AS-959-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-959-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01488-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl administracinio nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 14 d. gautas (2015 m. gegužės 13 d. išsiųstas paštu) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „SODBETA“) skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 8 d. administracinį nurodymą Nr. 40-S-41493.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo UAB „SODBETA“ skundą dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 8 d. administracinio nurodymo Nr. 40-S-41493 panaikinimo atsisakė priimti, nes skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2015 m. gegužės 12 d. gavo atsakovo 2015 m. gegužės 8 d. administracinį nurodymą Nr. 40-S-41493, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), IV skirsnio „Transporto priemonės vairuotojų, savininkų ir valdytojų pareigos ir reikalavimai“ 32 ir 33 punktais bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2602 straipsnio 2 dalimi, per trijų darbo dienų laikotarpį vadovas privalo pranešti, kas 2015 m. kovo 22 d., 17.55 val., (duomenys neskelbtini), valdė transporto priemonę (MAN valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nurodyme taip pat nurodyta, jog nepranešus, kas naudojosi minėta transporto priemone, vadovaujantis ATPK 259 straipsnio 1 dalimi, vadovui bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1331 straipsnį už pareigų ir reikalavimų neatlikimą, jam nedalyvaujant. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 40-S-41493 „Dėl automobilio MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pareiškėjas prašo panaikinti, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (kuriame prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris valdė transporto priemonę (vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą bei gyvenamąją vietą)), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymų leidėjas administraciniams teismams nesuteikė kompetencijos vertinti policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų teisėtumą ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus. Policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei ABTĮ, nei kitais įstatymais. Administracinių teismų kompetencijai taip pat nėra priskirtas skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip pat atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas.

ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti skundą nagrinėti administraciniame teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiamas administracinis nurodymas yra administracinis vykdomasis dokumentas. Teisė skųsti valdžios organų veiksmus yra esminė teisė, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas pažymi, kad ATPK 2601 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „SODBETA“ skundą dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 8 d. administracinio nurodymo (rašto) Nr. 40-S-41493 panaikinimo, nes skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje ABTĮ nuostatas dėl administracinių teismų nagrinėtinų skundų aiškino teisingai. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d.). Tuo atveju, jei skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nesutikdamas su atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 8 d. administraciniu nurodymu (raštu) Nr. 40-S-41493, kuriuo pareigūnas pareikalavo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu juridinio asmens vadovui pranešti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Skundžiamame akte taip pat nurodyta, jog nepranešus, kas naudojosi minėta transporto priemone, vadovas atsakys Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Iš skundžiamo akto turinio matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 40-S-41493 jokių teisinių pasekmių pareiškėjui šiuo metu nesukelia. Atsakovo ginčijamame rašte tik paminėta, kad vadovui ateityje gali būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Procesinis dokumentas, kuris administracinio teisės pažeidimo byloje sukuria suinteresuotiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes, yra ATPK nustatyta tvarka priimtas nutarimas skirti pažeidėjui administracinę nuobaudą. Asmuo, turintis teisę apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą ir nesutikdamas su šiuo nutarimu bei iš jo kylančiomis pasekmėmis turi teisę tokį nutarimą apskųsti ATPK nustatyta tvarka.

Įstatymų leidėjo nustatytu teisiniu reguliavimu yra įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d. ir 16 d., 3 str. 1 d., 15 str.). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas šiuo atveju kilęs dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro veiksmų administracinio teisės pažeidimo teisenos procese, todėl, vadovaujantis ATPK nuostatomis, ginčai, kylantys nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Argumentai dėl skundžiamo akto galės būti pareikšti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme, dėl kurių teismas pasisakytų priimdamas galutinį sprendimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje teisingai vertino, jog pareiškėjo ginčijamas aktas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius