AS-146-37-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-37/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01298-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. spalio 3 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2), prašydamas panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, atsakovas) 2011 metų kovo mėnesį įvykdytą teisinės pagalbos nutraukimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi (b. l. 9–10) nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 18 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 18), kuriame prašė įpareigoti atsakovą Kauno VGTPT panaikinti 2011 m. kovo 29 d. rašte Nr. O-2-(1.5)-1009 esantį reikalavimą pareiškėjui naujai pateikti prašymą.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 21 d. padavė teismui prašymą (b. l. 24) atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl teisinių priežasčių, nes prašymus atsakovui ir teismams pareiškėjas reguliariai teikė nuo 2011 metų pradžios iki šiol, tačiau ši problema iš esmės neišnagrinėta.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi (b. l. 32–33) atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).

ABTĮ 33 straipsnyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnyje reglamentuota teismo diskrecijos teisė atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nors teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios, trukdė jam paduoti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-540/2010, 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-451/2010), kai pareiškėjas norėjo tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises buvo (yra) rūpestingas bei atidus. Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teismui nenurodė, kada jam buvo įteiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 29 d. raštas Nr. O-2-(1.5)-1009. Tačiau iš pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) Romo Valentukevičiaus 2011 m. spalio 3 d. pažymos Nr. 4D-2011/1-761 teismas nustatė, kad jau kreipiantis į šią įstaigą 2011 m. liepos 20 d. pareiškėjui buvo žinoma apie skundžiamo rašto turinį (www.lrski.lt). Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui apie skundžiamą raštą buvo žinoma ir kreipiantis į Kauno apygardos administracinį teismą 2012 m. rugsėjo 12 d. (administracinė byla Nr. I-506-423/2013, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00903-2012-1). Teismas konstatavo, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2013 m. spalio 3 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Termino praleidimo priežastimis pareiškėjas nurodė tai, kad jis nuo 2011 metų pradžios iki šiol reguliariai teikė atsakovui ir teismams prašymus, tačiau ši problema iš esmės nėra išnagrinėta.

Konstatavęs, kad 2011 m. kovo 29 d. raštas Nr. O-2-(1.5)-1009 pareiškėjui buvo įteiktas iki kreipiantis į Seimo kontrolierių įstaigą (2011 m. liepos 20 d.), teismas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą skaičiavo nuo šios datos. Tokiu būdu, skundas Kauno apygardos administraciniam teismui turėjo būti pateiktas iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis nesikreipė į teismą, o kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl gavęs Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus 2011 m. spalio 3 d. pažymą Nr. 4D-2011/1-761 iš karto nesikreipė į teismą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su pareiškėjo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su aplinkybėmis, objektyviai kliudžiusiomis jam per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl pareiškėjo nurodytų priežasčių teismas nepripažino svarbiomis.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, jis turėjo visas galimybes nustatyta tvarka ir laiku pateikti teismui skundą ir prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, teismo vertinimu, yra subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios, termino praleidimo priežastys. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, pareiškėjas galėjo ir privalėjo iškart po 2011 m. kovo 29 d. rašto Nr. O-2-(1.5)-1009 gavimo kreiptis į teismą. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo), ir tai yra subjektyvios priežastys.

Remdamasis minėtoms aplinkybėms ir išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 34 str. 2 d., 3 d.). Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III. Pareiškėjas L. K. atskiruoju skundu (b. l. 35) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad gavęs Seimo kontrolieriaus pažymą, jis kreipėsi į teismą, tačiau teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą jam nebuvo suteikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į pirmos instancijos administracinį teismą su skundu dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 29 d. rašto Nr. O-2-(1.5)-1009 panaikinimo.

Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas, ar Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, taip pat ar teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas bei vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis aktualiam klausimui spręsti reikšmingomis taisyklėmis.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Iš Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus 2011 m. spalio 3 d. pažymos Nr. 4D-2011/1-761 (publikuota: http://www.lrski.lt/lt/seimo-kontrolieriu-pazymos/finish/1-seimo-kontrolieri-pazymos/5108-pazyma-del-skundo-pries-kauno-valstybes-garantuojamos-teisines-pagalbos-tarnyba.html) turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Kauno VGTPT 2011 m. kovo 29 d. raštas Nr. O-2-(1.5)-1009 buvo parengtas kaip atsakymas į pareiškėjo 2011 m. kovo 22 d. pateiktą Kauno VGTPT prašymą, ir šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad, jei pageidauja gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, jis turi pateikti Kauno VGTPT naują teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą bei dokumentą, įrodantį jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus 2011 m. spalio 3 d. pažymos Nr. 4D-2011/1-761 turinį, galima pagrįstai teigti, jog pareiškėjui apie ginčijamą Kauno VGTPT 2011 m. kovo 29 d. raštą Nr. O-2-(1.5)-1009 ir jo turinį tapo žinoma dar prieš pareiškėjui kreipiantis į Seimo kontrolierių įstaigą 2011 m. liepos 20 dieną. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su skundu dėl Kauno VGTPT 2011 m. kovo 29 d. rašto Nr. O-2-(1.5)-1009 panaikinimo kreipėsi į administracinį teismą tik 2013 m. spalio 3 d., teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymo (ABTĮ 33 str. 1 d.) nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė (diskrecija) atnaujinti dėl svarbios (-ių) priežasties (-ių) praleistą skundo padavimo terminą. To paties straipsnio 2 dalyje reikalaujama kartu su prašymu atnaujinti terminą pateikti teismui termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad praleistas įstatymų leidėjo nustatytas terminas procesiniams veiksmams atlikti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo atliktu pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų priežasčių vertinimu.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas teismui paduotame prašyme dėl termino atnaujinimo (b. l. 24) konkrečiai neįvardijo jokių priežasčių, kurios jam sudarė neįveikiamas kliūtis visą laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. (kreipimosi dėl pareiškėjo teisių gynimo į Seimo kontrolierių įstaigą) iki 2013 m. spalio 3 d. (skundo padavimo administraciniam teismui) realizuoti pareiškėjo teisę apskųsti jam nepalankų Kauno VGTPT 2011 m. kovo 29 d. raštą Nr. O-2-(1.5)-1009 teismine tvarka. Pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys yra labai nekonkrečios, abstraktaus pobūdžio, be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų įrodymų savo nurodytoms termino praleidimo priežastims pagrįsti. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pasirinktą elgesio variantą, jam ilgą laiką delsiant paduoti skundą teismui, pagrįstai vertino kaip išimtinai nuo pareiškėjo valios priklausiusią subjektyvią skundo padavimo termino praleidimo priežastį, kuri nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl teisinių priežasčių, nes jis, gindamas savo interesus, teikė prašymus kitoms institucijoms (atsakovui) ir teismams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Taip pat administracinių teismų praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, paprastai nelaikytina ir teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas. Tokiu atveju pripažįstama, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis pagalbos į teisinių žinių turinčius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 29 d. rašto Nr. O-2-(1.5)-1009, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas savo atskirajame skunde nenurodė jokių svarių argumentų, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui suabejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, paliekant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas