AS-552-460-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-460/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 70.3; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š., R. Š. ir atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š., R. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija:

1) pareiškėjai B. B. 4983,98 Lt atlyginimą už 128 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

2) pareiškėjai J. D. 11 661,09 Lt atlyginimą už 252 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

3) pareiškėjai L. D. 9910,01 Lt atlyginimą už 236 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

4) pareiškėjui D. K. 7424,75 Lt atlyginimą už 208 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

5) pareiškėjui V. P. 7401,55 Lt atlyginimą už 216 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

6) pareiškėjai J. P. 6904,55 Lt atlyginimą už 172 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

7) pareiškėjai J. R. 8236,52 Lt atlyginimą už 212 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

8) pareiškėjai L. Š. 8216,20 Lt atlyginimą už 212 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

9) pareiškėjui R. Š. 7928,50 Lt atlyginimą už 208 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 m. kovo mėn. įskaitytinai, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką laikotarpiu nuo 2009 m. sausio l d. iki 2013 m. kovo 31 dienos.

Pareiškėjai paaiškino, kad yra Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai, visi dirbo per laikotarpį, už kurį prašo priteisti atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pareiškėjai rėmėsi 2009-2013 metais kovo mėn. galiojusia Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio redakcija, pagal kurią bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas baudžiamojo proceso, civilinio proceso kodeksuose bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, neviršijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Pareiškėjai paaiškino, kad nors 2009-2013 m. kovo mėn. teisėjai budėjo pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis, tačiau nei 2009 metais, nei vėliau iki pat pareiškimo padavimo teismui dienos nebuvo mokama vienkartinė priemoka už atliktą papildomą darbą. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu, kuriuo buvo pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pareiškėjai pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime išaiškino, jog asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Tokia nuostata kildinama ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių teisingą apmokėjimą už darbą ir teisėjo socialines garantijas, atitinkančias jo statusą ir užtikrinančias jo nepriklausomumą, įskaitant ir ekonominį.

Pareiškėjų vertinimu, teisėjų apmokėjimas už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra sureguliuotas, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalį turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos. Pareiškėjai vadovavosi DK 155 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o DK 194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pareiškėjai savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-698/2013 ir nesutiko, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-677/2013.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovo manymu, Teisingumo ministerija šioje byloje yra netinkamas atsakovas, kuris turi būti pakeistas į tinkamą atsakovą, t. y., Jonavos rajono apylinkės teismą. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-677/2013 ir darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas turėtų būti Jonavos rajono apylinkės teismas. Teisingumo ministerija nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-677/2013 suformuota teismo praktika yra klaidinga, todėl teismas neturi vadovautis šia nutartimi dėl tinkamo atsakovo (darbdavio). Teisingumo ministerija pažymėjo, kad nors minėta nutartis ir nėra paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, tačiau žemesnės instancijos teismai ir tos pačios pakopos teismai turi vadovautis jau suformuota arba formuojama praktika tos pačios kategorijos bylose.

Atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjų skundu sutinka ir prašė jį tenkinti, o skunde nurodytas pinigų sumas prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Jonavos rajono apylinkės teismo. Atsakovas pažymėjo, kad ne Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė teisingo darbo apmokėjimo už budėjimus ir viršvalandžius principą, o kitas atsakovas – Vyriausybė, kadangi teismas neturėjo realios galimybės atlyginti teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis iš skiriamo darbo užmokesčio fondo, nes tam nebuvo skirtos lėšos iš valstybės biudžeto, teismas tik vykdė kito atsakovo valstybės metinį biudžetinį asignavimą, kurio teisėjams nepakako ne tik apmokėjimui už budėjimus ir viršvalandžius, bet nepakako ir teisėjų bei kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų darbo užmokesčiams. Atsakovo manymu, priteisus skolą vien tik iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo, sprendimas nebūtų realiai įvykdytas, o tuo pačiu teisingumas liktų neįgyvendintas.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo pareiškėjai B. B. priteisė 4983,98 Lt atlyginimo už 128 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, pareiškėjai J. D. – 11 661,09 Lt atlyginimo už 252 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, pareiškėjai L. D. – 9910,01 Lt atlyginimo už 236 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, pareiškėjui D. K. – 7424,75 Lt atlyginimo už 208 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, pareiškėjui V. P. – 7401,55 Lt atlyginimo už 216 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, pareiškėjai J. P. – 6904,55 Lt atlyginimo už 172 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, pareiškėjai J. R. – 8236,52 Lt atlyginimo už 212 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai, pareiškėjai L. Š. – 8216,20 Lt atlyginimo už 212 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai ir pareiškėjui R. Š. – 7928,50 Lt atlyginimo už 208 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai.

2014 m. sausio 6 d. teisme gautas išieškotojų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š., R. Š. ir skolininko Jonavos rajono apylinkės teismo prašymas patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š., R. Š. ir Jonavos rajono apylinkės teismo prašymą patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese atmetė.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1, 3 dalimis, pažymėjo, kad teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3528-643/2013 pagrįstas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio nuostata, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą, kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką.

Be to, Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką.

Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką. Teismas, apskaičiuodamas pareiškėjams priklausantį atlyginimą už jų dirbtą darbą poilsio ir švenčių dienomis, be kita ko, vadovavosi ir DK nuostatomis dėl darbo poilsio arba švenčių dienomis apmokėjimo, kadangi Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad Teisėjų taryba yra institucija, atsakinga už priemokų (už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas) dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką, o Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 9 d. protokoliniu nutarimu rekomenduota teismams teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimui taikyti DK reikalavimus.

Teismas rėmėsi Darbo kodekso 193, 194 straipsniais, 186 straipsnio 2 dalimi ir sprendė, kad šalių taikos sutarties sąlygos, kuriomis pareiškėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteistas atlyginimas keičiamas į atitinkamą skaičių poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas jiems vidutinį darbo užmokestį, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (DK 194 str. 1 d.) ir keičia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3528-643/2013 esmę, t. y. šalys susitaria dėl kito dalyko nei buvo pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai (ABTĮ 521 str.).

IV. Atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas atskiruoju skundu (t. II, b. l. 125-128) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti tarp išieškotojų ir skolininko sudarytą taikos sutartį.

Atsakovas remiasi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsniu, Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtintu Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašu, 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtintu Pavyzdiniu vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašu ir paaiškina, kad išieškotojams vienkartinės išmokos už budėjimus nebuvo mokamos, nes Jonavos rajono apylinkės teismas metų pabaigoje visada turėdavo darbo užmokesčio trūkumą.

Atsakovas pažymi, kad Jonavos rajono apylinkės teismui 2014 metams biudžeto asignavimuose nenumatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu priteistos sumos, todėl šiuo sprendimu priteistų sumų nesant tam asignavimų išmokėjimas išieškotojams pažeistų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytus asignavimus darbo užmokesčiui. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmestus išieškotojų ir skolininko prašymą patvirtinti taikos sutartį vykdymo procese buvo pažeistas socialinio teisingumo imperatyvas.

Atsakovas remiasi Teisėjų tarybos 2013 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 13P-67-(7.1.2) patvirtinto Pavyzdinio atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašo 8 punktu, paaiškina, kad teisėjai pagal iš anksto nustatytą grafiką budėdavo savaitgaliais namuose po 4 darbo valandas, todėl teisėjui buvo skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už vieną darbo dieną. Jei teisėjas atvykdavo į savo darbo vietą, jam buvo skaičiuojamas darbo užmokestis už realiai dirbtas valandas, taikant dvigubą tarifą.

Likusius budėjimus teisėjai budėjo namuose, realiai į darbą nevykdami, todėl jiems buvo skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už vieną darbo dieną. Taip pat yra apskaičiuota ir viena poilsio diena, kurią prašoma pridėti prie kasmetinių atostogų, t. y. per savaitgalį vienam teisėjui budėjus viso 8 valandas teisėjui skaičiuojama kaip viena poilsio diena. Atsakovas pažymi, kad taikos sutartimi išieškotojams ir skolininkui susitarus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu priteistas sumas pakeisti į poilsio dienas, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjams vidutinį darbo užmokestį, nei viena iš šalių negauna daugiau ekonominės naudos nei buvo nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu.

Atsakovo teigimu, šalims susitarus taikiai ir nesant ginčo tarp šalių dėl teismo sprendimu priteistų sumų pakeitimo į poilsio dienas, nei išieškotojai, nei skolininkas, nei valstybė dėl to nepatiria jokios žalos.

Pareiškėjai B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. atskiruoju skundu (b. l. 131-133) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti tarp išieškotojų ir skolininko sudarytą taikos sutartį, kuria pakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo vykdymo tvarka. Atskirajame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai kaip ir atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo atskirajame skunde.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju reikia vadovautis normomis, kurios nustato darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimo tvarką, o pareiškėjų nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas negali būti taikomas darbo teisiniams santykiams reguliuoti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš šalių pateiktos teismui tvirtinti taikos sutarties sąlygų matyti, jog pareiškėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteistas atlyginimas yra keičiamas į atitinkamą skaičių poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas jiems vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas daro išvadą, kad teismas teisingai nurodė, jog tokios nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (DK 194 str. 1 d.) ir keičia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo esmę, t. y. šalys susitaria dėl kito dalyko nei buvo pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Proceso šalys pareiškėjai B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. bei atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas pateikė pirmosios instancijos teismui jų sudarytą 2013 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), prašydami ją patvirtinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1 dalis numato bylos baigimą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, taip pat taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Civilinio proceso kodekso 595 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdymo proceso metu taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui

Tačiau iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 52(1) straipsniu įstatymo projekto aiškinamojo rašto , kuris vertintinas kaip travaux preparatoires, matyti, kad įstatymų leidėjas atsižvelgė į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 595 straipsnį taikos sutartis perduodama apylinkės teismui ir ją tvirtina apylinkės teismo teisėjas, todėl praktikoje galimos probleminės situacijos, kai vykdymo procese dėl administracinių teismų priimtų sprendimų taikos sutartis turėtų tvirtinti bendrosios kompetencijos teismo teisėjas. Projekte numatoma, kad aukščiau minėtais atvejais tokios taikos sutartys pateikiamos tvirtinti apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju prašoma patvirtinti proceso šalių sudarytą Taikos sutartį teismo sprendimo vykdymo stadijoje, kas nėra tiesiogiai aptarta ABTĮ, tačiau, sistemiškai įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, proceso šalių sudaryta Taikos sutartis pagrįstai pateikta tvirtinti administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Kita vertus, teisėjų kolegija tokią išvadą daro ir įvertinusi šios administracinės bylos proceso šalių specifinę situaciją, t. y. tai, kad remiantis CPK 595 straipsniu proceso šalių sudaryta Taikos sutartis turėtų būti tvirtinama vienos iš Taikos sutartį sudariusios šalies – Jonavos rajono apylinkės teismo, kurio teisėjais dirba kita Taikos sutartį sudariusi šalis, bei siekdama geriau užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą įgyvendinant teisingumą ir išvengti abejonių dėl viešųjų interesų ir toje pačioje sistemoje dirbančių teisėjų privataus intereso ginant savo socialines teises, nesuderinamumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčų, susijusių su teisėjų atlyginimais, rūšinio teismingumo, yra nurodžiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atlyginimo priteisimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, o administracinių teismų teisėjų atlyginimo klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 6 d., 2011 m. balandžio 27 d. nutartys).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą patvirtinti Taikos sutartį atmetė, kadangi šalių Taikos sutarties sąlygos, kuriomis jiems už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteistas atlyginimas keičiamas į atitinkamą skaičių poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas jiems vidutinį darbo užmokestį, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (DK 194 str. 1 d.) ir keičia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje esmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti piniginį atlyginimą už atitinkamą skaičių valandų budint poilsio ir švenčių dienomis pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir priteisė jų prašomą piniginį atlyginimą. Proceso šalių pateikta Taikos sutartimi siekiama pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo vykdymo tvarką prašant priteistą piniginį atlyginimą už atitinkamą darbo valandų skaičių pakeisti į poilsio dienas, pridedant jas prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas konkretaus pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį.

Kaip minėta, taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 521 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje nėra reikalaujama, jog taikos sutarties dalykas būtų tapatus skunde teismui nurodytiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 88 straipsnio 4 punktą, administraciniam teismui numatoma galimybė priimti sprendimą patenkinant reikalavimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu.

Iš pareiškėjų skundų pirmosios instancijos teismui matyti jų siekis gauti atlygį už darbo valandas, už kurias jiems nebuvo niekaip atlyginta. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino, iš esmės pripažindamas, kad pareiškėjams už dirbtą laiką turi būti atlyginta. Iš teismui pateiktos Taikos sutarties matyti, kad pareiškėjams palankaus teismo sprendimo vykdymo procese yra siekiama iš esmės to paties kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. atlyginimo už dirbtą laiką budint pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis, tačiau prašoma pakeisti tokio atlyginimo formą – priteistą piniginį atlygį pakeisti į poilsio dienas. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai, dėstydami ginčo pobūdį, jog dirbo poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto nustatytą grafiką, nurodė ne tik tai, kad už tai negavo piniginio atlyginimo, tačiau pažymėjo ir tai, kad už šį darbą nebuvo kompensuota papildomų atostogų dienomis. Tokia aplinkybė taip pat patvirtina pareiškėjų pirminį ir vienintelį siekį, kad jiems už dirbtą laiką būtų teisingai atlyginta nesvarbu kokia forma. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir įvertinusi administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta priežastimi netvirtinti taikos sutarties – šalims susitarus dėl kito dalyko nei buvo nurodyti reikalavimai pareiškėjų skunde, ir konstatuoja, kad teismui pateiktos Taikos sutarties dalykas yra iš esmės tokio paties pobūdžio kaip ir pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui nurodyti reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas nutarė netvirtinti proceso šalių pateiktos Taikos sutarties dėl jos prieštaravimo imperatyviai Darbo kodekso 194 straipsnio 1 daliai, iš kurios matyti, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimu prie kasmetinių atostogų galimas, kai asmens darbas poilsio ar švenčių dienomis nėra numatytas pagal grafiką. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje ginčas kilo dėl neatlyginimo pareiškėjams už jų darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto numatytą grafiką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendime priteisė pareiškėjų prašomas sumas, kurias jie skaičiavo, be kita ko, remdamiesi DK 194 straipsnio 2 dalimi, pagal kurį už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Proceso šalys Taikos sutartyje darbo poilsio ir švenčių dienomis valandų skaičių pakeitė į poilsio dienų atitinkamą skaičių. Sudarant Taikos sutartį remtasi ir Teisėjų tarybos 2013 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 13P-67-(7.1.2.) patvirtintu Pavyzdinio atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašu, pagal kurio 8 punktą teisėjams už darbą švenčių dienomis pagal grafiką arba už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kai vykdomos teisėjo funkcijos, teisėjo pageidavimu kompensuojama, suteikiant jam per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjui jo vidutinį darbo užmokestį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 akcentavo, jog pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį už darbą poilsio dienomis mokama ne mažiau kaip dvigubai tik tuo atveju, kai darbas poilsio dienomis nenumatytas pagal grafiką, o dirbant poilsio dienomis pagal darbo grafiką dvigubas apmokėjimas už darbą negali būti taikomas, todėl, kai yra neapmokėta už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis, DK 194 straipsnio 2 dalis netaikytina. Taip pat minėtoje nutartyje akcentuota, kad teisėjo budėjimas pagal grafiką poilsio dieną neturėtų būti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dieną, atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafiką. Išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje byloje konstatavo, kad sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Darbo kodekso 155 straipsnio, reglamentuojančio budėjimo teisinius santykius, 3 dalyje yra nustatyta, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 str. 1, 2 d., 145, 146 str., 149 str. 1 d.), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendime atskirai neanalizavo pareiškėjų budėjimo poilsio dienomis ir pareiškėjų budėjimo švenčių dienomis, taip pat atsakovui neginčijant nevertino pareiškėjų prašomų priteisti sumų dydžių, tačiau iš esmės pripažino, kad pareiškėjai turi teisę į tinkamą apmokėjimą už savo darbą poilsio ir švenčių dienomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Taikos sutartis sudaryta, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog Jonavos rajono apylinkės teismui 2014 metams biudžeto asignavimuose nėra numatytos teismo priteistos sumos pareiškėjams, todėl tokių sumų nesant tam asignavimų išmokėjimas pažeistų Lietuvos Respublikos biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytus asignavimus darbo užmokesčiui. Pareiškėjų ir atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo atskiruosiuose skunduose nurodyta, kad pareiškėjams išmokėjus teismo priteistas sumas iš patvirtintos metinės teismo sąmatos darbo užmokesčiui, kitiems teisme dirbantiems darbuotojams už vieną mėnesį nebūtų išmokėtas darbo užmokestis, tuo pažeidžiant socialinio teisingumo imperatyvą. Pareiškėjai atskirajame skunde pabrėžia, kad šalys, sudarydamos Taikos sutartį, siekė užtikrinti socialinį teisingumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proceso šalių pateiktos Taikos sutarties patvirtinimas apsaugotų svarbesnes vertybes nei tokios sutarties netvirtinimas dėl jos galimo formalaus dalinio prieštaravimo Darbo kodeksui, jame neįtvirtinus galimybės už budėjimą pagal grafiką švenčių (bet ne poilsio) dienomis suteikti pareiškėjams poilsio dienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, proceso šalių pateiktos Taikos sutarties patvirtinimas nepaneigs ir Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime išdėstytos pozicijos, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Taikos sutarties patvirtinimu ginčas tarp šalių bus išspręstas ne tik formaliai, bet taip pat bus atkurta ir materiali teisinė taika. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia, kad teismui pateikta Taikos sutartimi viena ar kita proceso šalis siektų nesąžiningai pasinaudoti tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra priežasčių abejoti šalių patyrimu, apdairumu ir informuotumu. Jokios kitos aplinkybės nagrinėjamu atveju neleidžia teigti, kad Taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų viešajam interesui. Taip pat nėra pakankamų duomenų, jog tokios sutarties sudarymas pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose į atskiruosius skundus nepateikė pakankamų argumentų, įrodančių Taikos sutarties prieštaravimą ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, kas užkirstų kelią teismui patvirtinti tokią taikos sutartį (ABTĮ 521 str. 3 d.).

Įvertinusi Taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia pareiškėjų ir atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo klausimu naikintina, priimtina nauja nutartis, kuria Taikos sutartis patvirtintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, 521 straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. bei atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo atskiruosius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį:

Patvirtinti pirmosios instancijos teismui pateiktą 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškėjų B. B., J. D., L. D., D. K., V. P., J. P., J. R., L. Š. ir R. Š. bei atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Teisėjai B. B. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 4983,98 Lt atlyginimo už 128 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 16 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

2. Teisėjai J. D. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 11 661,09 Lt atlyginimo už 252 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 31,5 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

3. Teisėjai L. D. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 9910,01 Lt atlyginimo už 236 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 29,5 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

4. Teisėjui D. K. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 7424,75 Lt atlyginimo už 208 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 26 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

5. Teisėjui V. P. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 7401,55 Lt atlyginimo už 216 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 27 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

6. Teisėjai J. P. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 6904,55 Lt atlyginimo už 172 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 21,5 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

7. Teisėjai J. R. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 8236,52 Lt atlyginimo už 212 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 26,5 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

8. Teisėjai L. Š. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 8216,20 Lt atlyginimo už 212 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 26,5 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį.

9. Teisėjui R. Š. iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo priteista 7928,50 Lt atlyginimo už 208 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009-2013 metais kovo mėn. įskaitytinai suma keičiama į 26 poilsio dienų, jas pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjai jos vidutinį darbo užmokestį“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas