AS-143-317-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-317/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08215-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Elektra visiems“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Elektra visiems“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Elektra visiems“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 30 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. O3-757 „Dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimo sustabdymo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti skundžiamo nutarimo galiojimą iki administracinės bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo bei įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal išduotą licenciją tiekia elektros energiją 807 vartotojams bei 88 viešiesiems ūkio subjektams ir sustabdžius licencijos galiojimą nukentės viešasis interesas. Galutiniai vartotojai bus priversti elektros energiją įsigyti pagal garantinį elektros energijos tiekimą su 25 proc. dydžio antkainiu arba pirkti iš kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų gerokai aukštesnėmis nei ankstesnėmis kainomis, o viešieji ūkio subjektai patirs techninių elektros energijos tiekėjo skubaus pakeitimo kliūčių, galinčių sukelti itin žalingas pasekmes sutrikdant nuolatinį viešųjų paslaugų teikimą. Licencijos galiojimo sustabdymas visiškai suvaržo pareiškėjo ūkinę komercinę veiklą, sutrikdo kasdienius atsiskaitymus ir neabejotinai nulems visišką jo nemokumą ir bankrotą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje laikinai sustabdė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-757 galiojimą.

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010. Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo nutarimo padarinių. Pareiškėjo argumentai, susiję su galimais būsimais nuostoliais, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes žala, jei ji būtų padaryta, ar bendrovės patirti nuostoliai nesudarytų kliūčių įgyvendinti teismo priimtą sprendimą, be to, žalos patyrę asmenys turi teisę reikalauti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Kita vertus, teismo vertinimu, šioje byloje yra svarbus viešojo intereso aspektas, kuris turi būti užtikrintas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą. Vienas iš Elektros energetikos įstatymo tikslų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnyje, – užtikrinti saugų ir patikimą elektros energetikos sistemos veikimą, elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ir tiekimą elektros energijos vartotojams. Elektros energijos tiekėjas yra ypatingas subjektas, kuriam yra keliami specialūs reikalavimai, nustatyti Elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 1-212 patvirtintose Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 patvirtintose Prekybos elektros energija taisyklėse ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Būtina sąlyga, vykdant elektros energijos tiekimą, yra elektros energijos tiekėjo licencijos turėjimas, sustabdžius šios licencijos turėjimą, visuomeninis tiekėjas neturi teisės vykdyti elektros energijos tiekimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 723 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklių 3 p.).

Teismas nustatė, kad ginčijamo nutarimo pagrindu pareiškėjui išduotos elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimas sustabdomas nuo 2013 m. sausio 6 d., t. y. vartotojams, kuriems pareiškėjas kaip nepriklausomas tiekėjas tiekia energiją, nuo nurodytos datos negalėtų teikti šios paslaugos, jiems būtų tiekiama garantinė elektros energija pagal Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog vartotojų pasirinktam nepriklausomam tiekėjui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis ar jiems per nustatytą terminą nepasirinkus nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas.

To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, taikoma garantinio elektros energijos tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama visuomeniniam tiekėjui nustatytų elektros energijos įsigijimo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainų sumai pritaikius koeficientą 1,25. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog garantinio elektros energijos tiekimo kaina gali būti didesnė nei buvo nustatyta sutartyse su nepriklausomu tiekėju. Be to, nepriklausomam tiekėjui neturint galimybės tiekti elektros energiją, vartotojams iškiltų būtinybė elektros energiją pirkti iš kitų tiekėjų, sudaryti naujas elektros energijos sutartis, tai sukeltų papildomų nepatogumų bei galimų nuostolių.

Teismo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas labiau nei jų netaikymas užtikrintų viešąjį interesą, t. y. būtų mažesnė tikimybė, kad bus nutrauktas ar sutrikdytas elektros energijos tiekimas vartotojams, patiriami papildomi vartotojų nuostoliai.

II. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir nepatenkinti pareiškėjo prašymo.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui išduotos elektros energijos tiekimo licencijos galiojimo sustabdymas neturės įtakos viešajam interesui, kadangi elektros energija vartotojams bus tiekiama Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka, t. y. bus užtikrintas garantinis elektros energijos tiekimas. Garantinį elektros energijos tiekimą elektros sektoriuje užtikrina skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO, kuris apie galimą tiekimą buvo informuotas. Pažymėjo, kad, prasidėjus garantiniam elektros energijos tiekimui, vartotojai turės galimybę nedelsiant pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją, susitariant dėl priimtinos elektros energijos pirkimo–pardavimo kainos, be to, 2013 m. gruodžio mėn. vidutinei elektros energijos rinkos kainai esant 13,18 ct/kWh, t. y. mažiausiai per pastaruosius 2 metus, vartotojai su nepriklausomais tiekėjais gali susitarti dėl mažesnių elektros energijos pirkimo–pardavimo kainų.

Pabrėžė, kad, pagal trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pateiktus duomenis, pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. savo vartotojų poreikiams tenkinti reikalingos elektros energijos neperka nei elektros energijos biržoje, nei dvišalių sutarčių pagrindu, t. y. iš esmės jis nebevykdo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklos. Visą pareiškėjo vartotojų poreikiams tenkinti reikalingą elektros energiją įsigyja LITGRID AB, su kuria pareiškėjas, nors ir gaudamas pajamas iš vartotojų už suvartotą balansavimo elektros energiją, neatsiskaito, piktybiškai neperka elektros energijos biržoje, net ir esant itin mažoms elektros energijos įsigijimo kainoms.

Dėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali ir toliau vartotojams tiekti tik balansavimo energiją ir kiekvieną dieną iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos po 100 000 Lt didinti savo įsiskolinimą LITGRID AB (po 3 000 000 Lt per mėnesį). LITGRID AB yra Lietuvos valstybės valdoma įmonė, kurios 97,5 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos valdomai UAB „EPSO-G“. Be to, LITGRID AB įgyvendina strateginius tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija) projektus, todėl, atsakovo teigimu, nuo sėkmingos LITGRID AB veiklos priklauso įplaukos į valstybės biudžetą (akcininkams išmokamų dividendų dydis) bei galimybė įgyvendinti Lietuvos valstybei ypač svarbius strateginius projektus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti panaikinta, nes jos pritaikymas nėra adekvatus siekiamam tikslui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje laikinai sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-757 galiojimą.

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas), gavęs atskirąjį skundą, per tris dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą bylos proceso dalyviams. Pažymėjo, jog, 2014 m. sausio 3 d. nutartimi pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas vadovavosi išimtinai pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais. Atsakovui su atskiruoju skundu pateikus naujus duomenis, susijusius su pareiškėjo mokumu, elektros energijos įsigijimu ir tiekimu vartotojams, apmokėjimu už tiekiamą energiją, taip pat dokumentus, patvirtinančius faktą, jog licencijos Nr. L1-62 (NET) tiekti elektros energiją sustabdymo atveju pareiškėjo vartotojams jos tiekimą užtikrins AB LESTO ir jis nenutrūks, teismas sutiko su atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikino.

Teismas, remdamasis 2013 m. gruodžio 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešojo posėdžio dalyvių sąrašu, nustatė, kad posėdžio metu dalyvavo AB LESTO, užtikrinančios garantinį elektros energijos tiekimą elektros sektoriuje, atstovas, todėl atsakovas atskirajame skunde pagrįstai teigė, jog ši bendrovė buvo informuota apie tai, kad nuo 2014 m. sausio 6 d. gali kilti būtinybė pareiškėjo vartotojams tiekti garantinę elektros energiją. Ši bendrovė turėjo realią galimybę pasirengti galimam papildomam elektros energijos tiekimui, taip užtikrinant jo nepertraukiamumą.

Pagal LITGRID AB 2014 m. sausio 7 d. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateiktą informaciją apie UAB „Elektra visiems“ įsiskolinimo dydį ir balansavimo elektros energijos tiekėjo veiklą, pareiškėjo skola LITGRID AB, su kuria jis yra sudaręs 2012 m. birželio 15 d. balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 209-12, pranešimo pateikimo dieną (2014 m. sausio 7 d.) yra 7 331 487 Lt, paskutinį mokėjimą pareiškėjas už vartotojams tiekiamą balansavimo energiją atliko 2013 m. rugpjūčio 22 d.

Nepirkdamas elektros energijos biržoje ir savo vartotojams tiekdamas balansavimo energiją, kurios kaina (30 ct/kWh) yra žymiai brangesnė už biržos kainą (13–15 ct/kWh), pareiškėjas kiekvieną dieną įsiskolinimą LITGRID AB didina 100 000 Lt. Remdamasis atsakovo pateiktais UAB „Elektra visiems“ biržoje pirktos elektros energijos valandinių 2013 m. rugsėjo mėn.–2014 m. sausio mėn. grafikais, teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. biržoje elektros energijos neperka, o 2013 m. rugsėjo mėn.–2013 m. lapkričio mėn. laikotarpį atitinkanti su skundu pateikta informacija apie nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pirktą elektros energiją patvirtina, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu pirko tik balansavimo energiją, jokių duomenų, patvirtinančių, jog už įsigytą balansavimo energiją buvo atsiskaitoma, taip pat nėra.

Teismo nuomone, nurodyti duomenys patvirtina atsakovo argumentus, jog pareiškėjas neatsiskaito su LITGRID AB už perkamą balansavimo energiją, pats jos neperka ir taip didina savo įsiskolinimą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad LITGRID AB patiriami, teismo vertinimu, dideli nuostoliai gali turėti įtakos Lietuvos valstybės biudžetui, į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą (Elektros energetikos įstatymo 44 str. 1 d.), sustabdžius nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją tiekti elektros energiją, jos tiekimas yra užtikrinamas garantiniu elektros energijos tiekimu, į tai, jog pagal atsakovo pateiktą informaciją AB LESTO buvo informuota apie galimą garantinio elektros energijos tiekimo būtinybę, darytina išvada, jog pareiškėjo vartotojams elektros energijos tiekimo nepertraukiamumas būtų užtikrintas net ir jam išduotos licencijos tiekti elektros energiją sustabdymo atveju.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog, atsižvelgiant į vidutinę elektros energijos rinkos kainą, pareiškėjo vartotojai su kitais tiekėjais turi galimybę sudaryti vartojimo sutartis pagal tarpusavyje suderintas sąlygas, kurios nebūtinai (taip pat ir kainos atžvilgiu) turi būti prastesnės nei nustatytos sutartyse su UAB „Elektra visiems“, taip užtikrinant viešąjį interesą, gauti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą palankiausiomis vartotojui sąlygomis.

Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, naujai pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas patenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir panaikinti 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymu šioje byloje buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo nagrinėjamoje byloje teisinis pagrindas yra grėsmė (periculum in mora) galutinio teismo sprendimo realiam įvykdymui, jeigu tokia priemonė nebus pritaikyta. Jeigu nutarimo galiojimas iki bylos išnagrinėjimo laikinai nebus sustabdytas ir jis nedelsiant bus įvykdytas, iki pat galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo praras teisę naudotis nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencija. Visą laiką iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo negalės vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos ir priverstinai bus pašalintas iš elektros energijos rinkos. Administracinėje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus nutarimo ir licencijos galiojimo sustabdymo neteisėtumą, šio teismo sprendimo realus įvykdymas gali būti netekęs prasmės dėl priverstinio pašalinimo iš elektros energijos rinkos jam tapus nemokiam ar net likviduotam dėl bankroto.

2. Iš esmės yra pažeidžiamas viešasis interesas didelei daliai elektros energijos vartotojų elektros energiją pirkti palankiausiomis sąlygomis. AB LESTO garantinį elektros energijos tiekimą užtikrina su 25 proc. dydžio antkainiu. Klientai, negaudami elektros energijos, bent kurį laiką (mažiausiai apie vieną mėnesį) privalėtų elektros energiją pirkti iš AB LESTO už gerokai aukštesnę kainą, o garantijos, kad kitas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas galės pasiūlyti mažesnes (arba analogiškas) nei jis fiksuotas elektros energijos kainas, niekada neturės. Ženklus (nors galbūt ir trumpalaikis) elektros energijos kainų šuolis gali ypač neigiamai paveikti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamas įstaigas, nes papildomiems veiklos kaštams biudžetų asignavimai tokioms įstaigoms paprastai nėra formuojami.

3. Nepagrįstai LITGRID AB galimi nuostoliai įvertinti kaip pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonei panaikinti. Teismas rėmėsi prielaidomis, dvigubais standartais (vienus pritaikė jam, o kitus – valstybės kontroliuojamam trečiajam suinteresuotam asmeniui).

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės sieja su būsimais finansiniais nuostoliais. Jis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių finansinę padėtį bei galimas pasekmes, kurių atitaisymas (kompensavimas), nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų sudėtingas ar apskritai neįmanomas. Teismas tinkamai įvertino objektyvius faktinius duomenis (įrodymus) ir visiškai pagrįstai nenustatė akivaizdžios grėsmės galutinio teismo sprendimo realiam įvykdymui.

2. Atsižvelgiant į vidutinę elektros energijos rinkos kainą, pareiškėjo vartotojai su kitais nepriklausomais elektros energijos tiekėjais turi galimybę sudaryti vartojimo sutartis pagal tarpusavyje suderintas sąlygas, kurios nebūtinai (taip pat ir kainos atžvilgiu) turi būti prastesnės nei nustatytos sutartyse su pareiškėju, taip užtikrinant viešąjį interesą, gauti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą palankiausiomis vartotojui sąlygomis. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie paneigtų šią teismo padarytą išvadą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamoje byloje neturėtų jokios įtakos pareiškėjo galimybei tiekti elektros energiją vartotojams, kadangi 2012 m. birželio 15 d. sutarčiai netekus galios ir pareiškėjui nesudarius balansavimo energijos tiekimo sutarties su kitu balansavimo energijos tiekėju, pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 18 d. nebeturi teisės vykdyti didmeninės elektros energijos prekybos.

3. Teismas privalo įvertinti ne tik ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teisinį pagrindą, bet ir tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų viešųjų interesų ir proporcingumo principo, t. y. turi įvertinti ir pasekmes, kurios atsirastų kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas. Pateikė įrodymus, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra neadekvatus ir neproporcingas siekiamam tikslui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas UAB „Elektra visiems“ inicijavo ginčą dėl atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-757 „Dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET) galiojimo sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

Skundžiamo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-757 1 punkte konstatuota, kad UAB „Elektra visiems“ neįvykdė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. O3-734 „Dėl UAB „Elektra visiems“ reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų vykdymo“ 2 punkte nurodyto įpareigojimo iki 2013 m. gruodžio 20 d. ištaisyti šio nutarimo 1.3 punkte nurodytą reguliuojamos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimą ir pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai ištaisymą pagrindžiančius dokumentus; 2 punkte nutarta nuo 2014 m. sausio 6 d. sustabdyti UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos Nr. L1-62 (NET), išduotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. O3-171, galiojimą. Paminėto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. O3-734 1.3 punkte konstatuota, kad UAB „Elektra visiems“ 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 1 d. bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis buvo 1,29, t. y. mažesnis nei apskaičiuota finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė elektros energijos tiekimo veiklai – 1,49.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad licencijos galiojimą nuspręsta sustabdyti įvertinus pareiškėjo finansinę situaciją, kuri neatitinka reguliuojamosios veiklos sąlygų. Įmonė nevykdo įsipareigojimų. Tačiau, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjo finansiniai sunkumai negali nusverti viešojo intereso. Šiuo atveju ypač svarbus viešasis interesas. Pagal išduotą licenciją pareiškėjas tiekia elektros energiją beveik 900 vartotojų, tarp jų – viešiesiems ūkio subjektams (pvz., Naujosios Akmenės ligoninei, Trakų ligoninei, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Pabradės vaikų globos namams ir kt.). Garantinis elektros energijos tiekimas (Elektros energetikos įstatymo 44 str.) yra priemonė, skirta užtikrinti nenutrūkstamą ir patikimą elektros energijos tiekimą vartotojams, kuomet jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo įsipareigojimų. Garantiniu elektros energijos tiekimu iš esmės yra siekiama užtikrinti viešąjį interesą, t. y. apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus, nenutraukiant ar nesutrikdant elektros energijos tiekimo. Garantinį elektros energijos tiekimą elektros sektoriuje užtikrina skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO. Galimi pareiškėjo nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo akto, galėtų būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nepaneigta galimybė pareiškėjo vartotojams sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su kitais tiekėjais tarpusavyje suderintomis sąlygomis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesant pagrindo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Elektra visiems“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė