A-662-839-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-839/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00298-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. V. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V., V. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį patikslino, (I t., b. 1. 3-5, 70-73) prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. Al-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, t. y. priedo Žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, (duomenys neskelbtini), Kretingos m., žemės sklype (sprendinių brėžinys M 1:500) sprendinį – „Pastaba: į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., formuojant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m.“ ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-10625 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimui“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nederintas ir nepatvirtintas jos naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., žemės sklypo planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui.

Nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-9 leido pareiškėjai rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m. Plano tikslas – suformuoti žemės sklypą prie jos nuosavybės teise valdomų pastatų-gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių (šulinys, tvora). Pažymėjo, jog minėto įsakymo 9 punkte numatyta, kad žemės servitutai nenustatomi. Pareiškėjos teigimu, Administracijos direktorius Įsakymu patvirtindamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., planą (sprendinių brėžinį), pagal kurį į planuojamą teritoriją (duomenys neskelbtini), Kretingos m., patenkama iš esamo įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini)gatvės ir kerta sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos m., neatsižvelgė į tai, kad numatomas siauras 2 metrų pločio kelias (įvažiavimas) eis tarp esamų statinių per jos kiemą ir pažeis jos teises. Nurodė, kad 2013 m. vasario 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriui ir Administracijos direktoriui pateikė raštiškus prieštaravimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., paskirties keitimo, atliekamų kadastrinių matavimų, tačiau atsakovas į prieštaravimus neatsižvelgė, sprendimų nepakeitė. Teigė, kad formuojamas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos m., turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl nėra pagrindo pažeidžiant jos teises formuoti įvažiavimą per jos sklypą. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstas skundžiamame Sprendime Administracijos reikalavimas formuojant sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos m., nuo (duomenys neskelbtini) gatvės palikti minimalų 1 metro atstumą iki gatvės borto. Nurodė, kad Įsakymu patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., sprendiniai nebuvo suderinti su ja.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 105-108) su skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiškėja, skųsdama teismui Sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 27 straipsnio 7 dalyje reglamentuotos sprendimo apskundimo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka procedūros, t. y. nesikreipė su skundu į teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Prašė šį skundo reikalavimą palikti nenagrinėtą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjos skundžiamą Įsakymą vertino kaip teisėtą ir pagrįstą. Atsikirtimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16.3 punkto nuostata, jog prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas servitutas. Nurodė, kad dėl vietovės reljefo – žemės sklypas yra šlaite – privažiavimo kelio į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos m., įrengti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra galimybių, todėl įvažiavimas į sklypą numatytas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos m. Teigė, kad pareigos derinti su pareiškėja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., planą neturėjo, nes planas pagal Tvarkos aprašo 34 punktą derinamas tik su šiame punkte nurodytais subjektais. Nurodė, kad, remiantis Tvarkos aprašo 28 punkto nuostatomis, pareiškėja buvo informuota apie parengtą planą, išsiunčiant jai registruotą laišką.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V. atsiliepimu į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko.

Nurodė, kad prie jiems priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos m., patenka per pareiškėjos žemės sklypą, nes kito privažiavimo nėra dėl to, kad jų statinius nuo (duomenys neskelbtini) gatvės skiria status šlaitas, dėl kurio įrengti įvažiavimo į sklypą nėra galimybės. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktame derinti žemės sklypo plane nenumatytas servitutas, kuris yra būtinas tam, kad galima būtų patekti į jų sklypą. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teigimu, pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, numatytą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, nes apie planuojamą servitutą jos žemės sklype buvo žinoma 2013 m. sausio 25 d., kai buvo paženklintos S. V. ir V.

V. ginčo žemės sklypo ribos ir įteiktas pranešimas apie parengtą žemės sklypo planą bei pasiūlyta su juo susipažinti. Pabrėžė, kad pareiškėja pranešimą gavo 2012 m. lapkričio 20 d. ir nepateikė pastabų iki ginčo žemės sklypo plano suderinimo rajono savivaldybės administracijoje. Argumentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis servituto paskirtį, Tvarkos aprašo 16.3, 28 punktų nuostatomis ir teigė, kad pareiškėja 2012 m. lapkričio 20 d. gavusi ginčo žemės sklypo planą turėjo teisę per 10 dienų, t. y. iki 2012 m. lapkričio 30 d. pareikšti motyvuotas pastabas, tačiau to nepadarė, o prieštaravimus pateikė 2013 m. vasario 19 d., todėl šie prieštaravimai teisinių pasekmių negalėjo sukelti ir į juos nebuvo privaloma atsižvelgti.

Nurodė, kad pareiškėja nėra žemės sklypo savininkė, žemės sklypo savininkė yra valstybė, patikėjimo teise valdo NŽT. Pabrėžė, kad pareiškėjos naudojamas sklypas nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre, todėl ji negali įgyti turtinių teisių bei ginti teises į žemės sklypą, susijusias su nuosavybės teisėmis. Pažymėjo, kad NŽT suderino (duomenys neskelbtini), Kretingos m., žemės sklypo planą ir dėl įvažiavimo per pareiškėjos sklypą sutiko.

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teigimu, teisę panaikinti servitutą pareiškėja įgytų tik įgijusi nuosavybės teisę į jos valdomą žemės sklypą, o panaikinus Įsakymą jie negalėtų privažiuoti prie jiems priklausančių statinių ir tai prieštarautų imperatyvioms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, Tvarkos aprašo 16.3 punkto nuostatai, jog prie kiekvieno žemės klypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas (I t., b.1. 145-150).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pareiškėjos skundą (I t., b.1. 170-172; II t., b.1. 4-6) su pareiškėjos skundu nesutiko.

Nurodė, kad skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą turi būti paliktas nenagrinėtas, nes dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėja nesikreipė privalomai į Inspekciją. Argumentavo Tvarkos aprašo 2 ir 3 punktų, Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų, pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151, 4.7 ir 4.8 punktų nuostatomis ir teigė, kad privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas yra susisiekimo sistemos organizavimas ir servitutai. Pažymėjo, kad formuojant žemės sklypą prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos m., yra numatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), dėl kurio ir kyla ginčas. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingos m., yra privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. statinių savininkams S. V. ir V. V.. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, pagal įvertintą teritorijų planavimo dokumento rengėjų faktinį žemės sklypo naudojimą, esamą žemės sklypų sudėtingą reljefą, kurio amplitudės aukštis siekia nuo 23 m iki 14 m Baltijos aukščių sistemoje, nėra galimybės suformuoti kito įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos m., o tik per formuojamą žemės sklypą (valstybinė žemė), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos m. Nurodė, kad šiuos duomenis patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. Administracijos pateiktas žemės sklypo planas, (duomenys neskelbtini), Kretingos m., iš kurio matyti, kad rytinę žemės sklypo ribą juosia upė Akmena, vakarinę žemės sklypo ribą juosia (duomenys neskelbtini) gatvė (status šlaitas), pietinė žemės sklypo gretimybė – projektuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kretingos m., su numatytu įvažiavimu, šiaurinė žemės sklypo gretimybė – privatus žemės sklypas, kadastro Nr. 5634/0003:143, sudėtinga reljefinė vietovė, esant šlaitų amplitudės aukščiui net iki 24 m., galimybės įrengti įvažiavimą per privatų žemės sklypą taip pat nėra galimybės.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. Al-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ ir panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-10625 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimui“, paliko nenagrinėtą trečiųjų suinteresuotų asmenų S. V. ir V. V. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Tvarkos aprašo 2 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį, Tvarkos aprašo (byloje taikytina aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.) 5.1 punktą, 7 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl žemės sklypų sąrašo) (byloje taikytina šio akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 18 d.) V dalies 19 eilutę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines ir teisines bylos aplinkybes, susijusias su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., plano rengimu, statinių funkcine ir naudojimo paskirtimi, konstatavo, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingos m., žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, procedūra negalėjo būti taikoma, nes ginčo situacija patenka į Tvarkos aprašo 5.1 punkto nuostatų reguliavimo sritį, numatančią, kad žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinierinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių ar neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui ar įrenginiui).

Pastatas-siurblinė yra pagrindinis statinys bei įrenginys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingos m., o garažas ir kiti statiniai (inžineriniai) yra su siurblinės ūkine veikla susiję ir jai tarnaujantys statiniai. Viešojo registro duomenys patvirtina, kad siurblinė pastatyta pirmiau negu kiti sklype esantys statiniai (1935 m.) ir yra daugiau nei tris kartus didesnio bendro ploto pastatas už garažą bei kitus statinius (inžinerinius). Esamas sklype garažas ir kiti statiniai (inžineriniai) pradėti statyti bei pastatyti praėjus daugiau kaip 40 metų po siurblinės pastatymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, garažo ir kitų statinių (inžinerinių) paskirtis buvo ir yra tarnauti pagrindiniam pastatui-siurblinei, kurios naudojimo ir funkcinė paskirtis ginčo atveju yra neaiški, nes atsakovas skundžiamu Įsakymu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., teritorijos tvarkymo prioritetą – gyvenamosios paskirties sklypas. Tokiu sprendiniu atsakovas pažeidė nustatytą planavimo tikslą – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Realizavus šį prioritetą, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nebeatitiktų Įsakymo dėl žemės sklypų sąrašo 19 eilutėje nurodyto inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypo naudojimo būdo bei pobūdžio ir jų turinio.

Šio įsakymo 15 sąrašo eilutėje nustatytos gyvenamosios teritorijos būdo (teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai) ir pobūdžio (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos) ir jų turinio (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai; žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai) nuostatos, kurios iš esmės skiriasi nuo inžinerinės infrastruktūros teritorijos būdo, pobūdžio ir jų turinio.

Skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktui bei Tvarkos aprašo 5.1 punktui – ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant atsakovas neįvertino aplinkybės, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., tolimesniam naudojimui numatomas gyvenamosios paskirties sklypo prioritetas iš esmės sudaro teisiškai ydingą ir (ar) nepagrįstą galimybę S. V. ir (ar) V. V. ateityje keisti šiam sklypui būdingą ir taikytiną inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdą ir pobūdį į gyvenamosios teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį.

Nustačius, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., negalima formuoti pagal Tvarkos aprašo nuostatas, visas skundžiamu Įsakymu patvirtintas sprendinių brėžinys, aprašomoji dalis, taip pat ir skundžiama sprendinių pastaba yra neteisėti, todėl naikintinas visas Įsakymas. Toks ginčo išsprendimo būdas nelaikytinas išėjimu už skundo reikalavimo ribų, nes tik tokiu būdu gali būti apgintos pareiškėjos pažeistos teisės ir įstatymų saugomi interesai. Teismas nurodė ABTĮ 86 straipsnio 1-3 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir Įsakymą panaikino.

Dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymėjo, kad šis sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriuo atsisakyta suderinti ir patvirtinti pareiškėjos parengto žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., planą. Atsakovo sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą dėl šio straipsnio (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009, Nr. A556-1898/2008 ir kt.).

Įvertinęs Sprendime išdėstytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas sprendimą nepagrįstai motyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtintomis Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžio specifikacijos nuostatomis, nes būdamas kompetentingas derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., planą, turėjo vadovautis Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytu teisės aktu, t. y. Įsakymu dėl žemės sklypų sąrašo. Sprendime suformuluoti prašymai pareiškėjai – palikti minimalų 1 metro atstumą iki gatvės borto; palikti galimybę (numatant servitutą) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., savininkams patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nepagrįsti teisės norma (-omis), kurioje (-iose) tokie reikalavimai yra nustatyti, ir (ar) pareiškėja privalo ir (ar) turi jų laikytis, siekdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., sprendinių realizavimo.

Be to, atsakovas neįvertino aplinkybės, jog minėtu Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A1-9 patvirtintuose reikalavimuose sklypo planui (duomenys neskelbtini), Kretingos m., rengti nėra siūloma nustatyti žemės servituto (-ų). Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžio specifikacija skirta nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdų ir pobūdžių bei kitų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų žymėjimo kodus, indeksus, spalvas ir grafinį žymėjimą rengiant bendrųjų ir detaliųjų planų brėžinius.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarką nustato Tvarkos aprašas.

Atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT argumentai, jog pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, turėjo remtis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje reglamentuota tokiam sprendimui taikytina sprendimo apskundimo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pirma kreiptis į Inspekciją, laikyti teisiškai nepagrįstais. Teismas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, Tvarkos aprašo 34.1–34.6 punktų nuostatas ir padarė išvadą, kad pareiškėjai nebuvo privaloma pasinaudoti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjos naudojamame žemės sklype yra jai nuosavybės teise priklausantys pastatai – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, todėl žemės sklypo planas turi būti derinamas ir tvirtinamas pagal Administracijos 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Al-9 nustatytas sąlygas. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą tenkintas ir Sprendimas panaikintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl skundo padavimo termino teismas nustatė, kad skundžiamus sprendimus pareiškėja gavo (šių aktų turinys jai tapo žinomas) 2013 m. kovo 31 d. paštu (I t., b. 1. 45, 196), į teismą dėl jų panaikinimo kreipėsi 2013 m. balandžio 2 d. (2013 m. balandžio 1 d. buvo nedarbo diena) (I t., b. 1. 65). Padaryta išvada, kad pareiškėja skundą padavė nepažeisdama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo. Argumentai, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, laikyti nepagrįstais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėjo, jog tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V. atsiliepimu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodydami konkretaus dydžio ir pagrindimo, todėl toks prašymas negali būti išnagrinėtas (ABTĮ 45 str. 1 d.). Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. padavė prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo po bylos išnagrinėjimo iš esmės – 2013 m. spalio 4 d., todėl prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka po teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 2 d.).

III. Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 29-36) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, jog su priimtu teismo sprendimu apeliantai nesutinka, laiko, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai aiškino teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, padarė neteisingas išvadas, kad prie apeliantams priklausančių pastatų žemės sklypo planas, prilyginimas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, negali būti rengiamas, dėl ko panaikino visą administracinį aktą, nors pareiškėja teismo prašė naikinti tik jo dalį, susijusią su numatomu įvažiavimu į formuojamą žemės sklypą. Tokiu būdu teismas išėjo už skundo reikalavimo ribų, dėl ko buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teismo posėdyje nebuvo keliamas klausimas dėl viso administracinio akto teisėtumo, kas reiškia, jog nei atsakovas, nei apeliantai negalėjo užduoti klausimų proceso dalyviams, duoti paaiškinimų, pateikti argumentų bei samprotavimų dėl viso administracinio akto teisėtumo. Buvo pažeistos apeliantų teisės, numatytos ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdžio metu nebuvo tiriami įrodymai, nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su viso administracinio akto teisėtumu, dėl ko buvo pažeistas ABTĮ 81 straipsnis. Teismas, priimdamas sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kas reiškia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymi, kad patvirtinto žemės sklypo paskirtis yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o ne gyvenamoji, kas reiškia, kad teismo išvada, jog rengiant planą buvo pažeistas nustatytas planavimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti – yra visiškai nepagrįsta. Suformuoto žemės sklypo naudojimo pobūdis ir paskirtis atitinka Įsakymo dėl žemės sklypų sąrašo V dalies 19 eilutėje nustatytą naudojimo būdą. Tvarkos aprašo 5 punkte yra aiškiai numatyta, kuriais atvejais žemės sklypo planas negali būti rengiamas, o klaidingas teritorijos tvarkymo prioriteto nurodymas planuojamos teritorijos koncepcijoje gali būti vertinamas tik kaip procedūrinis teritorijų planavimo įstatymo pažeidimas, kuris negali būti laikomas esminiu, darantis visą administracinį aktą neteisėtą. Kadangi šiuo atveju toks galimas procedūrinis pažeidimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes suformuoto žemės sklypo paskirtis bei pobūdis yra nesusijęs su gyvenamosiomis teritorijomis, todėl tai negali būti pagrindas naikinti visą administracinį aktą, juolab kad pareiškėja nelaikė šio procedūrinio pažeidimo kaip savo interesų pažeidimo. Naikinti administracinį aktą dėl procedūrinių pažeidimų galima tik tuomet, kada toks pažeidimas daro neteisėtą visą administracinį aktą, pažeidžia visuomenės interesus arba sukelia neigiamas teisines pasekmes tretiesiems asmenims. Šiuo atveju pareiškėja savo teisėtų interesų pažeidimą siejo su planuojamu servitutu per jos naudojamą nesuformuotą žemės sklypą, t. y. su Įsakymo dalimi, todėl teismas nepagrįstai panaikino visą administracinį aktą.

Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai tapatina žemės sklypo plano sprendinius su teritorijos tvarkymo prioritetais, teigdamas, kad žemės sklypo plano sprendinys yra teritorijos tvarkymo prioritetas – gyvenamosios paskirties žemės sklypas. Teritorijos tvarkymo sprendiniai, sukeliantys teisines pasekmes ir kurie yra privalomai vykdytini, yra numatyti Aiškinamojo rašto 4 punkte. Aiškinamojo rašto 4 punkte nėra numatytas sprendinys, jog yra formuojamas arba ateityje gali būti formuojamas gyvenamosios paskirties žemės sklypas, o yra aiškiai nurodyta žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis, kuris atitinka suformuotame žemės sklype esančių statinių funkcinę paskirtį. Kita vertus, prioriteto numatymas teritorijos vystymo koncepcijoje, patvirtinus žemės sklypo planą, jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes vystymo koncepcijoje numatoma tik galimybė ateityje, atlikus tam tikrus teisinius veiksmus, numatomu būdu tvarkyti planuojamą teritoriją. Įstatymas (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 ir 4 p.) numato galimybę keisti žemės sklypo paskirtį, šiuo atveju iš kitos paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kas reiškia, jog apeliantai ateityje turi teisę pakeisti žemės sklypo paskirtį ir iš esmės tokia teritorijos vystymo koncepcija yra galima ir neprieštarauja įstatymui.

Atkreipia dėmesį, kad Aiškinamojo rašto 3.1.1 punkte nurodytas teritorijos tvarkymo prioritetas – gyvenamosios paskirties žemės sklypas – yra tik techninė žemės sklypo plano rengėjo klaida. Atsižvelgiant į žemės sklype esančių pastatų paskirtį bei pobūdį, šiame žemės sklype galimai negalėjo būti numatomas teritorijos tvarkymo prioritetas – gyvenamosios paskirties žemės sklypas, nes pagrindinė žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), Kretinga, pastato-siurblinės paskirtis yra kita, o ne mažaaukščių namų statyba, kas reiškia, jog nepakeitus pastato paskirties į gyvenamąją, planuojamos teritorijos paskirtis negali būti numatoma kaip gyvenamoji. Kadangi Aiškinamajame rašte buvo aiškiai nurodytas teritorijos tvarkymo režimas, paskirtis ir pobūdis, kuris neatitinka gyvenamosios teritorijos tvarkymo režimo, paskirties ir pobūdžio, tai matyti iš Aiškinamojo rašto 2.1 punkto, 3.1.1 nurodytos vystymo koncepcijos, jog formuojamas kitos paskirties žemės sklypas, kurio plotas 0,0641 ha, 4 punkte numatytos teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio turinio, privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimų reikalavimų, todėl galima laikyti, kad 3.1.1 punkte numatytas teritorijos tvarkymo prioritetas – gyvenamosios paskirties sklypas – yra techninė klaida ir jokių teisinių pasekmių esamam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui nesukelia.

Nurodo Tvarkos aprašo 5.1 punktą ir pažymi, kad vien tai, jog pastato naudojimo paskirtis yra nurodyta „Kita“, dar nesudaro pagrindo teigti, jog naudojimo paskirtis yra neaiški, juolab kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 11.3 punktą apeliantams priklausančio pastato paskirtis yra aiški – siurblinių hidrotechnikos statiniai, todėl teismo išvada, kad pastato-siurblinės funkcinė paskirtis yra neaiški, dėl ko šiuo atveju gali būti taikomas Tvarkos aprašo 5.1 punktas, yra nepagrįsta. Įstatymo leidėjas Tvarkos aprašo 5.1 punkte numatė išimtį, kad valstybinės žemės sklypai nebūtų formuojami prie statinių, kurie skirti aptarnauti kitus pagrindinius statinius, prie statinių, kurie nėra neatskiriamai susiję su žemės sklypu (laikini statiniai, ūkinės veiklos pobūdžio statiniai), arba prie statinių, kuriuose nėra suformuotos patalpos, skirtos žmonėms naudotis (inžineriniai tinklai). Šiuo atveju formuojamame žemės sklype esantis statinys – siurblinė yra neatsiejamai susijęs su žemės sklypu, pastate yra suformuotos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, statinys turi stogą, pamatus, užstatymo plotą, tūrį ir yra pastatas, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytus pastato kriterijus, tai yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Taigi šiuo atveju apeliantams priklausantis statinys nepatenka į Tvarkos aprašo 5.1 punkte nurodytų statinių grupę, prie kurių negali būti formuojamas žemės sklypas, kas reiškia, kad Įsakymas negalėjo būti teismo panaikintas, kaip prieštaraujantis Tvarkos aprašo 5.1 punktui.

Teismui konstatavus, kad žemės sklypo planas prie apeliantams priklausančių pastatų pagal Tvarkos aprašą negali būti rengiamas, kyla klausimas, kokiu būdu žemės sklypas šioje vietoje gali būti suformuotas, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržyta apeliantų teisė suformuoti bei lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Šiuo atveju detalusis planas pagal Teritorijų planavimo įstatymą negali būti rengiamas (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 6 p.), todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikinta apeliantų arba valstybės institucijų teisė suformuoti žemės sklypą prie esamų naudojamų statinių, dėl ko yra pažeidžiami Teritorijų planavimo įstatyme numatyti teritorijų planavimo tikslai (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str.).

Teismo išvados, kad tik panaikinus visą administracinį aktą bus apgintos pareiškėjos teisės bei įstatymo saugomi interesai, yra nepagrįstos, nes iš esmės, panaikinus Įsakymą, kelio servitutas per pareiškėjos naudojamą žemės sklypą gali būti nustatomas ir kitomis teisinėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl pareiškėjos interesų pažeidimo, susijusio su planuojamu servitutu per jos naudojamą žemės sklypą. Teismas konstatavo pareiškėjos interesų pažeidimą, tačiau nenurodė, kuo šis pažeidimas pasireiškia, nes galimas servituto nustatymas ir su tuo susiję pareiškėjos interesų pažeidimo atvejai teismo nebuvo tiriami.

Tarp apeliantų ir UAB „Kryžkelės projektai“ 2012 m. birželio 29 d. buvo sudaryta žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo darbų sutartis Nr. KPD 2012/06-29, kuria UAB „Kryžkelės projektai“ įsipareigojo parengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, bei suderinti parengtą planą su reikalingomis institucijomis. Teismui panaikinus Įsakymą, UAB „Kryžkelės projektai“ privalėtų atlyginti visus apeliantų patirtus nuostolius, nes 2012 m. birželio 29 d. sutartis po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebegalės būti įvykdoma, kas reiškia, jog teismo sprendimas sukėlė teisines pasekmes ir UAB „Kryžkelės projektai“, nors šis asmuo byloje nedalyvavo. Kadangi teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl administracinio akto dalies panaikinimo, teisinio pagrindo įtraukti UAB „Kryžkelės projektai“ į bylą nebuvo, nes pareiškėjos skundo reikalavimai nebuvo susiję su UAB „Kryžkelės projektai“. Teismui panaikinus visą administracinį aktą, toks teismo sprendimas sukėlė teisines pasekmes ir UAB „Kryžkelės projektai“, kuri byloje nedalyvavo ir negalėjo gintis nuo reiškiamo reikalavimo. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes buvo pažeistos procesinės teisės normos (ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p.).

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (II t., b. l. 47-51) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Mano, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys statiniai turi aiškią funkcinę paskirtį: pastatas-garažas, pastatas-siurblinė bei jų priklausinys, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai. Galiojantis teisinis reglamentavimas draudžia formuoti žemės sklypą prie nutiestų inžinierinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių ar neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui. Nei pastatas-siurblinė, nei pastatas-garažas netarnauja jokiam kitam pagrindiniam statiniui, taip pat jų negalima būtų vertinti kaip laikinų statinių ar inžinerinių tinklų. Minėta išvada darytina iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuris yra pateiktas byloje. Teismo teiginys, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingos m., žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, procedūra negalėjo būti taikoma, nes ginčo situacija patenka į Tvarkos aprašo 5.1 punkto nuostatų reguliavimo sritį, yra visiškai nepagrįsta. Taip pat mano, kad nepagrįsta yra teismo išvada, jog atsakovas Įsakymu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., teritorijos tvarkymo prioritetą – gyvenamosios paskirties sklypas – ir tokiu sprendiniu pažeidė nustatytą planavimo tikslą – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti.

Tvarkos aprašo 24.2 punkte numatyta, kad žemes sklypo plane sutartiniais ženklais pažymima suformuotų naujai ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis. Ginčo žemės sklypo paskirtis yra – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Tokia informacija yra nurodyta teritorijų planavimo dokumento, dėl kurio kilo ginčas, grafinėje dalyje. Analogiški duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl negalima teigti, kad atsakovas pažeidė nustatytą planavimo tikslą – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Informacija apie teritorijos tvarkymo prioritetą yra pateikta ginčijamo teritorijų planavimo dokumento aiškinamajame rašte. Tvarkos aprašo 25 punkte numatyta, kad žemės sklypo plano rengimo bylą sudaro: grafinė dalis – žemės sklypo planas (sprendinių brėžinys), tekstinė dalis – aiškinamasis raštas, procedūrų dokumentai – žemės sklypo plano rengimo reikalavimai, schema, žemės sklypo plano rengimo sutarties kopija (jei sutarties šalys neprieštarauja), dokumentai apie žemės sklypo plano derinimą ir kita. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato jokių reikalavimų žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, aiškinamojo rašto rengimui ar turiniui, t. y. nėra reglamentuota, kas jame turėtų būti rašoma ir kokie duomenys pateikiami.

Šiame kontekste kritiškai vertintina teismo išvada, jog skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla klausimas, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, aiškinamuoju raštu gali būti nustatyti žemės sklypo duomenys, ar sudaryta teisiškai ydinga ir (ar) nepagrįsta galimybė S. V. ir V. V. ateityje keisti šiam sklypui būdingą ir taikytiną inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdą ir pobūdį į gyvenamosios teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį. Galiojantis teisinis reglamentavimas nedraudžia keisti teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 straipsnio 36 dalį. Kretingos miesto bendrojo plano sprendiniuose (paskelbta tinklalapyje www.kretinga.lt) teritorija, dėl kurios kilo ginčas, pažymėta kaip esama urbanizuota teritorija. Vadinasi, numatomas gyvenamosios paskirties sklypo prioritetas neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Mano, kad kilus poreikiui, tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V. turi galimybę teisės aktų nustatyta tvarka, parengus ir pasitvirtinus teritorijų planavimo dokumentą, pasikeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretinga, naudojimo būdą ir pobūdį, bet tai nereiškia, jog dėl to skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas.

Administracijos manymu, teismas nepagrįstai sutapatino teritorijų planavimo dokumentus derinančias institucijas bei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančias institucijas. Nėra ginčo, kad Inspekcija ar jos struktūriniai padaliniai nedalyvauja žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo procedūroje, bet tai dar nereiškia, kad ji nenagrinėja ginčų, kilusių tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusių ginčų. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 4.1 punkte numatyta, kad Inspekcija atlieka detaliųjų planų priežiūrą. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, darytina išvada, kad žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, valstybinė priežiūra žinybinga Inspekcijai.

Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ir teigia, kad kadangi ginčas kilo dėl teritorijų planavimo dokumento derinimo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, manytina, jog jis turėtų būti žinybingas Inspekcijai. Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad ginčus dėl detaliojo teritorijų planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėjanti vienintelė ikiteisminė institucija yra Inspekcija. Šiai institucijai išnagrinėjus ginčą ir nesutinkant su priimtu sprendimu, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kaip tai numato ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis. Atitinkamai, jei suinteresuotas asmuo nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas turėtų motyvuota nutartimi atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą), kaip tai numato ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-509/2010). Mano, kad skundas dalyje dėl Sprendimo, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

Pažymi, jog Tvarkos aprašo 16.3 punkte yra numatyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Dėl vietovės reljefo (sklypas yra šlaite) privažiavimo kelio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, įrengti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra galimybių, atsižvelgiant į tai, įvažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, buvo numatytas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Servituto nustatymas nepažeis pareiškėjos teisių daugiau negu kad būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės turėti privažiavimą prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių, kurių tarpe yra ir garažas.

Pareiškėja D. B. atsiliepimais į trečiųjų suinteresuotų asmenų ir atsakovo apeliacinius skundu (II t., b. l. 56-57, 69-70) prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų S. V. ir V. V. apeliacinio skundo pareiškėja nurodo, jog jų argumentai yra nepagrįsti, teismas pagrįstai konstatavo Įsakymo prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams. Klaidingas teritorijos tvarkymo prioriteto nurodymas nėra tik procedūrinis Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimas, toks pažeidimas yra materialinis. Aplinkybė, kad Teritorijų planavimo įstatymas numato galimybę keisti žemės sklypo paskirtį, niekaip nepagrindžia skundo argumentų. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nenuoseklūs: 2 dalyje teigiama, kad klaidingas teritorijos tvarkymo prioriteto nurodymas yra tik procedūrinis Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimas, o 4 dalyje teigiama, kad tai techninė žemės sklypo rengėjo klaida, taigi neaišku, kokios pozicijos laikosi apeliantai. Argumentai, kad siurblinėje yra suformuotos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, yra spekuliatyvūs ir nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai, nurodyti 6 dalyje, yra nepagrįsti, nes teismo funkcijoms nepriskirtina pareiga konsultuoti, kokiu būdu sklypas turi būti formuojamas. Be to, nėra jokių įrodymų, kad apeliantų nuosavybės teisės į statinius būtų ribojamos ar kitaip trukdoma šią teisę įgyvendinti. Apeliacinio skundo nuoroda, kad panaikinus Įsakymą, pareiškėjos žemės sklypui gali būti nustatomas kelio servitutas kitomis teisinėmis priemonėmis, yra nepagrįstas, kadangi nėra jokių faktinių ir teisinių prielaidų servituto nustatymui. Tvarkos aprašo 16.3 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Šios aplinkybės neginčija bylos šalys, prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privažiavimo kelias yra, t. y. (duomenys neskelbtini) g., su kuria sklypas per visą kraštinės ilgį ribojasi. Argumentai dėl to, kad apeliantams reikalinga privažiuoti prie statinių, nepagrindžia servituto nustatymo reikalingumo. Mano, jog apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas Sprendimas, yra nemotyvuotas ir atmestinas.

Pažymi, jog servitutas nustatomas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas. Tai reiškia, kad servitutas sklypui (duomenys neskelbtini) gali būti nustatomas tik su sprendimu suformuoti sklypą (duomenys neskelbtini), bet ne sprendimu dėl kaimyninio sklypo, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), formavimo. Tokiu būdu Įsakymo dalis ir Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios aktui – Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1289, 5 punktui. Šią išvadą pagrindžia ir kita svarbi aplinkybė – NŽT atsiliepimu pateikti dokumentai. Panaikinti administraciniai aktai taip pat prieštarauja ir Teritorijų planavimo įstatymui, jo 27 straipsnio 1 daliai, kuri iš esmės reiškia, kad rengiami planai negali prieštarauti teritorijų planavimo dokumentams, taip pat ir administraciniams aktams, kurių pagrindu jie yra rengiami. Mano, kad teismo sprendimas įtakos UAB „Kryžkelės projektai“ teisėms ir pareigoms nesukelia. Teiginys, kad panaikinus Įsakymą būtent UAB „Kryžkelės projektai“ privalės atlyginti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuostolius, yra nepagrįstas, nes skundžiamas Administracijos direktoriaus priimtas administracinis aktas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, teismas pagrįstai konstatavo Įsakymo prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams. Aplinkybė, kad Tvarkos aprašas detaliai nereglamentuoja, kas turi būti nurodoma plano aiškinamajame rašte, bei galimybė pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą bei pobūdį niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kad ginčo žemės sklypo tolimesniam naudojimui numatomas gyvenamosios paskirties sklypo prioritetas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nebuvo privaloma pasinaudoti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nurodo, jog Inspekcija neatlieka žemės planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, priežiūros. Šią išvadą patvirtina ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo 8.1 punktas, kuriame nėra nuorodos į Tvarkos aprašą. Atsakovo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-509/2010 nepagrindžia skundo teiginių, kadangi nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, be to, byloje buvo skųstas Inspekcijos sprendimas, susijęs su detaliuoju planu. Pažymi, kad servituto nustatymas iš esmės pažeistų pareiškėjos interesus, kadangi kelio servitutas eitų per pareiškėjos žemės sklypą tarp pareiškėjai priklausančių statinių. Pareiškėja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, yra išsipirkusi už investicinius čekius, taigi iš esmės pareiškėja turi būti traktuojama kaip žemės sklypo pirkėja ir savininkė, nepaisant to, kad pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta. Nėra jokių faktinių prielaidų servituto nustatymui apskritai, kadangi privažiavimas prie sklypo yra, o tam tikras nepatogumas įrengti komunikacijas pačiame sklype jokiais atvejais negali būti priežastis servituto nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimais į apeliacinius skundus (II t., b. l. 60-63, 78-82) prašo apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį, 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Tvarkos Aprašo 2, 3, 5, 5.1, 5.2 16.3 punktus, pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, bei mano, kad teismas klydo vertindamas, kad buvo pažeistas numatytas planavimo tikslas suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (II t., b. l. 66-67) palaiko apeliacinio skundo argumentus.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 74-75) prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 85-86), kuriuo prašo priteisti iš pralaimėjusios šalies jam 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjos prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-01-18 įsakymo Nr. A1-34 dalies, t. y. priedo Žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, (duomenys neskelbtini), Kretingos m., žemės sklype (sprendinių brėžinys M 1:500) sprendinio pastabos (į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini)gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., formuojant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m.“) ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-02-26 sprendimo Nr. (4.1.9)-D3-1062, kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl 2013-01-18 įsakymo Nr. A1-34 dalies (priedo) panaikinimo.

Administracinio ginčo ribos nustatomos pagal pareiškėjo pateiktame prašyme (skunde) suformuluotus reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnis) ir teismo nustatyta tvarka priimtais nagrinėti (ABTĮ 23, 24, 37 straipsniai). Pareiškėja, teikdama skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, turi teisę pasirinkti įstatyme nustatytą jos pažeistos teisės gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju reikalavimas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-01-18 įsakymą Nr. A1-34, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nebuvo pareikštas.

Kaip anksčiau minėta, pareiškėja nagrinėjamoje byloje kėlė administracinį ginčą tik tuo aspektu, kad atsakovas, neteisėtai ir nepagrįstai žemės sklypo plane, prilygintame teritorijų planavimo dokumentui, nustatė servitutą, kuriuo į planuojamą teritoriją (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, patenkama suprojektuotu keliu (įvažiavimu) per pareiškėjos kiemą. D. B. manymu, nustatytas servitutas yra neteisėtas ir pažeidžiantis jos interesus, nes nėra pagrindo jam nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismui nagrinėjamo ginčo ribose buvo pagrindas patikrinti tik tą aplinkybę, ar teisėtas žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinys dėl ginčijamo servituto nustatymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismas yra saistomas pareikšto reikalavimo ribų. Pastebėtina, jog viešojo ginčo ribas apsprendžia pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai, todėl teismas neturi jokio pagrindo savo iniciatyva (nesant atitinkamo pareiškėjos reikalavimo) juos išplėsti. Tokiu atveju būtų ne tik peržengiamos nagrinėjamo ginčo ribos (byloje iš esmės nėra ginčo dėl žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo), bet ir būtų nepagrįstai įsikišama į tam tikros teritorijos planavimo procesą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimo turinys bei jos pozicija patvirtina, kad pareiškėja siekė, jog būtų panaikinta tik Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-01-18 įsakymo Nr. A1-34 priedo dalis, susijusi su servituto nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė pareiškėjos pateiktų reikalavimų ribas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-01-18 įsakymo Nr. A1-34 dalies, t. y. priedo Žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, (duomenys neskelbtini), Kretingos m., žemės sklype (sprendinių brėžinys M 1:500) sprendinio pastabos (į planuojamą teritoriją patenkama iš esamo įvažiavimo, esančio sklypo pietinėje pusėje, kuris eina iš (duomenys neskelbtini)gatvės ir kerta sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., formuojant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., bus nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas) patekimui į formuojamą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m.“) naikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis). ABTĮ 10, 81 straipsniai, be kita ko, suteikia teismui teisę siūlyti pareiškėjui patikslinti savo skundą, jei iš skundo turinio ir bylos medžiagos yra aiškios siekiamo iškelti ginčo ribos.

Dėl 2013-02-26 sprendimo Nr. (4.1.9)-D3-10625 panaikinimo.

D. B. skundu pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-02-26 sprendimą Nr. (4.1.9)-D3-1062, kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui. Įvertinęs ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendime suformuluoti nurodymai D. B. – palikti minimalų 1 metro atstumą iki gatvės borto; palikti galimybę (numatant servitutą) (duomenys neskelbtini), Kretingos m., savininkams patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nepagrįsti teisės norma (-omis), kurioje (-iose) tokie reikalavimai yra nustatyti ir (ar) pareiškėja privalo ir (ar) turi jų laikytis, siekdama žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos m., sprendinių realizavimo, taip pat neteisingai nurodytas teisės aktas (juridinis pagrindas), kuriuo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas. Pažymėtina, kad žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį, teritorijose, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, todėl rengiant, derinant ir tvirtinant žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, išimtinai turėtų būti vadovaujamasi minėto teisės akto nuostatomis.

Iš išdėstyto seka, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-02-26 sprendimas Nr. (4.1.9)-D3-1062 nėra tinkamai motyvuotas. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, Administracinė jurisprudencija. 2011, Nr. 22, p. 333-340). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

Atsakovas teigia, jog ginčijamam sprendimui taikytina išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėja pirma turėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas (Aprašas), kuriame nėra jokių nuostatų (tame tarpe ir blanketinio pobūdžio normų, nukreipiančių į Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo įstatymą), susijusių su šios procedūros metu kilusių ginčų nagrinėjimu išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tokia tvarka nėra numatyta Apraše, taip pat į šiai procedūrai taikytiną operatyvumo principą, laikytina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 27 straipsnio 7 dalies nuostatos rengiant, derinant ir tvirtinant žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, netaikytinos. Be to, panašiu kaip nagrinėjamas atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Įstatymai dėl Prilyginimo tvarkos aprašo 17.2 punkte numatytų administracinių aktų nenustato privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Taigi pareiškėjai šį aktą galėjo apskųsti tiesiogiai teismui ... > (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2984/2012).

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, jog patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas priimant baigiamąjį aktą byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų S. V. ir V. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas visą administracinį aktą, nors pareiškėja prašė naikinti tik jo dalį susijusią su numatomu įvažiavimų į formuojamą žemės sklypą, išėjo už skundo reikalavimų ribų, dėl ko buvo pažeistos procesinės administracinės teisės normos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas visiškai nepasisakė dėl D. B. skundo reikalavimo esmės, t. y. įvažiavimo suformavimo per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje panaikinti ir, siekiant užtikrinti pažeistų teisių ir teisėtų interesų veiksmingą teisminę gynybą, bylą dalyje dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-18 įsakymo Nr. Al-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ priedo dalies panaikinimo perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria panaikintas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-18 įsakymas Nr. Al-34 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ panaikinti ir šia apimtimi perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius