A-602-1129-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-220-14

Administracinė byla Nr. A602-1129/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.2; 9.2.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Uždaroji akcinė bendrovė „Via Unica“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, bendrovė, UAB „Via Unica“) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 154-158) prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. S-170(7-59/2012) „Dėl UAB „Via Unica“ 2012 m. balandžio 3 d. skundo“, kuriuo buvo patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 69-40 pirma dalis, t. y. patvirtinti nurodymai pareiškėjui sumokėti į biudžetą 82 853 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 42 637 Lt PM delspinigius, 32 205 Lt PM baudą, 21 556 Lt socialinio mokesčio (toliau – SM), 12 496 Lt SM delspinigius ir 6 467 Lt SM baudą; VMI 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 69-40 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio apskrities VMI) 2012 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. SAT-3 dalį dėl papildomai apskaičiuotų 82 853 Lt PM, 42 637 Lt PM delspinigių, 32 205 Lt PM baudos, 21 556 Lt SM, 12 496 Lt SM delspinigių ir 6 467 Lt SM baudos.

Mokestinis ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas pagrįstai sumažino 2006 m. apmokestinamąjį pelną 489 943,50 Lt suma remdamasis 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD išrašyta sąskaita Nr. 1236. UAB „Via Unica“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD išrašytą sąskaitą Nr. 1236 (toliau – ir Sąskaita Nr. 1236), kurioje nurodytą 489 943,50 Lt sumą bendrovė apskaitė 2006 m. sąskaitoje 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ ir šia suma sumažintas bendrovės 2006 m. apmokestinamas pelnas. Mokestiniam patikrinimui bendrovė pateikė Sutartį 06-11-30-01 DEBR (toliau – ir Sutartis) (MGK bylos I t., b. l. 53-58), papildomą susitarimą prie Sutarties (toliau – ir Papildomas susitarimas), pasirašytą 2006 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo (iki 2007 m. birželio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kelio restoranai“) direktorės D. K. ir Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD vadovo F. K. (F. K.) (MGK bylos I t., b. l. 59-60). Nustatyta, kad Sutartis pasirašyta 2006 m. gruodžio 19 d., t. y. tą pačią dieną kai buvo išrašyta sąskaita Nr. 1236, o papildomas susitarimas pasirašytas 2006 m. lapkričio 30 d., t. y. Sutarties sudarymo dieną. VMI teigimu, ūkinė operacija, atvaizduota sąskaitoje, realiai neįvyko, o patirtos išlaidos nebuvo skirtos pajamoms uždirbti.

Pareiškėjas UAB „Via Unica“ nurodė, kad suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo akto nebuvimas neįrodo, jog tokia paslauga realiai suteikta nebuvo. Suteiktų paslaugų priėmimo –perdavimo aktas nepasirašytas, nes Sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir įmonės NITEKO LTD, šalys neįvykdė atsisakydamos dalies joje nustatytų įsipareigojimų. UAB „Via Unica“, gavusi Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės ataskaitos I ir II dalis (toliau – ir Ataskaitos I ir II dalys arba bendrai tekste Ataskaita), nuo tolesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo įmonę NITEKO LTD atleido, o ši atleido pareiškėją nuo įsipareigojimo sumokėti 182 066,30 Lt dydžio Sutarties sumos dalį. Nurodė, kad įmonės NITEKO LTD parengtos Ataskaitos rodo, kad Sutartis buvo realiai vykdoma ir paslauga UAB „Via Unica“ pagal Sutartį buvo realiai suteikta. Nurodė, kad NITEKO LTD iki darbų pagal Sutartį atlikimo išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 1236 489 943,50 Lt sumai, kurią UAB „Via Unica“ apmokėjo daliniu avansiniu mokėjimu 307 877,20 Lt. Manė, kad tokie šalių veiksmai rodo jų bendrą susitarimą pasinaudoti Sutarties 7.2 punkte nustatyta galimybe pasirinkti tinkamą apmokėjimo už suteiktas paslaugas formą. NITEKO LTD išrašyta sąskaita Nr. 1236 yra juridinę galią turintis dokumentas, kuriuo remdamasis pareiškėjas atliko mokėjimus.

Tvirtino, kad nei VMI, nei MGK nėra kompetentingos spręsti dėl tyrimo metu naudojamų šaltinių ir pagal juos vertinti viso NITEKO LTD atlikto darbo kokybę. Pati NITEKO LTD pasirinko darbo metodus ir tyrimo šaltinius, nes Sutartyje tyrimo metodai nenustatyti, todėl neobjektyvūs atsakovo teiginiai, kad informacijos surinkimas, analizavimas, sisteminimas ir pan. veikla neturi ekonominės vertės ir tokios veiklos negalima laikyti kokybiška paslauga bei kad pareiškėjo atlikti mokėjimai yra nepagrįsti.

Sudarydamas ginčijamą sandorį, pareiškėjas tikėjosi gauti informaciją apie investavimo galimybes Berlyne ir atlikęs investicijas į viešbučių veikla jau užsiimančią įmonę ar nekilnojamąjį turtą, būtų uždirbęs pajamų ir gavęs ekonominę naudą. Teigė, kad nors dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės iš patirtų išlaidų neuždirbo planuotų pajamų, tačiau tai nereiškia, kad sandoris buvo sudarytas nesiekiant uždirbti pajamų ar gauti ekonominės naudos. Pareiškėjas ekonomine nauda laikė tai, kad jis atsisakė tolesnio Sutarties vykdymo ir planuotų investicijų, taip išvengė nuostolių.

Pripažino, kad 2006 m. į sąskaitą Nr. 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ nepagrįstai įtraukė 182 066,30 Lt, todėl sutiko su apmokestinamojo pelno už 2006 m. padidinimu 182,066,30 Lt. Nurodė, kad pagal Sutartį dalis paslaugų buvo realiai suteikta, todėl 307 877,20 Lt išlaidos faktiškai patirtos ir buvo būtinos pareiškėjo pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o tokios išlaidos yra įprastinės apmokestinamojo vieneto veiklai sąnaudos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas ketino Vokietijoje įsigyti viešbutį, o neatlikus skaičiavimo dėl galimos ekonominės naudos, tokio sandorio sudaryti neįmanoma. Pažymėjo, kad 2006–2007 m. buvo ekonomikos pakilimo laikotarpis, todėl planuodama įsigyti viešbutį, bendrovė pagrįstai tikėjosi uždirbti. Kredito gavimui būtina parengti verslo planą, kuris turi būti grindžiamas atitinkamais paskaičiavimais. Nurodė, kad pareiškėjas kreditinės sąskaitos faktūros iš NITEKO LTD niekada nėra gavęs, o mokesčių inspekcija tokių duomenų pareiškėjui nepateikė.

Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 55-58).

Paaiškino, kad Panevėžio apskrities VMI, apibendrinusi patikrinimo metu surinktą informaciją ir faktines aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog Jungtinės Karalystės įmonė NITEKO LTD Sutartyje numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne pareiškėjui neatliko, todėl jo 2006 m. apmokestinamąjį pelną patikrinimo metu padidino 489 943,50 Lt. Pažymėjo, kad tam, kad vieneto patirtos sąnaudos būtų pripažintos leidžiamais atskaitymais, visų pirma turi būti konstatuota, kad tokios sąnaudos buvo realiai patirtos.

Mokestiniam patikrinimui buvo pateikta Sutartis ir Papildomas susitarimas prie Sutarties, kuris buvo pasirašytas anksčiau nei pati Sutartis. Pažymėjo, jog tą aplinkybę, kad ūkinė operacija realiai neįvyko, patvirtina tai, jog pareiškėjas nepateikė šalių pasirašyto Sutarties priėmimo – perdavimo akto, kaip buvo numatyta Sutarties 7.2 punkte, nepateikė susirašinėjimo, derinimo patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjo generalinė direktorė negalėjo konkrečiai įvardyti, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta Sutartis. Be to, pareiškėjo pateiktais duomenimis, pareiškėjas įmonei NITEKO LTD yra skolingas 182 066,30 Lt, tačiau pastaroji 5 metus jokių veiksmų dėl pinigų išieškojimo nesiėmė. Pažymėjo, kad įmonė NITEKO LTD įkurta 2006 m. rugpjūčio 9 d., jos veikla – prekyba plieno liejiniais, todėl mažai tikėtina, kad pramoninė įmonė būtų turėjusi kompetencijos atlikti Sutartyje nurodytus darbus.

Paaiškino, kad pagrįstų abejonių dėl ūkinės operacijos realumo kelia ir pačių Ataskaitos I ir Ataskaitos II turinys iš kurio matyti, kad 115-oje Ataskaitos puslapių pateikiama perkelta informacija iš įvairių internete skelbiamų šaltinių. Atsakovo vertinimu, net ir padarius prielaidą, kad Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projektas pareiškėjui buvo parengtas, jo įsigijimo sąnaudos akivaizdžiai nebuvo skirtos pareiškėjo pajamoms uždirbti. Manė, kad Sutartis bei buhalterinėje apskaitoje apskaityta sąskaita Nr. 1236 turėjo vienintelį tikslą – metų pabaigoje, kai buvo žinomi pareiškėjo veiklos metiniai rezultatai, sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį, t. y. gauti mokestinę naudą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Sutartis nebuvo įgyvendinta. Bendrovė NITEKO LTD užsiima prekyba plieno liejiniais. NITEKO LTD įmonės administracijos nepavyko surasti. Nėra duomenų, kad apklausa būtų buvusi atlikta, kokia metodika vadovautasi, nes viskas buvo perkelta iš interneto puslapių. Paaiškino, jog buvo įvertinta visa surinkta informacija, tame tarpe ir Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pateikta informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62–64).

Atsiliepime nurodė, kad MGK pilnai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apibendrinusi patikrinimo metu surinktą informaciją ir faktines aplinkybes, Panevėžio VMI padarė išvadą, kad Sutartyje numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne pareiškėjas neatliko, todėl pareiškėjo 2006 m. apmokestinamąjį pelną patikrinimo metu padidino 489 943,50 Lt. Atsakovas 2012 m. kovo 9 d. sprendime Nr. 69-40 ir MGK 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. S-0(7-59/2012), pilnai ir objektyviai išnagrinėję ginčo aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ir Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD sudaryta Sutartis bei buhalterinėje apskaitoje apskaityta išrašyta 2006 m. gruodžio 19 d. sąskaita Nr. 1236, kurios pagrindu buvo sumažintas 2006 m. apmokestinamasis pelnas 489 943,50 Lt suma, turėjo vienintelį tikslą – gauti mokestinę naudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendė, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamąjį pelną nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004). Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią sąskaitą faktūrą, pati savaime nepagrindžia jo teisės į galimus atskaitymus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio (toliau – ir PMĮ) prasme, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patirtas išlaidas grindė NITEKO LTD Sąskaita Nr. 1236. Suteiktos paslaugos realumą pareiškėjas grindė ir įmonės NITEKO LTD Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės Ataskaita I ir Ataskaita II (į lietuvių kalbą yra išversti tik Ataskaitos I dalies 33 lapai (MGK byla, II t., lapai nesunumeruoti).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, nors ir raštu įsipareigojęs pateikti reikiamus dokumentus, nepateikė tų dokumentų vertimų į valstybinę kalbą, kuriais grindė savo argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjo pasirinkta pozicija rodo, kad Sutarties įvykdymo realumo grįsti šiose ataskaitose pateiktos informacijos turiniu jis neketino. Nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) pareiškėjui suteikta galimybe teikti įrodymus valstybine kalba (ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 2 dalis) ir jais grįsti savo reikalavimą, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, kad realiai paslauga suteikta nebuvo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė šalių surašyto suteiktų paslaugų priėmimo –perdavimo akto, nustatyto Sutarties 7.2 punkte, nors būtent iš paslaugų priėmimo – perdavimo akto būtų galima objektyviai spręsti, ar NITEKO LTD įvykdė Sutarties 3.2 užduotį, suteikusi Sutarties 4 punkte ir papildomame susitarime nustatytas funkcijas, bei ar pateikė sutarties 5.1 punkte numatytus rezultatus, t. y. su Sutarties vykdymu susijusią dokumentaciją, planus, projektus ir kt.

Iš NITEKO LTD direktoriumi iki 2006 m. lapkričio mėn. dirbusio N. S. 2011 m. kovo 18 d. paaiškinimų teismas sprendė, kad Sutartis buvo nutraukta pareiškėjo vadovėms atsisakius Sutarties, pareiškėjui buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo įsipareigojimo apmokėti 489 943,50 Lt sumą pagrįstumą. Tiek pasirašyta Sutartis, tiek ir Sąskaita Nr. 1236, kuria pareiškėjas grindžia išlaidas, 489 943,50 Lt sumai surašytos tą pačią dieną – 2006 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas dalį sąskaitoje faktūroje Nr. 1236 nurodytos sumos sumokėjo 2006 m. gruodžio 18 d. – 103 626 Lt įmonei NITEKO LTD dar nepasirašius Sutarties ir neišrašius sąskaitos Nr. 1236. 2007 m. vasario 9 d. sumokėjo 104 120,00 ir 2007 m. gruodžio 29 d. – 100 131,20 (MGK byla, I t., b. l. 103, 102). Be to, pareiškėjui 2006 m. gruodžio 19 d., t. y. tos pačios dienos data, kaip ir sąskaita faktūra Nr. 1236, NITEKO LTD buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad projektas – vokiečių svetingumo Berlyne analizė, sutarties suma – 95000,00 svarų sterlingų, sąskaita faktūra Nr. 1236 panaikinama. Nurodyta priežastis – UAB „Kelio restoranai“ atsisakė paslaugų ir mokėjimų (I t., b. l. 68 – numeracija apatinėje puslapio dalyje, vertimą atsakovas pateikė teismo posėdyje). Pareiškėjas nepateikė papildomų įrodymų, ar pasiektos Sutartyje ir papildomame susitarime nurodytos užduotys, kokia dalis Sutarties įvykdyta, o kokia – ne.

Teismas sutiko su MGK vertinimu, kad nėra galimybės spręsti apie pateiktos Ataskaitos kokybinę (ekonominę) vertę, nes pats pareiškėjas nepateikė jokių kokybinio (ekonominio) šios informacijos vertinimo kriterijų. Teismas taip pat sutiko su MGK išvada, kad 489 943,50 Lt dydžio atlygis už bendro pobūdžio informacijos perkėlimą iš internetinių puslapių nesudaro pagrindo teigti, kad ūkinė operacija, nurodyta 2006 m. gruodžio 19 d. sąskaitoje (Vokietijos svetingumo analizės projektas Berlyne), buvo reali. Taip pat Sutarties realumu teismą vertė abejoti tai, kad pareiškėjas atliktų darbų vertę nurodė skirtingai ir kad jis atliktų darbų vertės nepagrindė tokiais įrodymais, kaip tai numatyta sutartyje – kokių atliktų darbų apmokėjimas sudaro pareiškėjo patirtas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo apskaičiuotais duomenimis iki 2011 m. pabaigos jis įmonei NITEKO LTD yra skolingas 182 066,30 Lt sumą, tačiau ištisus 5 metus NITEKO LTD nesiėmė jokių veiksmų skolos išieškojimui, kas mokesčių administratoriaus pagrįstai buvo įvertinta, kaip nepaaiškinama verslo logika. Pareiškėjas pripažino, kad 182 066,30 Lt sumą 2006 metais pareiškėjas nepagrįstai įtraukė į sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“. Iš klientų sąskaitos judėjimo 2007 m. matyti, kad 182 066,30 Lt nurodyta kaip kreditinė suma apmokėjimui pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1236 (MGK byla I t., b. l. 103).

Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus nuostata, kad pagrįstų abejonių kelia tai, jog Sutarties užduotį turėjo atlikti įmonė NITEKO LTD, kadangi Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus duomenimis 2006 m. rugpjūčio 9 d. įkurta įmonė NITEKO LTD veikia tauriųjų metalų sektoriuje. Iš to, kad įmonė įkurta tik 2006 m. rugpjūčio 9 d., mokesčių administratorius pagrįstai abejojo tokios įmonės galimybėmis ir kompetencija atlikti sutarties 4.1 punkte nurodytas paslaugas.

Teismas sprendė, jog tai, kad pareiškėjas siekė gauti mokestinę naudą patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog Sutartis sudaryta bei į buhalterinę apskaitą įtraukta sąskaita faktūra Nr. 1236 išrašyta 2006 m. gruodžio 19 d., t. y. kai metų pabaigoje buvo žinomi pareiškėjo veiklos metiniai rezultatai, todėl esant nustatytoms aptartoms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tokiu būdu buvo siekiama vienintelio tikslo – sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį.

Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, Sutarties ir Papildomo protokolo turinį bei vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, teismas darė išvadą, kad PMĮ 17 straipsnio prasme sąskaitoje faktūroje Nr. 1236 atvaizduota ūkinė operacija neįvyko, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į minėtoje sąskaitoje nurodytą sąnaudų pripažinimą. Pareiškėjas teismui naujų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai vertino nustatytas aplinkybes, kurių pareiškėjas nepaneigė. Atsižvelgęs į tai, kad MGK, VMI ir Panevėžio apskrities VMI sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, kad MGK tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, nepadarė procedūrinių pažeidimų, motyvuotai atsakė į pareiškėjo skunde MGK išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo naikintini skundžiamų sprendimų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 12 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie pagrindiniai argumentai:

1. Nurodo, kad teismas, spręsdamas ginčą, apsiribojo tik sandorio sąlygų tyrimu ir vertinimu, tačiau nevertino tikrųjų sandorio vykdymo, atsisakymo nuo sutarties aplinkybių, taip pat liko nevertintos aplinkybės, kurios matosi Ataskaitoje ir kurios yra nurodytos sandorio šalių paaiškinimuose. Mano, kad sandorio realumas negali būti ištirtas nevertinant jo vykdymo aplinkybių, nesvarbu ar sandoris buvo vykdomas tiksliai laikantis sutartyje jo nustatytų sąlygų, ar nuo jų nukrypstant. Kartu teismas be jokių paaiškinimų ignoravo ir nevertino aplinkybių, kurios rodo, kad sandoris tarp šalių buvo sudarytas derybų būdu, iš anksto derinant jo sąlygas; kad bendrovės NITEKO LTD atstovas patvirtino, kad toks sandoris buvo sudarytas ir buvo vykdomas ir tiesiog nebuvo baigtas; kad bendrovė NITEKO LTD gavo pinigus ir juos pasiliko sau, nepaisant, to, kad nuo sandorio dalies UAB „Via Unica" vėliau atsisakė; kad yra darbų ataskaitos; kad ginčo šalims yra žinomas šių ataskaitų turinys ir kt.

2. Sprendime nurodyta, kad Sutartis 06-11-30-01 DERB pasirašyta 2006 m. gruodžio 19 d., Priedas Nr. 1 – papildomas susitarimas prie 2006 m. gruodžio 19 d. Sutarties 06-11-30-01 DERB pasirašytas 2006 m. lapkričio 30 d., t. y. papildomas susitarimas pasirašytas anksčiau nei sutartis, (Sprendimo 6 psl. 6 pastraipa). Tačiau Teismas sprendime patvirtino, jog mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD vadovas F. K. ir pareiškėjo direktorė D. K. 2006 m. gruodžio 19 d. pasirašė Sutartį 06-11-30-01 DERB ir 2006 m. lapkričio 30 d. Priedą Nr. 1 – papildomą susitarimą prie 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytos Sutarties Nr. 06-11-30-01 DERB (Sprendimo 6 psl. 6 pastraipa). Priešingai abejonei dėl sutarties ir jos priedo pasirašymo datų nesutapimo NITEKO LTD direktoriumi iki 2006 m. lapkričio mėn. dirbusio N. S. 2011 m. kovo 18 d. paaiškinime, duotame Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, patvirtino, kad „pareiškėja buvo užsakiusi paiešką verslo plėtrai Vokietijoje viešbučio pirkimui“. (MGK byla, I t., b. l. 121; Sprendimo 9 psl., 5 pastraipa). Sprendime niekaip nėra paaiškinta, kodėl teismas N. S. paaiškinimą atmeta, o techninei klaidai suteikia nepaaiškinamą įrodomąją reikšmę. Sutartyje, jos prieduose, kaip ir teismo sprendimuose ar kituose teisės aktuose, techninės klaidos gali būti šalinamos ir tikslinamos pagal faktines aplinkybes.

3. Nurodo, kad atliktų darbų aktas nebuvo sudarytas, nes šalys visos sutarties neįvykdė atsisakydamos dalies sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Mano, kad darbų atlikimo aplinkybes patvirtina bendrovės NITEKO LTD atstovas N. S., kuris 2011 m. kovo 18 d. paaiškinime Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad „kažkokie darbai buvo atlikti, pasiūlymai siųsti, tačiau kontraktas nutrauktas, nes pačios įmonės vadovės atsisakė viešbučio pirkimų“. (Sprendimo 9 psl., 5 pastraipa, MGK byla, I t., b. l. 121). Papildomai Panevėžio apskrities VMI apklaustas 2011 m. lapkričio 22 d. paaiškinime N. S. nurodė, kad „dėl skolos 37.000 GBP buvo nutrauktas projektas. Didelė dalis darbų buvo atlikta, bet pareiškėjas atsisakė sumokėti likusią dalį“. (Sprendimo 10 psl., 1 pastraipa; MGK byla, I t., b. l. 129).

4. Taip pat paaiškina, kad pagal Sutarties 7.2. punktą atliktų darbų aktas nėra būtinas darbų atlikimui patvirtinti, nes šalys galėjo susitarti dėl kitokios nei nustatyta apmokėjimo tvarkos. Teigia, kad pagal šią sąlygą, šalys galėjo vietoje darbų perdavimo akto perduoti ataskaitą.

5. Nesutinka, kad teismas neturėjo pagal ką vertinti sandorio ekonominės vertės. Mano, kad sutikdamas su MGK nuomone, kad Sutartyje nurodytas 48 9943,50 Lt atlygis buvo per didelis, teismas tokiu būdu vertino ekonominę sandorio vertę. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad UAB „Via Unica“ pasamdė bendrovę Niteko LTD viešbučio atrankai, galimybių vystyti verslą jame įvertinimui, kaina ir užimtumu pagrįstų pajamų prognozių iš šio viešbučio parengimui, verslo plano sudarymui ir kapitalo grąžai nustatyti. Tyrimas ir verslo planai bendrovei UAB „Via Unica“ buvo reikalingi tiek įsitikinti investuoto kapitalo grąža, tiek ir tam, kad juos pateikti banko įstaigai, kaip įrodymą apie galimybes grąžinti viešbučio įsigijimui gautą kreditą. Būtent sutarties šalių ketinimais ir jos sudarymo tikslais turėjo vadovautis teismas norėdamas įvertinti atliktų darbų (ataskaitų) ekonominę naudą. Sutarties šalių tikruosius ketinimus ir sutarties sudarymo tikslus, išsakytus paties pareiškėjo ir jo atstovo, turėjo nustatyti ir įvertinti pats teismas. Tuo tarpu Sprendime teismas pasirėmė prieštaringu mokesčių administratoriaus teiginiu, kad ataskaitose yra iš interneto perkeltų duomenų. Pati VMI atsiliepime nurodo (atsiliepimas 3 lapas, 1 pastraipa), kad ataskaitos remiasi ir bendrovės NITKO LTD atliktų apklausų duomenimis. Visuotinai yra žinoma, kad apklausa, kaip tyrimo duomenų gavimo priemonė, yra brangi.

6. Nesutinka su tuo, kad teismas svarbesne aplinkybe byloje laikė Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus abejonę, kad pramoninė įmonė butų turėjusi kompetencijos atlikti Sutartyje nurodytus darbus, kai tuo tarpu N. S. yra nurodęs, kad pagrindinė NITEKO LTD veikla 2006 m. buvo komercinė veikla ir tarpininkavimas (MGK byla, I t., b. l. 126).

7. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo įsipareigojimo apmokėti 489 943,50 Lt sumą pagrįstumą. Teismas remiasi tuo, kad pareiškėjui 2006 m. gruodžio 19 d., t.y. tos pačios dienos data, kaip ir sąskaita faktūra Nr. 1236, NITEKO LTD buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad projektas – vokiečių svetingumo Berlyne analizė, sutarties suma – 95000,00 svarų sterlingų, sąskaita faktūra Nr. 1236 panaikinama (Sprendimo 8 psl. 4 pastraipa). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad įsipareigojimo sumokėti bendrovei Niteko LTD UAB „Via Unica“ neturėjo. Su tuo pareiškėjas nesutinka. Nurodo, kad prievolės sumokėti už darbų rezultatus atsiranda ne sąskaitos faktūros pagrindu, bet faktu, kad darbų rezultatai pasiekti ar pasiekti iš dalies (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas. Jo pagrindu prievolės neatsiranda ir nepasibaigia. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Niteko LTD kreditinė sąskaita nebuvo apskaityta UAB „Via Unica“ apskaitoje, nes tokios sąskaitos faktūros bendrovė UAB „Via Unica“ nebuvo gavusi. Valstybinė mokesčių inspekcija į bylą nepateikė dokumento nei iš kur ji gavo Niteko LTD kreditinės sąskaitos faktūros kopiją, nei nepateikė jos originalo. Vertindamas šią kreditinę sąskaitą faktūrą kaip įrodymą byloje, teismas pažeidė įrodymų leistinumo ribas, nustatytas CPK 114 straipsnio 1 dalyje.

8. Teismas nustatė, kad 182 066,30 Lt sumą pareiškėjas nepagrįstai 2006 m. įtraukė į sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“, tačiau iš klientų sąskaitos judėjimo 2007 m. matyti, kad 182 066,30 Lt nurodyta kaip kreditinė suma apmokėjimui pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1236 (Sprendimo 9 psl., 1 pastraipa). Taigi teismas nustatė, kad bendrovė UAB „Via Unica" nepagrįstai apskaito 182 066,30 Lt skolą bendrovei NITEKO LTD ir ją pripažįsta. Nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog ištisus 5 metus NITEKO LTD nesiėmė jokių veiksmų skolos išieškojimui iš bendrovės Niteko LTD (Sprendimo 9 psl., 4 pastraipa) ir tuo, kad skolininkas turi imtis priemonių išieškoti skolą.

9. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, neteisingai išsprendė bylą, todėl jo sprendimas turi būti naikinamas.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. gautu atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 168-171) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Konstatuoja, kad Jungtinės Karalystės įmonė NITEKO LTD 2006 m. lapkričio 30 d. Sutartyje 06-11-30-01 DEBR numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne apeliantui neatliko, todėl 2006 m. apmokestinamąjį pelną patikrinimo metu padidino 489 943,50 Lt.

Atkreipia dėmesį, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad NITEKO LTD vienintelis ir Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui žinomas akcininkas ir direktorius yra Lietuvos gyventojas N. S. Tuo tarpu N. S. elektroniniu paštu 2011 m. kovo 17 d. pateikė priešingą informaciją, kad įmonė registruota 2006 m., ją įkūrė F. K., kuris iki šiol yra įmonės savininkas (valdo 100 proc. LTD akcijų). Nurodė, kad direktoriumi jis buvo paskirtas nuo 2006 m. vidurio iki 2006 m. lapkričio mėnesio, vėlesniu laikotarpiu F. K. tapo direktoriumi, o nuo 2007 m. įmonei vadovauja H. SC L. Pagrindinė įmonės veikla 2006 m. buvo komercinė plėtra, o nuo 2007 m. ir komercinė plėtra ir tarpininkavimas.

Pažymi, kad nuo įmonės įkūrimo iki Sutarties su apeliantu sudarymo buvo praėjęs labai trumpas įmonės veiklos laikotarpis patirčiai įgyti, o tai paneigia pareiškėjo direktorės teiginį, kad įmonė NITEKO LTD turėjo patirties atskirų sričių rinkos tyrime ir atliko užsakomas studijas. Nurodo, kad Sutarties pasirašymo metu N. S. nebebuvo įmonės NITEKO LTD direktoriumi, nes direktoriumi dirbo nuo įmonės įsteigimo iki 2006 m. lapkričio 30 d., tačiau jo pateikti paaiškinimai (kontraktas buvo nutrauktas, nes pareiškėjas atsisakė paslaugų) nagrinėjamu atveju taip pat patvirtina atsakovo išvadą, kad realiai paslauga (Vokietijos svetingumo analizės projektai Berlyne) pareiškėjui suteikta nebuvo. Pažymi, kad iš Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus gautos informacijos matyti, kad pati įmonė NITEKO LTD (jos atstovas) neatsakė į prašymą pateikti informaciją, susijusią su Sutarties sudarymu, su įmone nepavyko susisiekti paskutiniu žinomu jos adresu, o įmonės telefonas, kuris atitinka ir ginčo Sutartyje nurodytą numerį, buvo atjungtas.

N. S. 2011 m. kovo 18 d. paaiškinime nurodė, kad apeliantas tarėsi dėl minėto sandorio, jo suma buvo 95 000 GPB, buvo pervestas avansas, bet apeliantas atsisakė sumokėti visą sumą, taip atsisakė tolesnių paieškų bei pirkti viešbutį, sandoris buvo anuliuotas, apie tai raštu pranešta apeliantui. 2011 m. kovo 21 d. paaiškinime N. S. nurodė, kad NITEKO LTD minusinę sąskaitą išsiuntė apelianto vadovams, sąskaita buvo išrašyta tą pačią dieną ir tuo pačiu numeriu kaip pirminė, nes klientai atsisakė paslaugų. UAB „Via Unica“ generalinė direktorė D. K. 2011 m. lapkričio 18 d. sąskaitą už atlikus darbus ir apžvalgą iš NITEKO LTD gavo paštu. Pasak D. K., įmonei NITEKO LTD liko nesumokėta 18 2066,30Lt, jokių teisminių procedūrų dėl nebaigtos mokėti sumos šiai dienai nėra, tik keletą kartų kalbėjo telefonu – vieną kartą skambino pats vadovas, kitą kartą – įmonės darbuotojas, kad pasiūlytų ir nusiųstų skolos išmokėjimo grafiką. D. K. paaiškino, kad apie nutrauktus santykius su NITEKO LTD nėra gavusi jokios informacijos, taip pat nėra gavusi jokios kreditinės sąskaitos, o įmonei NITEKO LTD sumokėti 307 877,20 Lt negrąžinti.

Atsakovas pažymi, kad apeliantas ir NITEKO LTD atstovas (kurį Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius įvardina kaip įmonės atstovą) priešingai aiškina sudaryto sandorio aplinkybes. Tokia išvada darytina įvertinus Jungtinės Karalystės įmonėje NITEKO LTD direktoriumi iki 2006 m. lapkričio mėnesio dirbusio N. S. paaiškinimus. NITEKO LTD atstovo teigimu, nebuvo surašytas joks dokumentas apie atliktus darbus, nes sandoris nutrauktas, raštu apie tai informavus apelianto vadoves. NITEKO LTD nutraukus sandorį, apeliantui buvo išrašyta kreditinė sąskaita.

Apelianto ir įmonės NITEKO LTD vertinimu, atliktų darbų vertė yra 307 877,20 Lt. Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. 5-170(7-59/2012) pažymėjo, jog nesant byloje įrodymų apie apelianto įsipareigojimo apmokėti 48 9943,50 Lt sumą pagrįstumą, tokie prieštaringi apelianto paaiškinimai dėl atliktų darbų vertės užkerta kelią tikėti jo sąžiningumu ir sustiprina atsakovo pateiktas abejones dėl ūkinės operacijos realumo. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokių veiksmų jis ėmėsi siekdamas sugrąžinti įmonei NITEKO LTD jo ir įmonės NITEKO LTD vertinimu neva susidariusią 182 066,30 Lt skolą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas kilo dėl pelno mokesčio ir socialinio mokesčio bei su tais mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo už 2006 m., taip pat mokesčių administratoriaus vertinimo, kad pareiškėjas Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD Sąskaitą Nr. 1236 ir joje nurodytą 489 943,50 Lt sumą nepagrįstai apskaitė 2006 m. savo apskaitoje bei šia suma sumažino 2006 metų apmokestinamąjį pelną tuo pagrindu, jog sąskaitoje nurodyta ūkinė operacija neįvyko, t. y. Vokietijos svetingumo analizės projektas Berlyne nebuvo suteiktas, o patirtos išlaidos nebuvo skirtos pajamoms uždirbti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjas Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD Sąskaitą Nr. 1236 ir joje nurodytą 489 943,50 Lt sumą nepagrįstai apskaitė 2006 m. savo apskaitoje bei šia suma sumažino 2006 metų apmokestinamąjį pelną. Pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto skundžiamo sprendimo teisėtumą ir teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 11 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų:

1) atimamos neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi leidžiami atskaitymai;

3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (PMĮ 17 straipsnio 1 dalis). Mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–355/2004, 2011 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-269/2011, 2010 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1091/2010).

Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 19 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas patirtas išlaidas grindė NITEKO LTD 2006 m. gruodžio 19 d. išrašyta Sąskaita Nr. 1236. Nors pareiškėjas teigia, kad sąskaitos faktūros pagrindu prievolės neatsiranda ir nepasibaigia, nagrinėjamoje byloje reikšminga yra pareiškėjo mokestinė prievolė, susijusi su mokėtinomis sumomis pagal PMĮ. Sąskaitos Nr. 1236 pagrindu pareiškėjo apskaitoje buvo apskaityta 489 943,50 Lt suma ir jos pagrindu buvo mažintas apmokestinamasis pelnas, o šioje byloje keliamas klausimas dėl leidžiamų atskaitymų pagal PMĮ pagrįstumo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, kad realiai paslauga suteikta nebuvo. Byloje pareiškėjas nepateikė priėmimo – perdavimo akto, kuris numatytas pateikti pagal Sutarties 7.2 punktą. Pagal šį punktą šalys susitarė, kad Klientas sumoka Įmonei atitinkamą atlygį pagal suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktą, išskyrus tuos atvejus, kai šalys abiem šalims tinkama forma susitaria dėl skirtingos apmokėjimo už paslaugas tvarkos. Nors pareiškėjas nurodo, kad atliktų darbų aktas nebuvo sudarytas, nes šalys visos sutarties neįvykdė, atsisakydamas dalies sutartyje nustatytų įsipareigojimų, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kokios darbų dalies buvo atsisakyta, taip pat jei tam tikra darbų dalis buvo atlikta, nėra pateiktas priėmimo – perdavimo aktas už atliktą darbų dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties ir Papildomo susitarimo turinį bei Sutarties vykdymo aplinkybes, sprendė, kad iš priėmimo – perdavimo akto būtų galima objektyviai nustatyti, ar darbai buvo atlikti. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė susirašinėjimo, derinimo, patirtas išlaidas pagrindžiančių ar kt. dokumentų, kurie leistų manyti, šalys susitarė dėl skirtingos apmokėjimo už paslaugas tvarkos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pateikta Ataskaita nepatvirtina aplinkybės, kad realiai darbai buvo atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė šios anglų kalba pateiktos Ataskaitos vertimo į lietuvių kalbą, nors rašytiniais bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas iki 2011 m. gruodžio 5 d. buvo įsipareigojęs pateikti išverstą Ataskaitą. 2012 m. sausio 16 d. dalis vertimų buvo pateikta, t. y. 33 lapai Ataskaitos I vertimo. Teismas sprendė, kad tokia pareiškėjo pasirinkta pozicija, rodo, kad Sutarties įvykdymo realumo pareiškėjas neketino grįsti šiose Ataskaitose numatyta informacija. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, pareiškėjas nepasinaudojo ABTĮ suteikta galimybe teikti įrodymus valstybine kalba (ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 2 dalis) ir jais grįsti savo reikalavimą, todėl sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kad paslauga realiai buvo suteikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčių administratorius pagrįstai reikalavo pareiškėjo duomenis pateikti valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad asmenys, ginantys pažeistas teises ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, privalo savo argumentus grįsti į valstybinę kalbą, t. y. lietuvių kalbą, išverstais dokumentais. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme, taikomas ABTĮ 9 straipsnis, kuris nustato, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Taigi teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas, nepasinaudodamas teise pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančius įrodymus, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Sutartis nebuvo įvykdyta realiai.

Pažymėtina ir tai, kad minėtos Ataskaitos turinys vertė tiek teismą, tiek mokesčių administratorių abejoti atliktos ūkinės operacijos realumu. Atsakovas nurodė, kad 115-oje Ataskaitos puslapių pateikiama perkelta informacija iš įvairių internete skelbiamų šaltinių. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų dėl Ataskaitos I ir II dalyse nurodytos informacijos sąsajumo su pareiškėjo vykdyta veikla, taip pat nepateikė jokių kriterijų dėl kokybinio (ekonominio) šios informacijos vertinimo siejant šią informaciją su ginčo Sutartyje ir Papildomame susitarime nurodytomis užduotimis, t. y. nesudarė galimybių spręsti apie šios Ataskaitos ekonominę vertę. Todėl byloje teisingai nustatyta, kad bendro pobūdžio informacijos perkėlimas iš internetinių puslapių nesudaro pagrindo manyti, kad atlikta ūkinė operacija buvo reali. Pagal 2011 m. lapkričio 23 d. N. S. paaiškinimus matyti, kad apeliantui atsisakius sumokėti likusią pinigų dalį, sandoris buvo nutrauktas, darbų atlikimo apžvalga ar kitas dokumentas nebuvo surašytas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo nustatytas aplinkybes, taip pat į byloje esančius rašytinius paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėta Ataskaita nesudaro pagrindo manyti, kad ūkinė operacija, numatyta Sutartyje, buvo reali.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sutikdamas su MGK nuomone, kad Sutartyje nurodytas 48 9943,50 Lt atlygis buvo per didelis, teismas tokiu būdu vertino ekonominę sandorio vertę, taip pat nurodo, kad Ataskaitose buvo remiamasi ir NITEKO LTD atliktų apklausų duomenimis. Patikrinimo metu nustatyta, kad didžioji dalis analizės apima iš internetinių puslapių perkeltą informaciją. Tuo tarpu trumpas aprašymas apie kiekvieną viešbutį apima 1 – 2 sakinius. Apie NITEKO LTD atliktą apklausą iš nepriklausomų asmenų apie kiekvieną viešbutį yra sakinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek mokesčių administratorius, tiek teismas turi vertinti pateikiamus įrodymus byloje. Mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas bylą, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad mokesčių administratorius grįsdamas poziciją, kad realiai ūkinė operacija nebuvo atlikta, pagrindė reikšmingas aplinkybes. Bendro pobūdžio iš internetinių portalų perkelta informacija, atsižvelgiant į Sutartyje nurodytų teiktinų paslaugų spektrą ir išsamumą, nesudarė pagrindo manyti, kad ūkinė operacija buvo reali.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, remdamasis 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD išrašyta sąskaita Nr. 1236, UAB „Via Unica“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė šioje sąskaitoje nurodytą 489 943,50 Lt sumą sąskaitoje 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ ir šia suma sumažino bendrovės 2006 m. apmokestinamąjį pelną. NITEKO LTD iki darbų pagal Sutartį atlikimo išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 1236 489 943,50 Lt sumai, kurią UAB „Via Unica“ apmokėjo daliniu avansiniu mokėjimu 307 877,20 Lt.

Tiek pasirašyta Sutartis, tiek ir Sąskaita Nr. 1236, kuria pareiškėjas grindžia išlaidas, 489 943,50 Lt sumai surašytos tą pačią dieną – 2006 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas dalį sąskaitoje faktūroje Nr. 1236 nurodytos sumos sumokėjo 2006 m. gruodžio 18 d. – 103 626 Lt įmonei NITEKO LTD dar nepasirašius Sutarties ir neišrašius sąskaitos Nr. 1236. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo generalinė direktorė D. K. mokestinių ginčų komisijos posėdyje paaiškino, kad įmonė dirba nuostolingai (MGK bylos I t., lapas nesunumeruotas), tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kokiu pagrindu dar nepasirašius Sutarties ir neišrašius Sąskaitos Nr. 1236, t. y. 2006 m. gruodžio 18 d., įmonei NITEKO LTD sumokėjo 103 626 Lt. 2007 m. vasario 9 d. pareiškėjas sumokėjo 104 120,00 ir 2007 m. gruodžio 29 d.

– 100 131,20 (MGK byla, I t., b. l. 94-95 (102-103). Be to, pareiškėjui 2006 m. gruodžio 19 d., t. y. tos pačios dienos data, kaip ir sąskaita faktūra Nr. 1236, NITEKO LTD buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad projektas – Vokiečių svetingumo Berlyne analizė, sutarties suma – 95 000,00 svarų sterlingų, sąskaita faktūra Nr. 1236 panaikinama. Nurodyta priežastis – UAB „Kelio restoranai“ atsisakė paslaugų ir mokėjimų (I t., b. l. 68 – numeracija apatinėje puslapio dalyje, vertimą atsakovas pateikė teismo posėdyje – b. l. 107-108).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pastarosios sąskaitos faktūros kopija nėra tinkamai patvirtinta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors minėta sąskaita faktūra nėra tinkamai patvirtinta, teismas byloje reikšmingas aplinkybes nustatė vertindamas įrodymų visumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-382/2014). Teismas sprendžia, kad tą aplinkybę, jog pareiškėjas atsisakė paslaugų ir kad pareiškėjui buvo išsiųsta NITEKO LTD minusinė sąskaita, kurioje anuliuotas sandoris ir panaikinama Sąskaita Nr. 1236, patvirtina ir N. S. 2011 m. kovo 18 d. ir 2011 m. kovo 21 d. paaiškinimai (MGK bylos I t., b. l. 78).

Taip pat 2011 m. lapkričio 22 d. N. S. nurodė, kad įmonės NITEKO LTD balanse atliktų paslaugų suma pareiškėjui yra 0.00 GBP (MGK bylos I t., b. l. 73).

Teismas pažymi, kad pareiškėjo pozicija dėl įsiskolinimo NITEKO LTD buvo nenuosekli. Pareiškėjo apskaičiuotais duomenimis iki 2011 m. pabaigos įmonei MITEKO LTD buvo skolinga 182 066,30 Lt sumą, tačiau NITEKO LTD nesiėmė jokių skolos išieškojimo procedūrų. Savo buhalterinėje apskaitoje apskaitęs 489 943,50 Lt sumą (t. y. visą sumą, įskaitant dalinį avansinį mokėjimą 307 877,20 Lt bei 182 066,30 Lt sumos dalies mokėjimą) pagal sąskaitą Nr. 1236, pareiškėjas teigė, kad Sutartis buvo realiai vykdoma ir paslauga UAB „Via Unica“ pagal Sutartį buvo realiai suteikta. Nurodė, kad NITEKO LTD iki darbų pagal Sutartį atlikimo išrašė išankstinės sąskaitos Nr. 1236 489 943,50 Lt sumai pagrindu, atliko dalinį avansinį mokėjimą 307 877,20 Lt sumai (I t., b. l. 2). Tuo tarpu vėliau pareiškėjas savo poziciją pakeitė ir pripažino, kad 2006 m. į sąskaitą Nr. 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ nepagrįstai įtraukė 182 066,30 Lt, todėl sutiko su apmokestinamojo pelno už 2006 m. padidinimu 182,066,30 Lt. (I t., b. l. 4). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui atliktų darbų vertę nurodant skirtingai ir atliktų darbų vertės nepagrindžiant tokiais įrodymais, kaip tai numatyta Sutartyje, tai pagrįstai leidžia abejoti Sutarties įvykdymo realumu, t. y. kokių darbų apmokėjimas sudaro pareiškėjo patirtas išlaidas.

Atsakovui iš NITEKO LTD nepavyko gauti informacijos, susijusios su Sutartimi, nes su įmone nepavyko susisiekti paskutiniu žinomu jos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat telefonu, kuris atitinka Sutartyje nurodytą telefoną, nes telefonas yra atjungtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su mokesčių administratoriaus nuostata, kad pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad Sutarties užduotį turėjusi atlikti įmonė NITEKO LTD veikia tauriųjų metalų sektoriuje ir kad jos veikla – prekyba plieno liejiniais. Šie duomenys patvirtinti Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pagal atsakovo 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (25.8-09)-R1-4084). Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius patvirtino, kad mažai tikėtina, kad pramoninė įmonė, kuri prekiauja plieno liejiniais visoje Europoje, būtų turėjusi kompetencijos atlikti Sutartyje nurodytus darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ūkinės operacijos pagal Sutartį realumo ir pareiškėjo teisės sąnaudas pagal Sąskaitą Nr. 1236 priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ. Pagal CK 2.74 straipsnio 1 dalį privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje lemiamos reikšmės vertinant ūkinės operacijos realumą neturėjo ta aplinkybė, kad NITEKO LTD pagrindinė veiklos sritis nebuvo susijusi su darbais, kuriuos pastaroji turėjo atlikti pagal Sutartį. Byloje reikšminga aplinkybė buvo ta, ar ūkinė operacija pagal Sutartį įvyko ir ar pareiškėjo patirtos sąnaudos laikytinos realiai ir faktiškai patirtomis ir gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ.

Teismas atkreipia dėmesį, kad PMĮ yra nustatyta pareiga, skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, grįsti skaičiavimus įrodymais. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojo pareiga pagrįsti išlaidų priskirtinumą neapmokestinamosioms pajamoms PMĮ prasme atsiranda anksčiau nei MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje numatyta mokesčio mokėtojo, nesutinkančio su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, pareiga pagrįsti, kodėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotos sumos yra neteisingos. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus (PMĮ 11 straipsnio 4 dalis). Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, pajamas priskirti neapmokestinamosios pajamoms galima tik tuo atveju, jei tame yra PMĮ numatytas pagrindas, kuris gali būti pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant pagrįsti pelno mokestį mažinančių sąnaudų susidarymo faktą, būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįsti išlaidų, patirtų uždirbant pajamas, realumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2268/2011). Tik tada, kai kyla mokestinis ginčas, kuris nagrinėjamas MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui, nesutinkančiam su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, atsiranda pareiga pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo apskaičiavimus pagrindė byloje esančiais duomenimis, laikydamasis MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad 489 943,50 Lt sumą buvo galima PMĮ nustatyta tvarka priskirti neapmokestinamajam pelnui, t. y. sąnaudomis, priskiriamoms 2006 m. leidžiamiems atskaitymams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai neturi teisinės reikšmės bylai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius