A-511-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-511-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01075-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir D. V. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. V. ir D. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydami panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1G-147-11 ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai paaiškino, jog jiems nuosavybės teise priklauso 0,0653 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais (gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais bei kitais statiniais), esantis (duomenys neskelbtini). Jiems priklausantis žemės sklypas ribojasi su valstybinės žemės sklypu, kurio dalis, sudaranti apie 147 kv. m. plotą, įsiterpia tarp pareiškėjų žemės sklypo ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės einančio įvažiavimo. 2014 m. vasario 14 d. kreipėsi į atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti įsiterpusį žemės sklypą prie esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), preliminarus plotas 0,0170 ha.

Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą, 2014 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1G-147-11 atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodamas tuo, kad norimas prisijungti valstybinės žemės sklypas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Su priimtu atsakovo sprendimu pareiškėjai nesutinka, mano, kad atsakovas neatsižvelgė į faktinę situaciją, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Pirmiausia, atsakovas nevertino, kad norimas prisijungti žemės sklypas yra išsidėstęs išilgai pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir sudaro apie 147 kv. m.

Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įrengtas įvažiavimas išplatėja į apsisukimo aikštelę, pageidaujamą prisijungti valstybinės žemės sklypo plotą prie (duomenys neskelbtini), naudoja tik pareiškėjai įvažiavimui į savo žemės sklypą, likęs žalias plotas yra pareiškėjų jėgomis apsėtas veja, nenaudojamas kitų gatvėje esančių žemės sklypų savininkų. Aptariama siaura valstybinės žemės sklypo dalis yra įsiterpusi tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimui skirtos kelio (gatvės) dalies.

Antra, atsakovas nepagrįstai sprendė, kad siekiamu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu norimas prisijungti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Atsakovo teigimu, faktas, kad norimas prisijungti žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, t. y. akligatvis su apsisukimo aikštele, skirtas užtikrinti įvažiavimą į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), šalina pareiškėjų teisę įstatymo nustatyta tvarka įsigyti besiribojantį žemės sklypą, tačiau su tokiais atsakovo argumentais pareiškėjai nesutinka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte pasakyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinės žemės tarnyba. LR Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (2011 m. kovo 27 d. nauja redakcija) „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyti atvejai ir sąlygos, kai žemės sklypą ne aukciono būdu turi teisę įsigyti besiribojančio žemės sklypo savininkas:

1) turi būti laisvas valstybinės žemės plotas, ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio priklausomai nuo teritorijos, kurioje yra;

2) jame negalima suformuoti naujo žemės sklypo;

3) valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Tai, kad norimas prisijungti žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, skirta užtikrinti įvažiavimą, nereiškia, jog prašoma prijungti dalis neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Tarp pareiškėjams priklausiančio žemės sklypo ir kelio (gatvės) įsiterpusį plotą sudaro iki 0,04 ha valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) užimamų žemės plotų, pagal įsiterpusio žemės sklypo konfigūraciją žemės plotą sudaro siaura juosta apie 147 kv. m, šis plotas nėra suformuotas ir skirtas transporto eismui, todėl atitinka LR Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus ir patvirtina, kad pareiškėjai turi teisėtą pagrindą įsigyti valstybinės žemės sklypo pageidaujamą plotą nuosavybės teisėmis ir organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, priimdama 2014 m. kovo 5 d. sprendimą, neatsižvelgė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008 m. gruodžio 12 d. išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo plano dokumentams rengti, suformuodama planavimo tikslus ir uždavinius bei numatomą veiklą – išnagrinėti galimybę keisti naudojamo žemės sklypo ribas ir plotą valstybinės žemės sąskaita, nustatyti suformuoto žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, taigi atsakovas dar 2008 m. pritarė ir pripažino pareiškėjų teisę rengti ir vykdyti detalų teritorijų planavimą.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 62–64) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai 2014 m. vasario 14 d. prašymu organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių, išreikšdami pageidavimą suformuoti įsiterpusį žemės sklypą prie esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei nurodydami preliminarų plotą 0,0170 ha. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą, t. y. pirma, žemės plotas turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), antra, žemės sklypo dydis neturi viršyti 0,04 ha teritorijose, kuriose suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir trečia, žemės ploto negalima suformuoti atskiru žemės sklypu.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjų prašymą suformuoti įsiterpusį žemės sklypą prie esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), argumentavo, kad šiuo atveju norimas prisijungti žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, akligatvis su apsisukimo aikštele, skirtas užtikrinti įvažiavimą į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Atsakovo manymu, akligatvis yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, kurio plotas yra apie 850 kv. m, ir šis žemės sklypo dydis yra didesnis už leistiną, kuris galėtų būti traktuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Įsiterpusiu žemės sklypu galėtų būti laikoma siaura juosta, kuri būtų prijungtina prie žemės sklypo visa, t. y. pilna apimtimi, o ne žemės sklypo dalis. Šiuo atveju akligatvis yra racionalaus dydžio ir ribų nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, kuris galėtų būti suformuotas atskiru žemės sklypu, tokiu būdu paneigiant argumentą, kad jis laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 55–58) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjai siekia pertvarkyti jų nuosavybės teise valdomą 0,0653 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prie jo prisijungiant apie 147 kv. m valstybinės žemės plotą, kurį laiko įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiais, nes jų norimas prisijungti valstybinės žemės plotas (147 kv. m) skundo nurodomoje vietoje negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, šis plotas yra dalis valstybinės žemės ploto, skirto įvažiavimui užtikrinti į besiribojančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), apsisukimui akligatvyje. Šis valstybinis žemės plotas ribojasi ne tik su pareiškėjų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bet ir su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai be jokio pagrindo akligatvyje esančią apsisukimo aikštelės dalį (apie 147 kv. m) laiko įsiterpusiu valstybinės žemės plotu tarp jų nuosavybės teise turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir įsivaizduojamos, bet ne esamos gatvės (kelio) ribos. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Pareiškėjų norimas prisijungti valstybinės žemės plotas (147 kv. m) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo apibūdinimo, nes šis žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), suformavus tokio dydžio sklypą, jis negalėtų būti pareiškėjams parduodamas ar išnuomojamas vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatomis.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 81–85) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 5 d. atsisakymo Nr. 1G-147-11 organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktas bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės) reikalavimai.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjai 2014 m. vasario 14 d. kreipėsi į atsakovą prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti įsiterpusį žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), preliminarus sklypo plotas 0,0170 ha. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1G-147-11 atsisakė organizuoti šį projektą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjų norimas prisijungti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Teismas konstatavo, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 47 punktas numato, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus.

Šiame norminiame akte nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti laisvos valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima laikyti įsiterpusiu ir parduoti ne aukciono būdu: žemės plotas turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), žemės sklypo dydis neturi viršyti 0,04 ha teritorijose, kuriose suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir žemės ploto negalima suformuoti atskiru žemės sklypu.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Iš byloje esančių žemės sklypo plano kopijos, planavimo sąlygų priedo, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro kadastro žemėlapio matosi, kad pareiškėjų norimas suformuoti įsiterpusiu žemės sklypu 147 kv. m dydžio žemės plotas yra dalis nesuformuoto valstybinės žemės ploto, akligatvio, skirto įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir apsisukimui, jis ribojasi ne tik su pareiškėjų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bet ir su privačiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Taigi pareiškėjų norimas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų, nes tai tik dalis valstybinės žemės ploto. Visas nesuformuotas valstybinės žemės plotas šioje vietoje sudaro apie 850 kv. m, taigi jį visą laikyti įsiterpusiu žemės sklypu taip pat nėra pagrindo, nes įsiterpusio žemės sklypo dydis neturi viršyti 0,04 ha. Pareiškėjai teigia, kad žemės plotas, kurį jie nori prisijungti prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, yra siaura 147 kv. m juosta, įsiterpusi tarp kelio, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio, skirto įvažiavimui į akligatvį ir apsisukimui, bei jų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau toks jų teiginys prieštarauja byloje esantiems dokumentams – žemės sklypo planui, statinių išdėstymo schemai, topografinei nuotraukai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas numato vieną iš lengvatinių atvejų, kai valstybinė žemė yra parduodama be aukciono, taip pat įtvirtina tokio atvejo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, žemės pardavimu lengvatine tvarka siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, tačiau tam turi egzistuoti šios teisės atsiradimo faktiniai ir teisiniai pagrindai (LVAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013).

Laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti formuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su besiribojančiu pirkėjo žemės sklypu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-256/2008). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Valstybės ir savivaldybių institucijos privalo veikti taip, kad nepažeistų įstatymų, ir negali priimti sprendimų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju pareiškėjų prašomo suformuoti valstybinės žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurio paskirtis yra užtikrinti įvažiavimą į kitus žemės sklypus, todėl prašomas suformuoti valstybinės žemės plotas nebuvo ir nėra apribotas nei privačių žemės sklypų, nei išnuomotų valstybinės žemės sklypų, nei kelių ar gatvių.

Teismas padarė išvadą, kad prašomas suformuoti 0,0170 ha preliminaraus ploto valstybinės žemės sklypas neatitinka LR žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimų, LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytų sąlygų ir negali būti laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) žemės sklypų, todėl negalėtų būti parduodamas ne aukciono būdu LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą ir įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 87–90) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1G-147-11 bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad pareiškėjų norimas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų, nes tai tik dalis valstybinės žemės ploto. Priešingai nei nustatyta teismo sprendimu, nėra kliūčių dalį nesuformuoto valstybinės žemės ploto laikyti įsiterpusiu žemės plotu ir parduoti ne aukciono būdu pareiškėjams.

Teismo minimi dokumentai: žemės sklypo planas, statinių išdėstymo schema, topografinė nuotrauka, pagrindžia, kad pareiškėjų norimas prisijungti žemės sklypo plotas yra išsidėstęs išilgai pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir siaura valstybinės žemės ploto dalis yra įsiterpusi tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimui bei apsisukimui skirtos kelio (gatvės) dalies. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašomo suformuoti valstybinės žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurio paskirtis yra užtikrinti įvažiavimą į kitus žemės sklypus, todėl prašomas suformuoti valstybinės žemės plotas nebuvo ir nėra apribotas nei privačių žemės sklypų, nei išnuomotų valstybinės žemės sklypų, nei kelių ar gatvių.

Tai, kad pareiškėjų prašomas suformuoti valstybinės žemės plotas yra dalis valstybinės žemės, skirtos užtikrinti įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog prašoma prijungti dalis neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, kaip tai išplaukia iš LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 2.15 punkte nustatytų kriterijų. Valstybinės žemės plotas, skirtas užtikrinti įvažiavimą, yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, nes turi savo pavadinimą ir paskirtį.

Minėtose LR Vyriausybės nutarimo nuostatose nėra įsakmiai nustatyta, kad su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu besiribojančio kelio (gatvės) plotas turi būti suformuotas atskiru žemės plotu. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta gatvės sąvoka – tai yra kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Taigi tam, kad užtikrinti įvažiavimą, transporto eismui skirtas inžinerinis statinys būtų laikomas keliu (gatve), nėra keliamas reikalavimas suformuoti jo užimamą žemės plotą atskiru sklypu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 yra išaiškinęs, kad LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostata siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą.

Minėto punkto taikymas draudžiant formuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą šalia atskiru žemės sklypu nesuformuoto kelio, prieštarautų šiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytiems tikslams, todėl teisės aktuose esant nustatytai galimybei parduoti ar išnuomoti įsiterpusį žemės plotą, kuris ribojasi su keliu, nėra tikslinga atsisakyti pradėti nuomos ar pardavimo procedūras, kol prie jo esančio kelio užimtas žemės sklypas nesuformuotas. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netyrė ir nepasisakė, nevertino, kad pareiškėjams Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008 m. gruodžio 12 d. išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DP-252 (08), iš kurių spręstina, jog atsakovas egzistuojant analogiškoms sąlygoms ir aplinkybėms dar 2008 m. pritarė ir pripažino pareiškėjų teisę rengti ir vykdyti detalųjį teritorijų planavimą bei faktą, kad aprašomo laisvo įsiterpusio ploto pardavimas yra galimas, todėl atsakovas skundžiamu 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1G-147-11 be pakankamo teisinio pagrindo paneigė pareiškėjų teisę organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97–99) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog prašomas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų, nes tai tik dalis valstybinės žemės ploto. Pareiškėjai dėsto teisės aktų nuostatas dėl įsiterpusio žemės sklypo ploto, jas traktuoja savaip, tačiau visiškai nepagrindžia, kaip teismo sprendimu nustatytos nuostatos prieštarauja teisės aktų nuostatoms, tik dėsto faktus visiškai jų neargumentuodami. Pareiškėjai apsiriboja nurodymu, kad LR Vyriausybės nutarimu nėra įsakmiai nustatyta, jog su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu besiribojančio kelio (gatvės plotas) turi būti suformuotas atskiru žemės plotu. Teismas teisingai išanalizavo kriterijus, kurie būtini įsiterpusio žemės sklypo statusui nustatyti ir aiškiai nurodė, kad norminiame akte nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti laisvos valstybinės žemės plotas, jog jį būtų galima laikyti įsiterpusiu ir parduoti ne aukciono būdu. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Pažymi, kad planavimo procesui iškelti pradiniai tikslai ir uždaviniai neteikia jokio pagrindo teigti, jog jie planavimo rezultate bus pasiekti ir įgyvendinti, būtent detaliojo plano rengimo metu būtų paaiškėję, ar yra galimybė prisijungti valstybinę žemę ar tokios galimybės nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Šiaulių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103–106) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įsiterpusių valstybinės žemės sklypų projektavimą ir pardavimą, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjų apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad pareiškėjai neteisingai vertina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, ir neteisingai supranta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte pateiktą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamoje administracinėje byloje iškilo ginčas dėl pareiškėjų (apeliantų) teisės realizuojant galimybę, numatytą LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (valstybinės žemės įsigijimo ne aukciono būdu).

Ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl prašomo suformuoti valstybinės žemės sklypo atitikimo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimams, LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. dėl to, ar ginčo sklypas gali būti laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) žemės sklypų. Iš esmės kilo įrodymų vertinimo klausimas, nes tų pačių faktinių duomenų pagrindu viena ginčo šalis teigė esą prašomas suformuoti sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, kita tvirtino priešingai.

Pirmosios instancijos teismas pagal bylose esančius įrodymus sprendė, jog ginčo sklypas nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką, todėl ir atmetė skundo reikalavimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su Šiaulių apygardos administracinio teismo galutine išvada sutinka – ginčo sklypas, pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką.

Iš administracinėje byloje esančių žemės sklypo plano kopijos, planavimo sąlygų priedo, VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio matosi, kad pareiškėjų norimas suformuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas yra dalis nesuformuoto valstybinės žemės ploto, naudojamo ir įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir apsisukimui. Šis visas sklypas (ir tariamas įsiterpęs) ribojasi ne tik su pareiškėjų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bet ir su privačiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tiek norimas suformuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas, tiek vadinamas likęs valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su tariamai įsiterpusiu ir norimu suformuoti žemės sklypu iš esmės yra vienas nesuformuotas valstybinės žemės plotas, sudarantis bendrą apie 850 kv.m. žemės plotą bei galintis ateityje būti suformuotas racionalaus dydžio atskiru valstybinės žemės sklypu. Esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų įtvirtintų, visų pirma, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, antra, nesuderinama su reikalavimais numatytais LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netyrė ir nepasisakė, nevertino, jog pareiškėjams Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008 m. gruodžio 12 d. išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DP-252 (08), tačiau ši aplinkybė, iškelto teismui reikalavimo plotmėje, teisinės reikšmės neturi. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo – ar prašomas suformuoti žemės sklypas, pagal teisinį reguliavimą, atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, į ką atsakyta bei patvirtinta neigiamai.

Be kita ko, pastebėtina, kad valstybinės žemės sklypas, tarnaujantis įvažiavimui į kitus (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius atitinkamiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, yra nesuformuotas ir dėl to ginčo nekyla. Taigi tik jį suformavus ir galimai neįtraukus ginčo žemės sklypo į bendrą žemės sklypą, pareiškėjams išliktų galimybė pasinaudoti LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte apibrėžta nuostata. Tačiau, aišku, galima ir priešinga situacija, bet bylos nagrinėjimo metu dabartinė realija negalėjo suponuoti skundo reikalavimo tenkinimo. Pareiškėjų norimas suformuoti žemės sklypas iš tikro neatitiko įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. V. ir D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius