AS-91-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-91-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07898-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. K. (toliau – pareiškėja) skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėja 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriame prašė, nusprendus, kad buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jį atnaujinti.

Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjant skundą nebuvo vertėjo, ji supranta tik bendro pobūdžio žodžius, o advokatas vėlavo atvykti į posėdį. Teismo posėdžio metu nesuprato, kada bus skelbiamas teismo sprendimas, po jo paklausė sekretorės, kada bus galima sužinoti teismo sprendimą, buvo atsakyta, jog atvykti nebūtina, o teismo sprendimas bus atsiųstas paštu. Voką su teismo sprendimu rado pašto dėžutėje 2014 m. spalio 25 d., kuris buvo išsiųstas neregistruotu laišku. Pažymėjo, jog skundą paduoda nepažeisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 127 straipsnio, bet nusprendus, kad praleido terminą, prašė jį atnaujinti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – proceso kalbos nežinojimo ir dėl to savo teisių nesuvokimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti apeliacinį skundą, taip pat nurodė, kad, nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. spalio 14 d., todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas jam apskųsti baigėsi 2014 m. spalio 28 d. Apeliacinį skundą pareiškėja teismui padavė 2014 m. lapkričio 3 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Atsižvelgdamas į nurodytas ABTĮ nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji nėra praleidusi termino apeliaciniam skundui pateikti, nes, kaip nurodyta, šis terminas skaičiuotinas nuo sprendimo paskelbimo, o ne nuo jo gavimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžiamas tuo, jog ji nesuprato sprendimo apskundimo tvarkos, o neregistruotu paštu siųstą teismo sprendimą pašto dėžutėje rado tik 2014 m. spalio 25 d. Teismas vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad teismų praktikoje svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo padavimo terminą laikomos tik objektyvaus pobūdžio aplinkybės. Nustatė, jog pareiškėja dalyvavo 2014 m. rugsėjo 24 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu buvo informuota apie teismo sprendimo paskelbimo datą ir laiką. Teismas taip pat žodžiu išaiškino pareiškėjai galimybę per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos priimtą sprendimą skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo tvarka aiškiai nurodyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendime. Šis teismo sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnio nuostatų, t. y. tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jai per įstatymo nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą. Pareiškėjai buvo žinoma apie sprendimo paskelbimo datą ir laiką. Be to, 2014 m. spalio 25 d. gavusi teismo sprendimą ir nežinodama, kaip skaičiuojamas terminas apeliaciniam skundui pateikti, ji galėjo kreiptis į teismą, kad būtų paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su subjektyvaus pobūdžio veiksniais, t. y. jos pasirinktu pasyviu elgesio būdu. Teismas jų negalėjo vertinti kaip objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku pateikti teismui apeliacinį skundą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant skundą nebuvo vertėjo, ji supranta tik bendro pobūdžio žodžius, o advokatas vėlavo atvykti į posėdį. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentacija, kad buvo išaiškintos teisės, tarp jų teisė per 14 dienų paduoti apeliacinį skundą, nelaikytina pagrindu neatnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti. Teismo argumentacija dėl jos pasyvumo taip pat nepagrįsta. Teismas, neužtikrindamas jos teisės į vertėją, pažeisdamas ABTĮ normas, sudarė sąlygas, kai nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių objektyviai laiku negalėjo paduoti apeliacinio skundo, todėl šios aplinkybės laikytinos svarbiomis. Teismas taip pat neįvertino, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido nežymiai (šešios dienos), neturėdama tikslo vilkinti proceso ar nesąžiningai bylinėtis, taip pat neįvertino siekio apskųsti teismo sprendimą, būtinumo užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, taip pat tai, kad duomenų, jog siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, nėra.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nepareiškė jokių reikalavimų, susijusių su vertimu į jai suprantamą kalbą. Nebuvo pareikštas ir prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad pareiškėjai atstovaujantis advokatas negali atvykti į posėdį. Taigi pareiškėja suprato nagrinėtos bylos esmę, o skunde išdėstyti argumentai dėl tariamo valstybinės kalbos nemokėjimo vertintini kaip gynybinė pozicija. Pažymi, kad skundo padavimo terminą pareiškėja sieja su valstybinės kalbos nemokėjimu bei negalėjimu pasinaudoti advokato paslaugomis, tačiau tai dėl pirmiau išvardytų faktų neatitinka tikrovės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su subjektyvaus pobūdžio veiksniais, t. y. jos pasirinktu pasyviu elgesio būdu. Teismas negali jų vertinti kaip objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku pateikti teismui apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja iš esmės siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą (b. l. 78–79).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundžiamas apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2014 m. spalio 14 d. (b. l. 71, 72–75), todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2014 m. spalio 28 d. Pareiškėja apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2014 m. lapkričio 3 d. (b. l. 78–79), t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas neužtikrino teisės naudotis vertėjo paslaugomis, todėl ji nesuvokė savo teisių (b. l. 78–79, 83–84). Tačiau byloje nėra duomenų apie išreikštą pareiškėjos valią dėl vertėjo paslaugų. Pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, atsakė į pateiktus klausimus. Ji tiek žodžiu, tiek raštu buvo informuota apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą bei laiką, buvo paaiškinta, kad atvykti neprivalo, kad gali paskambinti ir bus informuota apie priimto sprendimo rezoliucinę dalį, kad sprendimas bus išsiųstas nurodytu adresu, taip pat informuota apie galimybę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka (b. l. 68–69, 70; taip pat teismo posėdžio garso įrašas). Pareiškėjai nedalyvavus paskelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 71), jai buvo išsiųstas priimto teismo sprendimo nuorašas (b. l. 76, 77). Esant išvardytoms aplinkybėms, pareiškėja, 2014 m. spalio 25 d. (pareiškėjos nurodyta data) gavusi teismo sprendimą, nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo terminas ir tvarka (b. l. 72–75). Šiuo atveju kreipimosi į teismą termino praleidimą nulėmė subjektyvios priežastys, susijusios su pareiškėjos nepakankamu rūpestingumu, atidumu įgyvendinant teisę paduoti apeliacinį skundą, kurios negali pateisinti termino praleidimo.

Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą pagrįstai nepatenkintas (ABTĮ 127 str. 2 d.), o apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis