Legislator Case Law & Legislation
AS-525-854-14 AI generated

AS-525-854-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-525-854-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

sumažindamas už atsiliepimą į skundą priteistiną sumą beveik 5 kartus, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad „pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Nei pareiškėjas savo atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei teismas nutartyje nepateikė bylos vertinimo jos sudėtingumo aspektu, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad byla nesudėtinga. Byloje buvo nagrinėti klausimai, susiję ne tik su nacionaline, bet ir su Europos Bendrijos teise, o ši aplinkybė, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažįstama kriterijumi, nusakančiu bylos sudėtingumą. Kiti teismo argumentai taip pat nepagrindžia priteistinos sumos mažinimo beveik 5 kartus. Tai, kad atsiliepimas į skundą buvo rengiamas remiantis Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo išvadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei didžiąją teismui pateikto atsiliepimo dalį sudaro faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, perrašytos Agentūros funkcijos, negali būti pripažįstama argumentais, pagrindžiais bylos nesudėtingumą ar kitaip pateisinančiais priteistinos sumos mažinimą. Tokie kriterijai nėra įtvirtinti nei CPK 98 str. 2 d., nei Rekomendacijose. Atsiliepimas į skundą buvo parengtas nuosekliai dėstant atsikirtimus į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, pateikiant atsikirtimų faktinį ir teisinį pagrindimą. Atsiliepime į skundą negalėjo būti nesiremiama Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo išvadomis, kadangi būtent išvadose išdėstomi argumentai įrodo ginčo dalyką, pagrindžia apskųsto Agentūros direktoriaus įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisės aktų citatos, o ne tik nuorodos į teisės aktus, atsiliepime į skundą pateiktos siekiant aiškumo ir išsamumo.

Legislator headnote

AI generated

AS-525-854-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 102-107) pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS525-854/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03525-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ padavė teismui skundą (I t., b. l. 1–11), kurį patikslino (II t., b. l. 3–13), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. T1-157 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2011/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 102-107) pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas Agentūra 2014 m. balandžio 30 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 111–113), prašydamas iš pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti jo patirtas 3 726,80 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į atsakovo prašymą (II t., b. l. 125–126) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi (II t., b. l. 169-172) atsakovo Agentūros prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė Agentūrai iš pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1, 4, 6 dalis, 45 straipsnio 1 dalį, įvertinęs, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas nepraleidusi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų termino, teismas pirmiausia pasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog advokato teisinės paslaugos nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinos.

Pasisakydamas pastaruoju aspektu, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. AS143-375/2008, Nr. A442-330/2008, pažymėjo, kad ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies diskrecijai, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti priteisiamos.

Teismas nurodė, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje buvo keliamas dėl Agentūros direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. T1-157, kuriuo bendrovė įpareigota grąžinti 13 041,67 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2011/LT/16/P/PE/004 sumą bei PVM. Pagal Agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. T1-92 patvirtintus Agentūros Teisės skyriaus nuostatus, šiam skyriui pavesta ne tik atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, parengti išvadas ir priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo (8.1 p.), bet ir atstovauti Agentūrai teismuose (6.9 p.). Įvertinęs Agentūros 2014 m. birželio 5 d. rašte nurodytas aplinkybes, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. Agentūra vien Vilniaus apygardos administraciniame teisme daugiau nei penkiasdešimtyje bylų dalyvavo kaip atsakovė, o devyniose bylose kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Agentūros struktūrą ir Teisės skyriaus pareigybių aprašymus, teisę atstovauti teisme turi tik 5 Agentūros darbuotojai, kuriems taip pat pavestos ir kitos funkcijos, teismas sprendė, kad Agentūra turėjo teisę naudotis advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Pasisakydamas dėl konkrečių prašomų priteisti sumų, teismas vertino, jog Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikomas koeficientas – 3. Vadinasi, už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 3 000 Lt. Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą (taip pat ir konsultacijas dėl gynybinės pozicijos) atsakovas sumokėjo 2 456,30 Lt (su PVM) sumą. Vertindamas už atsiliepimo parengimą priteistinų išlaidų dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad: 1) iš esmės byla nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specialių teisinių žinių; 2) atsiliepimas į skundą buvo rengiamas remiantis Agentūros atlikto tyrimo išvadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; 3) didžiąją teismui pateikto atsiliepimo dalį sudaro faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, perrašytos Agentūros funkcijos, todėl, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, priteistiną sumą mažino iki 500 Lt.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (administracinėse bylose Nr. A858-215/2013, Nr. AS63-49/2012), pažymėjo, kad nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra garantuojama, kad asmenys, pasinaudoję profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali tikėtis, jog visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos bus atlygintos. Teisė įvertinti išlaidų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų numatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą ir kt. suteikta bylą nagrinėjančiam teismui; priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus.

Dėl prašymo priteisti 254,10 Lt išlaidas, kurias patyrė advokatui parengus pranešimą dėl papildomų dokumentų pateikimo teismui, pažymėta, jog nustatyta, kad atsakovo atstovė 2014 m. kovo 19 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė 2014 m. kovo 19 d. pranešimą dėl papildomų dokumentų prijungimo (II t., b. l. 87–88) ir papildomus dokumentus. Įvertinęs tai, kad papildomi dokumentai buvo pateikti teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovė paaiškino šių dokumentų reikšmę ir įtaką bylai, teismas sprendė, kad nurodyto pranešimo parengimas yra perteklinis, todėl atsakovo patirtos 254,10 Lt išlaidos nėra būtinos, todėl nepriteistinos.

Teismas nurodė, jog Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už vieną atstovavimo valandą teisme, taikomas koeficientas 0,15. Vadinasi, maksimali už vieną atstovavimo valandą priteistina suma nagrinėjamu atveju yra 150 Lt. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinės bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikomasi nuostatos, jog susipažinimas su dokumentais, konsultacijos, gynybinės pozicijos formavimas, pasiruošimas teismo posėdžiams, kuris taip pat gali apimti susipažinimą su bylos dokumentais, bei atstovavimas teismo posėdžiuose laikytini vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.18 punkte (bylos Nr. AS556-766/2009, AS146-688/2010, A525-868/2011, AS492-144/2012).

Nustatyta, kad 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdis truko 17 minučių (II t., b. l. 98–99), iš jų atsakovo atstovės pasisakymas apytiksliai dvi minutes. Teismui nebuvo pateikta jokių papildomų aplinkybių ar paaiškinimų, kurie nebūtų išdėstyti atsakovo procesiniuose dokumentuose. Jokių papildomų įrodymų, kurie nebuvo pateikti kartu su skundu ir nebuvo įvertinti rengiant atsiliepimą į pareiškėjas skundą, pareiškėja ar tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovė buvo atvykusi susipažinti su administracinės bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo patirtos išlaidos už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos.

Agentūros prašyme nurodytos išlaidos už susipažinimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir konsultacijos atsakovui teikimą – 254,10 Lt, buvo patirtos po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti priteisiamos.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo Agentūros prašymas tenkintinas iš dalies ir jos naudai iš pareiškėjo priteistina 500,00 Lt dydžio patirtų atstovavimo išlaidų suma.

III. Atsakovas Agentūra pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 175-179), prašydamas pakeisti 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį iš dalies ir priteisti iš pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros naudai 3 726,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) sumažindamas už atsiliepimą į skundą priteistiną sumą beveik 5 kartus, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad „pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Nei pareiškėjas savo atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei teismas nutartyje nepateikė bylos vertinimo jos sudėtingumo aspektu, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad byla nesudėtinga. Byloje buvo nagrinėti klausimai, susiję ne tik su nacionaline, bet ir su Europos Bendrijos teise, o ši aplinkybė, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažįstama kriterijumi, nusakančiu bylos sudėtingumą. Kiti teismo argumentai taip pat nepagrindžia priteistinos sumos mažinimo beveik 5 kartus. Tai, kad atsiliepimas į skundą buvo rengiamas remiantis Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo išvadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei didžiąją teismui pateikto atsiliepimo dalį sudaro faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, perrašytos Agentūros funkcijos, negali būti pripažįstama argumentais, pagrindžiais bylos nesudėtingumą ar kitaip pateisinančiais priteistinos sumos mažinimą. Tokie kriterijai nėra įtvirtinti nei CPK 98 str. 2 d., nei Rekomendacijose. Atsiliepimas į skundą buvo parengtas nuosekliai dėstant atsikirtimus į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, pateikiant atsikirtimų faktinį ir teisinį pagrindimą. Atsiliepime į skundą negalėjo būti nesiremiama Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo išvadomis, kadangi būtent išvadose išdėstomi argumentai įrodo ginčo dalyką, pagrindžia apskųsto Agentūros direktoriaus įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisės aktų citatos, o ne tik nuorodos į teisės aktus, atsiliepime į skundą pateiktos siekiant aiškumo ir išsamumo.

2) Nors, kaip nurodyta nutartyje, atsakovo atstovė 2014 m. kovo 19 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė 2014 m. kovo 19 d. pranešimą dėl papildomų dokumentų pajungimo ir papildomus dokumentus, ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu pripažinti pranešimo parengimo išlaidas kaip nebūtinas, kadangi tam, kad būtų paruošti papildomi dokumentais, reikšmingi bylos nagrinėjimui, buvo būtina tam skirti laiko, ir tokios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Atsakovo ir jo atstovo veiksmai parengiant pranešimą dėl papildomų dokumentų pajungimo ir papildomus dokumentus negali būti pripažįstami nei pertekliniais veiksmais, nei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl negali būti pripažinti nebūtinais, o teismas nutartyje dėl šių kriterijų nepasisakė.

3) Dėl mokesčio už advokato pasirengimą ir atstovavimą žodiniam bylos nagrinėjimui teisme, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prašoma priteisti suma už šios kategorijos bylinėjimosi išlaidas apima ne tik atstovavimą teisme, bet ir pasirengimą bylos nagrinėjimui. Teismas nepagrįstai, vertindamas pagal Rekomendacijų 8.18 punktą atlygintinoms teisinėms paslaugoms sugaištą laiką, atsižvelgė tik į teismo posėdžio trukmę, tačiau nevertino, kiek laiko buvo sugaišta pasirengimui bylos nagrinėjimui teisme. Teismo argumentai, kuriais remiantis minėtos išlaidos pripažintos nepagrįstomis, neparemti jokiais teisės aktais ir nenuoseklūs - prieštaraujantys toje pačioje nutartyje teismo nustatytoms aplinkybėms: grįsdamas atstovavimo teisme išlaidų nepagrįstumą teismas nurodė, kad „Teismui nebuvo pateikta jokių papildomų aplinkybių ar paaiškinimų, kurie nebūtų išdėstyti atsakovės procesiniuose dokumentuose.“, tačiau pasisakydamas apie išlaidas už advokato pranešimo dėl papildomų dokumentų pateikimo ir papildomų dokumentų rengimą teismas nurodė, kad atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu pateikė 2014 m. kovo 19 d. pranešimą dėl papildomų dokumentų parengimo ir papildomus dokumentus, ir kas teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo paaiškino šių dokumentų reikšmę ir įtaką bylai. Teismo nurodyta aplinkybė, kad jokių papildomų įrodymų, kurie nebuvo pateikti su skundu ir nebuvo įvertinti rengiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą, pareiškėja ir tretysis asmuo nepateikė, bei aplinkybė, kad nebuvo atvykta į teismą susipažinti su bylos medžiaga, nepaneigia išlaidų atstovavimui teisme ir pasirengimui teisminiam bylos nagrinėjimui pagrįstumo. Vien tai, kad nebuvo atvykta į teismą susipažinti su bylos medžiaga, nepaneigia fakto, kad su bylos medžiaga atsakovo atstovė susipažino savo darbo vietoje, kadangi visi procesiniai dokumentai buvo pateikti. Išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu teisme, dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais ir neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių įkainių dydžių, o jį nustatant turi būti atsižvelgta į atstovo darbo laiko sąnaudas.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) atsakovo prašoma 2 456,30 Lt suma už atsiliepimą į skundą parengimą bei kitos prašomos priteisti išlaidos turėjo būti sumažintos arba nepriteisiamos, kadangi, nors atsakovas ir teigia priešingai: byla iš esmės nebuvo sudėtinga, nes ginčas kilęs iš įprastinės atsakovo veiklos - atsakovas administruoja Europos Sąjungos fonus ir tai neatsiejamai susiję su Europos Sąjungos teisės aktais, jų taikymu, žinojimu bei išmanymu; teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog LITEKO duomenimis, Agentūra vien Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. dalyvavo kaip atsakovas daugiau nei 50 bylų. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog sprendžiami klausimai atsakovui nebuvo nauji, sudėtingi, ar reikalaujantys išskirtinio dėmesio ir specialių žinių pagal jo kasdieninės veiklos pobūdį bylose (pats atsakovas savo skunde remiasi teismų praktika, kaip analogiška nagrinėjamu atveju, todėl akivaizdu, jog nagrinėjami klausimai nebuvo nauji ir išskirtiniai); (iii) tas pats atstovas atstovauja atsakovui analogiškose bylose, todėl, atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo pobūdį, šių paslaugų teikimas turi būti vertinamas kaip pastovus. Išvykti į kitą vietovę, ne registruota advokato darbo vieta, reikalingumo nebuvo.

2) Advokato paslaugų teikimas šioje byloje nebuvo būtinas ir/ar pateisinamas, kadangi atsakovas, kaip iš valstybės biudžeto lėšų išlaikoma institucija, savo struktūroje turtinti teisės skyrių su 9 teisininkais, turėjo visas galimybes bylą vesti per savo darbuotojus - teisininkus, tad advokato pagalbai apmokėti išlaidos buvo patirtos neefektyviai ir neracionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose valstybės institucijoms atstovauja advokatai, yra pasisakęs, kad viešojo administravimo institucijoms pasitelkti advokatus būtina ne visais atvejais, o tik iškilus sudėtingam teisiniam klausimui. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių santykių (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143- 375/2008).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsakovo Agentūros prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant Agentūrai iš pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 500 Lt atstovavimo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 Administracinė jurisprudencija. 2008, 16).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktą teisės aiškinimą ir į nustatytas, nutartyje aptartas aplinkybes (ginčo dalyką – Agentūros įsakymą, kuriuo atsakovas įpareigotas grąžinti 13 041,67 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2011/LT/16/P/PE/004 sumą bei PVM; tai, jog pagal Agentūros Teisės skyriaus nuostatus, šiam skyriui pavesta ne tik atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, parengti išvadas ir priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo (8.1 p.), bet ir atstovauti Agentūrai teismuose (6.9 p.); įvertinęs Agentūros 2014 m. birželio 5 d. rašte nurodytas aplinkybes, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie Agentūros dalyvavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose bylose laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.; į tai, kad pagal Agentūros struktūrą ir Teisės skyriaus pareigybių aprašymus, teisę atstovauti teisme turi tik 5 Agentūros darbuotojai, kuriems taip pat pavestos ir kitos funkcijos), priėjo pagrįstos išvados, kad Agentūra turėjo teisę naudotis advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog pareiškėjas byloje naudojosi advokato pagalba. Be to, Agentūra, pareiškėjui pateikus pirminį skundą, rašte Dėl atsiliepimo pateikimo (I t., b. l. 178), nurodė, kad pirminiu skundu skųstas Agentūros įsakymas panaikintas, nelikus teisinių bei faktinių ginčo aplinkybių, Agentūros vertinimu, atsiliepimą teikti netikslinga, advokatas pasitelktas tik pareiškėjui pateikus patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus atsakovo teisę naudotis advokato teikiamomis paslaugomis, toliau pagrįstai buvo pasisakoma dėl konkrečių atsakovo reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų priteisimo galimybės, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pastarojoje apimtyje pirmosios instancijos teismo nutartis nėra visiškai teisėta ir pagrįsta, todėl keistina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punktas numato, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. kitas svarbias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas patyrė 3 726,80 Lt atstovavimo išlaidas, susidedančias iš: 1) 2 456,30 už advokato teisines konsultacijas ir atsiliepimo į skundą parengimą; 2) 254,10 Lt už pranešimo dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimą; 3) 592,90 Lt už pasirengimą ir atstovavimą žodiniam bylos nagrinėjimui 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdyje; 4) 254,10 Lt už susipažinimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir konsultacijos atsakovui teikimą (II t., b. l. 111–113). Šioms išlaidoms pagrįsti teismui pateikta: 2013 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 13-1069 (II t., b. l. 114), 2013 m. gruodžio 9 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita Nr. 13-1069 (II t., b. l. 115), sąskaitos išrašas (II t., b. l. 116), 2014 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 14-0446 (II t., b. l. 117), 2014 m. balandžio 28 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita Nr. 14-0446 (II t., b. l. 118), sąskaitos išrašas (II t., b. l. 119). Byloje taip pat yra atstovavimo sutartis tarp advokatės Ingos Klimašauskienės ir Agentūros (II t., b. l. 46).

Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali suma, kuri nagrinėjamu atveju galėtų būti priteista atsakovui už advokato parengtą atsiliepimą į skundą – 3 000 Lt (3 x 1000). Atsakovas, minėta, už šią teisinę paslaugą sumokėjo ir siekia, kad jam būtų priteista, 2 456,30 Lt. Nors pastaroji suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus (byla susijusi ir su Europos Sąjungos teise, tačiau ginčo suma nėra ypač didelė, nagrinėjami klausimai nėra visiškai nauji), patį atsiliepimą, už kurį prašo priteisti atstovavimo išlaidas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti atsakovui priteistiną sumą, tačiau ne iki 500 Lt, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, o atsakovui priteisiant pusę maksimalaus už šią tiesinę paslaugą Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto dydžio, t. y. 1 500 Lt.

Dėl prašymo priteisti 254,10 Lt už pranešimo dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimą, pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali suma priteistina už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) nagrinėjamu atveju yra 120 (0,12 x 1000). Atsakovo prašoma priteisti suma gerokai viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, be to, atsižvelgiant į tai, jog aptariamame pranešime apie lėšų pervedimą (II t., b. l. 87-88) atsakovo atstovė, be informacijos apie bylą (nurodoma pareiškėjo skundo padavimo data ir skundžiamas aktas), ginčijamame įsakyme nustatytų aplinkybių ir nurodymo perrašymo, teismą tik informavo, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. į Agentūros sąskaitą banke pervedė 42 216,07 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad lėšos pervedamos pagal byloje ginčijamą įsakymą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir prašė juos prijunti prie bylos, vertintina, jog už šią advokato paslaugą, atsižvelgiant taip pat ir į protingumo, sąžiningumo principus, neturėtų būti priteista daugiau kaip 60 Lt.

Dėl prašomų priteisti 592,90 Lt už pasirengimą ir atstovavimą žodiniam bylos nagrinėjimui 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, pažymėtina, jog 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdis truko 17 minučių (II t., b. l. 98–99), taigi, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, už jį atstovavimo išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovas atskirajame skunde akcentavo, kad pastaroji suma apima ne tik atstovavimą teisme, bet ir pasirengimą bylos nagrinėjimui. Tai matyti ir iš klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos (II t., b. l. 118).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Nagrinėjamu atveju klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje (II t., b. l. 118) nurodyta, jog pasirengimas ir atstovavimas teisme truko 3 val. 30 min. Byloje nesant duomenų apie atsakovo atstovės atvykimą į teismą susipažinti su bylą, atsižvelgiant į tai, jog ta pati atsakovo atstovė rengė atsiliepimą į skundą, pranešimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, pareiškėjui iki teismo posėdžio nepakeikus jokių naujų įrodymų, argumentų, pasirengimas teismo posėdžiui neturėjo užtrukti daugiau nei valandą. Atitinkamai už šią teisinę paslaugą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, aukščiau išdėstytus argumentus, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovui priteistina pusė Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už vieną valandą, t. y. 75 Lt (0,15 x 1000 / 2).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Agentūros prašyme nurodytos išlaidos už susipažinimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir konsultacijos atsakovui teikimą – 254,10 Lt, buvo patirtos po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti priteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nors Agentūra turėjo pagrindą pasitelkti advokatą atstovauti teisme, tačiau aukščiau pateikti argumentai leidžia teigti, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki 1 635 Lt (1500 + 60 + 75), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodant:

„Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 1 635 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas