A-492-511-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -511/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01003-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Š. padavė skundą (b. l. 1-4) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama priteisti 3 000 Lt turtiniams nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) statutiniai valstybės tarnautojai – Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Elektrėnų PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir VPS) patrulių būrio vadas S. G. ir vyresnysis patrulis R. R. 2012 m. rugpjūčio 8 d. sulaikė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui – trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. – bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – keturratį motociklą HSUN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tą pačią dieną Vievio policijos nuovadoje V. Š. ir V. Š. pareikalavus grąžinti minėtą transporto priemonę, Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS patrulių būrio vadas S. G. ir vyresnysis patrulis R. R., piktnaudžiaudami jiems suteiktais įgaliojimais, visiškai nepagrįstai priėmė neteisėtą sprendimą priverstinai nuvežti minėtą keturratį motociklą į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gilučių verslas“ saugojimo aikštelę. Dėl nurodytų Vilniaus AVPK Elektrėnų PK pareigūnų neteisėtų veiksmų V. Š. ir V.

Š. patyrė 500 Lt išlaidas (nuostolius) už minėto keturračio motociklo transportavimą ir saugojimą. Tokius minėtų policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus Vilniaus AVPK pripažino ir sumokėjo pareiškėjai ir V. Š. 500 Lt nuostoliams atlyginti. Pareiškėja paaiškino, jog gindama savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, dėl pareigūno S. G. neteisėtų veiksmų teisinio įvertinimo kreipėsi į advokato padėjėją A. L., prašydama suteikti teisinę pagalbą. 2012 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjai buvo suteiktos teisinės paslaugos ir atlikti pavedimai atstovauti pareiškėją inicijuojant Vilniaus AVPK pareigūno S. G. tarnybinį patikrinimą.

Šių teisinių paslaugų turinį sudarė pareiškėjos teisinės konsultacijos, esamos situacijos įvertinimas bei išvados parengimas pareiškėjai, taip pat pareiškimo dėl policijos pareigūno S. G. tarnybinio patikrinimo atlikimo parengimas, atstovavimas pareiškėjai atliekant policijos pareigūno S. G. tarnybinio patikrinimo veiksmus ir kt. Visų pareiškėjai suteiktų paslaugų kaina sudarė 3 000 Lt. Šias išlaidas pareiškėja laiko savo nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsnių prasme, kurie turi būti atlyginti remiantis CK 6.251 ir 6.271 straipsniais.

Pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl šių nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas pateikė formalų atsakymą, iš kurio darytina vienareikšmė išvada, kad jis gera valia atlyginti pareiškėjai jos patirtus nuostolius atsisakė. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad jos žiniomis Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-722 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui S. G.“ skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja prašė priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio palūkanas.

Atsakovas Vilniaus AVPK, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, pateikė atsiliepimą (b. l. 29-33), kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val. Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., Upelio g., Vilniaus AVPK Elektrėnų PK pareigūnai sustabdė keturratį motociklą HSUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą nepilnamečio A. Š.. Nustačius, jog A. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemonę ir keturratis motociklas nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, A. Š. buvo nušalintas nuo vairavimo ir pristatytas į Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS PP Vievio PN asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Keturratis motociklas buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS PP Vievio PN, iš kur buvo priverstinai nuvežtas UAB „Gilučių verslas“ vilkiku. V. Š. sumokėjo 500 Lt UAB „Gilučių verslas“ už keturračio motociklo pakrovimą, nukrovimą, transportavimą ir saugojimą aikštelėje, kurie jam buvo atlyginti. Atsakovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad V. Š., būdamas keturračio motociklo – didesnio pavojaus šaltinio – savininkas, neužtikrino, jog jam nuosavybės teise priklausančiu keturračiu motociklu neteisėtai nesinaudos kiti asmenys, motociklo nuvežimas iš transporto priemonės sustabdymo vietos Upelio g. į Vievio PN nelaikytinas visiškai nepagrįstu savininko nuosavybės teisės ribojimu. Atsakovas taip pat pastebėjo, kad Š. nepanaudojo tėvų valdžios nepilnamečio sūnaus A. Š. atžvilgiu ir neužtikrino, kad A. Š. nevairuotų motociklo, neturėdamas teisės vairuoti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 279 straipsniu atsakovas sprendė, jog pareiškėjos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatyminės atstovės, patirtos atstovavimo išlaidos pagal nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką neturi būti atlyginamos, nes išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti procese dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sričiai.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie patirtas išlaidas yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampantys, kas leidžia abejoti šių duomenų patikimumu. Remdamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatomis, vertino, kad pareiškėjos nurodytos išlaidos yra neproporcingai didelės palyginus su nuostoliais, jos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius, o priteistini užmokesčio dydžiai už žodines konsultacijas ar įvykio vietos apžiūrą Rekomendacijose iš viso nėra numatyti. Atkreipė dėmesį, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pastebėjo, kad 2013 m. sąskaitoje minima paslauga „2012-09-27 V. Š. atstovavimas Vilniaus aps. VPK Vidaus tyrimų skyriuje apklausiant jos nepilnametį vaiką A. Š.“ yra nepagrįsta ta prasme, kad advokato padėjėjo dalyvavimas nebuvo būtinas, nes A. Š. buvo apklausiamas tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų metu kaip liudytojas ir jam objektyvios būtinybės turėti atstovą nebuvo. Pažymėjo, kad advokato padėjėjo teisinė pagalba nebuvo būtina, nes nebuvo ginčo dėl žalos – Vilniaus AVPK pripažino, kad S. G. ir R. R. nesilaikė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos, dėl ko V. Š. patyrė 500 Lt turtinę žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 26–28), prašydamas skundą tenkinti.

V. Š. nurodė, kad jis ir pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl bendru sutarimu nusprendė kreiptis teisinės pagalbos inicijuojant Vilniaus AVPK pareigūno S. G. tarnybinį patikrinimą ir jo veiksmų teisinį įvertinimą. Pareiškėja, gindama savo šeimos (kartu ir trečiojo suinteresuoto asmens – V. Š.) pažeistas teises ir teisėtus interesus bei siekdama minėto statutinio valstybės tarnautojo veiksmų teisinio įvertinimo, kreipėsi į advokato padėjėją A. L. dėl teisinės pagalbos suteikimo. Dėl to buvo sudaryta pareiškėjos ir advokato padėjėjo A. L. 2012 m. rugpjūčio 9 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjai (faktiškai kartu ir V. Š.) buvo teikiamos teisinės paslaugos ir atliekami pavedimai. Tokių suteiktų paslaugų kaina sudarė 3 000 Lt, kurie laikytini pareiškėjos patirtais nuostoliais, atlygintinais pagal CK 6.251 ir 6.271 straipsnius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (b. l. 59-73) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Priteisė V. Š. 136 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus) nuostolių atlyginimo bei nuo šios sumos 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki šio sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad atsakovo pozicija, jog pareiškėjos prašoma atlyginti žala yra padaryta administracinių teisės pažeidimų bylos procese, todėl turėtų būti neatlyginama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnį, nėra tiksli. Pažymėjo, kad byla dėl žalos atlyginimo yra teisminga administraciniam teismui, nes žala padaryta ne administracinio teisės pažeidimo proceso dalyvei – nepilnamečio sūnaus atstovei V. Š., bet policijos pareigūnams vykdant viešojo administravimo funkciją – V. Š., kaip transporto priemonės bendrasavininkei, kuri galėjo ir neatstovauti savo sūnaus administracinio teisės pažeidimų procese.

Teismas pripažino, kad byloje būtina vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nes šioje administracinėje byloje padarytos žalos dydis yra šalių ginčijamas.

Teismas nustatė, jog teikiant teisines paslaugas pareiškėjai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas 850 Lt MMA dydis, todėl teismas, skaičiuodamas ir priteisdamas pareiškėjai jos turėtas išlaidas, rėmėsi šiuo dydžiu. Atsižvelgta į tai, kad pareiškėjai paslaugas teikė A. L., kuris tuo metu buvo advokato padėjėjas (tapo advokatu 2013 m. liepos 5 d.), todėl byloje taikytas ir Rekomendacijų 5 punktas, pagal kurį už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje advokatas A. L. prašė nevertinti šioje administracinėje byloje 2012 m. rugpjūčio 9 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 663016, nes tai išlaidos, susijusios su administracinio teisės pažeidimo procesu – šios išlaidos pagal ATPK negali būti atlyginamos; be to, jų vertinti administraciniai teismai negali. Teismas konstatavo, kad V. Š. 2012 m. rugpjūčio 9 d. teisinės konsultacijos dėl privalomo transporto priemonių nugabenimo nebuvo atliktos, nes pirminis dokumentas šioje byloje yra surašytas tik 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Pažymėjo, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. V. Š. atstovavimas Vilniaus AVPK, apklausiant jos nepilnametį vaiką, 2012 m. spalio 3 d. vykimas į įvykio vietą bei A. Š. atstovavimas apžiūrint įvykio vietą buvo susiję su administracinio teisės pažeidimo byla, todėl sprendė, kad šioje byloje paminėtos išlaidos nėra pagrįstos. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė išlaidų dėl 2012 m. lapkričio 15 d. pareiškimo parengimo. Teismo vertinimu, iš 3 000 Lt išlaidų, pagrįstos yra 1 000 Lt dydžio išlaidos, patirtos dėl 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ bei 2012 m. gruodžio 19 d. prašymo „Dėl nuostolių atlyginimo“ surašymo.

Atsižvelgdamas į bylos nedidelį sudėtingumą, į tai, kad atsakovas pripažino žalos faktą, už 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, iniciavusio policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto ir žalos pripažinimą, surašymą taikė 0,15 koeficientą, o už 2012 m. gruodžio 19 d. prašymo „Dėl nuostolių atlyginimo“ surašymą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, taikė 0,05 koeficientą. Taigi, už 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ surašymą priteisė 127,50 Lt, o už 2012 m. gruodžio 19 d. prašymo „Dėl nuostolių atlyginimo“ surašymą – 42,50 Lt, iš viso –170 Lt. Sumažinus šią sumą iki 80 procentų, susidarė 136 Lt dydžio priteistinų išlaidų suma. Pareiškėjos prašymas priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintas.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77-82), prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėja pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS patrulių būrio vado S. G. ir vyresniojo patrulio R. R. neteisėtų veiksmų, todėl tvirtina, jog remiantis CK 6.251 straipsniu turėtų būti taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Mano, kad teismas nepagrįstai sutapatino CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytą nuostolių atlyginimą su CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytu bylinėjimosi išlaidų institutu ir nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė poįstatyminį teisės aktą – Rekomendacijas. Pažymi, kad pareiškėja išlaidas patyrė, siekdama Vilniaus AVPK policijos pareigūno S. G. neteisėtų veiksmų teisinio įvertinimo jo drausminės atsakomybės kontekste, todėl jos vertintinos ne kaip procesinės bylinėjimosi išlaidos, o kaip savarankiškas materialinis reikalavimas. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino pareiškėjai suteiktų paslaugų turinio ir apimties, nesivadovavo jos pateiktais įrodymais, patvirtinančiais nuostolių dydį, vertino juos kritiškai. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių faktą, kad pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 9 d. buvo suteiktos 1,5 val. trukmės teisinės konsultacijos. Tvirtina, jog pareiškėjos atstovavimas Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų tarnyboje 2012 m. rugsėjo 27 d. apklausiant jos nepilnametį vaiką, vykimas į įvykio vietą ir grįžimas atgal, pareiškėjos atstovavimas įvykio vietoje yra susiję su S. G. tarnybiniu patikrinimu, o ne su administracinio teisės pažeidimo teisena, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta dar iki šių veiksmų atlikimo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėja taip pat mano, kad jai turi būti priteistos išlaidos už pareiškimo atlyginti nuostolius dėl neteisėto transporto priemonės nugabenimo surašymą. Nors šis pareiškimas surašytas trečiojo suinteresuoto asmens vardu, tačiau išlaidos įtrauktos į pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų sąrašą, kadangi transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apibendrindama nurodo, kad teismas netyrė ir nenustatinėjo 2013 m. vasario 14 d. pagal pavedimą atliktų veiksmų ataskaitoje nurodyto turinio ir apimties, o atsakovas jų neginčijo, todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja neįrodė paslaugų suteikimo yra visiškai nepagrįsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo (b. l. 91).

Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (b. l. 87-89), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pabrėžia, jog remiantis CK 6.249 straipsniu asmens turėtos išlaidos atlyginamos vadovaujantis protingumo principu. Atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (LVAT 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2167/2011) turtinė žala (išlaidos dėl teisinės pagalbos) turi būti vertinama atsižvelgiant į protingumo principą, sistemiškai pagal analogiją taikant skaičiavimo principus, kurie būtų taikomi bylinėjimosi išlaidų priteisimo atveju. Išlaidų mažinimas grindžiamas teisės aktų, nustatančių maksimalius atlygių dydžius už advokato paslaugas, reikalavimais yra pagrįstas ir atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsakovas sutinka su teismo nustatytu atlygintinų nuostolių dydžiu. Mano, kad 1,5 val. teisinė konsultacija nelaikytina savarankiška paslauga, kadangi šią paslaugą apima 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo parengimo paslauga. Be to, pirminis dokumentas byloje surašytas tik 2012 m. rugpjūčio 17 d., todėl neįrodyta, kad teisinės konsultacijos pareiškėjai suteiktos 2012 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovas mano, kad išlaidos už pareiškėjos atstovavimą apklausiant jos nepilnametį sūnų, vykstant į įvykio vietą ir apklausiant liudytojus yra perteklinės, neatitinkančios teisingumo ir protingumo principų. Atsakovas taip pat laiko nepagrįstomis išlaidas už pareiškimo atlyginti nuostolius dėl neteisėto transporto priemonės nugabenimo surašymą. Atkreipia dėmesį į nesutapimus pareiškėjos pateiktuose išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės institucijos – atsakovo Vilniaus AVPK – veiksmų, atlyginimo pareiškėjai.

Civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvis Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutiniai valstybės tarnautojai – Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas S. G. ir vyresnysis patrulis R. R. 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val. Vilniaus apskrityje, Elektrėnų sav. Vievio sen. Pylimų k., Upelio g. sustabdė keturratį motociklą HSUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą nepilnamečio pareiškėjos sūnaus A. Š.. Nustačius, jog A. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemonę ir keturratis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, A. Š. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatytas į policijos nuovadą protokolui surašyti. Transporto priemonė taip pat buvo pristatyta į policijos nuovadą, iš kurios priverstinai nuvežta UAB „Gilučių verslas“ vilkiku.

Pareiškėja, abejodama nurodytų policijos pareigūnų atitinkamų veiksmų teisėtumu, kreipėsi teisinės pagalbos į advokato padėjėją A. L. ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudarė su juo teisinių paslaugų teikimo sutartį (b. l. 5-7). Pareiškėjos atstovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pareiškimą Policijos departamento prie VRM generaliniam komisarui, prašydamas atlikti policijos pareigūno S. G. veiklos tarnybinį patikrinimą.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-722 policijos pareigūnui S. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad priėmęs sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę jis apie tai neinformavo policijos įstaigos, matant pavaldžiam pareigūnui – vyresniajam policininkui R. R. – vykdė priverstinį transporto priemonės (keturračio motociklo HSUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Be to, pats nuvairuodamas transporto priemonę iš įvykio vietos prie Vievio policijos nuovados ir taip inicijuodamas priverstinį nuvežimą, parodė netinkamą pavyzdį pavaldžiam pareigūnui, o tokie S. G., kaip vadovaujančio policijos pareigūno, veiksmai nesiderina su Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.10 punkto nuostatomis.

Ginčas dėl S. G. paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo buvo nagrinėjamas teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-1663/2013, konstatavo, kad tarnybinė nuobauda S. G. paskirta pagrįstai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog valdžios institucijos (Vilniaus AVPK) neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-1663/2013. Ginčo tarp šalių dėl Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų byloje nėra.

Patirta žala pareiškėja įvardina turtinius nuostolius – išlaidas advokato padėjėjo, atstovavusio inicijuojant policijos pareigūno S. G. tarnybinį patikrinimą ir teikusio teisines paslaugas (teisines konsultacijas, 2012 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo surašymą, 2012 m. lapkričio 15 d. pareiškimo dėl nuostolių atlyginimo neteisėtai nuvilkus transporto priemonę surašymą, 2012 m. gruodžio 19 d. pareiškimo dėl nuostolių, susijusių su neteisėtais Vilniaus AVPK veiksmais, atlyginimo surašymą, pareiškėjos atstovavimą apklausiant jos nepilnametį vaiką, atstovavimą dalyvaujant įvykio vietos apžiūroje bei vykimą į įvykio vietą) šio patikrinimo metu, pagalbai apmokėti.

Minėtas išlaidas pareiškėja grindžia pateikta 2012 m. rugpjūčio 9 d. teisinių paslaugų teikimo sutartimi (b. l. 6-7), sąskaita už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitu, pagal pavedimą atliktų paslaugų ataskaita (b. l. 18-20).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patirta žala dėl neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų pripažino 500 Lt dydžio išlaidas, patirtas už 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo Policijos departamento prie VRM generaliniam komisarui, prašant pradėti tarnybinį tyrimą dėl policijos pareigūno S. G. veiksmų, surašymą (b. l. 8-12) ir 2012 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl nuostolių atlyginimo surašymą, už kurį taip pat sumokėta 500 Lt (b. l. 15-16).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino išlaidas už paminėtų dviejų procesinių dokumentų surašymą pareiškėjos patirta žala ir pagrįstai sprendė, jog tarp Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kadangi nurodytos išlaidos yra akivaizdžiai susijusios su pareiškėjos veiksmais siekiant Vilniaus AVPK pareigūno teisinės atsakomybės ir patirtos turtinės žalos atlyginimo.

Priešingai nei pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, jog pareiškėja patyrė išlaidas už teisines konsultacijas dėl privalomo transporto priemonės nugabenimo pažeidus Kelių eismo taisykles bei išlaidas už pareiškimo dėl nuostolių atlyginimo neteisėtai nugabenus transporto priemonę surašymą ir pateikimą. Šių išlaidų faktą patvirtina byloje esantys įrodymai: pagal pavedimą atliktų veiksmų ataskaita, pinigų priėmimo kvitas (b. l. 19, 20). Vien teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškimas dėl policijos pareigūno S. G. veiksmų buvo surašytas tik 2012 m. rugpjūčio 17 d. (konsultacijos pagal byloje esančius duomenis suteiktos 2012 m. rugpjūčio 9 d.) nesuteikia pagrindo abejoti dėl teisinių konsultacijų suteikimo. Pagrindo abejoti, jog pareiškėjos atstovas rašė pareiškimą dėl nuostolių, patirtų už transporto priemonės nugabenimą, atlyginimo taip pat nėra, kadangi tokį pareiškimą pasiūlė parašyti Vilniaus AVPK 2012 m. lapkričio 6 d. raštu, o atsižvelgiant į tai, kad 500 Lt išlaidos, patirtos dėl transporto priemonės nugabenimo pareiškėjai buvo grąžintos, darytina išvada, kad pareiškimas buvo surašytas. Paminėtos išlaidos laikytinos pareiškėjos nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos išlaidos, patirtos už atstovavimą apklausiant jos nepilnametį vaiką, vykimas į įvykio vietą bei atstovavimas apžiūrint įvykio vietą yra susijusios su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, kadangi tokia išvada prieštarauja pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytiems argumentams, jog minėti veiksmai buvo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl pareiškėjos nepilnamečio vaiko padaryto administracinio teisės pažeidimo išnagrinėta 2012 m. rugpjūčio 24 d., o minėti veiksmai atlikti 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos išlaidos, patirtos už atstovavimą apklausiant jos nepilnametį vaiką, vykimas į įvykio vietą bei atstovavimas apžiūrint įvykio vietą pripažintinos pareiškėjos nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pastarajame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad žalos atlyginimas turi būti „adekvatus padarytai materialinei ir (arba) moralinei žalai”. Taigi pagal konstitucinę doktriną greta visiško yra žinomas ir adekvataus žalos atlyginimo principas. Visiško žalos atlyginimo principo taikymą riboja teisingumo principas, pagal kurį privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio ir už padarytą žalą atsakingo asmens interesų. Adekvataus atlyginimo principo nuostatos įtvirtintos ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žalos atlyginimas sumažinamas, kai paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar padidėti, taip pat atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju, siekiant teisingo žalos atlyginimo būtina vadovautis protingumo ir proporcingumo principais ir jos dydį apskaičiuoti sistemiškai pagal analogiją taikant skaičiavimo principus, kurie būtų taikytini bylinėjimosi išlaidų priteisimo atveju. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2167/2011).

Įvertinusi byloje esančius duomenis, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.1, 8.16, 8.18 punktuose nurodomus maksimalius užmokesčio už advokato padėjėjo paslaugas dydžius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos patirta atstovavimo išlaidų suma – 3 000 litų – viršija maksimalius Rekomendacijose nurodomus dydžius, nagrinėjamu atveju ši suma nėra adekvati ir proporcinga suteiktų paslaugų kiekiui, apimčiai, sudėtingumui, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms, todėl ji mažintina iki 1 000 Lt.

Spręsdama dėl atlygintinos žalos dydžio teisėjų kolegija taip pat mato pagrindą vadovautis CK 6.282 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą esant paties nukentėjusiojo asmens kaltei.

Pažymėtina, jog pareiškėja, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, yra atsakinga už tai, kad juo nesinaudotų asmenys neturintys tam teisės. Šiuo atveju pareiškėja savo pareigos neįvykdė, neužtikrino, kad transporto priemone nesinaudotų jos nepilnametis sūnus, neturintis teisės vairuoti transporto priemonę, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai tenka 50 proc. atsakomybės už patirtą žalą. Taigi atsižvelgiant į pačios pareiškėjos kaltę jai priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Lt.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl jo sprendimas keistinas, pareiškėjai priteista suma turtinei žalai atlyginti didintina iki 500 Lt. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą pakeisti padidinant pareiškėjai V. Š. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistą sumą turtinei žalai atlyginti iki 500 Lt (penki šimtai litų).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė