AS-525-1097-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-1097/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03797-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. O. (I. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. O. (I. O.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. O. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovų 20 000 Lt neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimą, paaiškino, kad neturtinė žala kildinama iš netinkamai suteiktos medicininės pagalbos. Dėl atsakovų neveikimo buvo padaryta žala jo sveikatai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b. l. 8–9) atsisakė priimti I. O. skundą. Išaiškino pareiškėjui, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėta, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Pažymėta, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse ne kartą yra išaiškinusi, kad žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu atlyginimo santykiai yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013 ir kt.).

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 30 str.), administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas, todėl pareiškėjo skundą priimti atsisakytina.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 13, 18), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės, pagal ABTĮ 151 straipsnį.

Atskirajame skunde nurodo, kad byla nėra išnagrinėta iš esmės. 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 8 val. ryto į jo prašymą medicininės pagalbos dėl širdies skausmų nebuvo sureaguota. Pas medikus buvo nuvestas tik 2013 m. rugsėjo 3 d. apie 15 val., kai pagalba jam buvo suteikta kitų nukentėjusiųjų, bet ne medikų. Tai patvirtina jo rašytas prašymas. Bet medikai ir Sveikatos apsaugos ministerija, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, savo atsakyme teigia, kad pagalba buvo suteikta tinkamai, nors jokios pagalbos nebuvo suteikta, nebuvo sureaguota, neatnešta net jokių tablečių. Medikai visais būdais siekia išvengti atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo I. O. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo.

Pažymėtina, jog ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip reikšminga nagrinėjamam atvejui rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl, be kita ko, neturtinės žalos, kurios atsiradimas iš esmės siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje nutartyje konstatavo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei atskirojo skundo turinio, jis teigia, jog jam laiku nebuvo suteiktos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos – jam pasiskundus širdies skausmais, pas gydytoją buvo nuvestas tik kitą dieną. Pareiškėjas atskirajame skunde dar kartą pažymi, jog tokiais atsakovo veiksmais, neveikimu, jo sveikatai padaryta žala.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas žalą kildina iš netinkamai suteiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 21 str. 1, 2 d.).

Jokių kitų konkrečių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. O. (I. O.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas