nustatyti, ar žemės sklypo suformavimas yra galimas (jei yra galimas – parengti šio sklypo planą ir kitus dokumentus) ir pateikti atitinkamą medžiagą viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje kilus ginčui dėl paties nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277, o ne tik dėl procedūrinių veiksmų atlikimo, aptarta administracinė byla nėra teisiškai reikšminga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto tarybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtintu (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliuoju planu numatyta prie pareiškėjoms suprojektuotos namų valdos esančią teritoriją – žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277, panaudoti individualiai statybai. Aptariami žemės sklypai skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai ir patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Šiuose sklypuose nėra pareiškėjoms priklausančių statinių. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus Nr. 276 ir Nr. 277 turi būti vykdomas vadovaujantis Taisyklių 1061 punktu visiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, proceso teisės normų nepažeidė. Tenkinti pareiškėjų I. B. ir I. P. apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. B. ir I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė