A-552-1410-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-1410/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11078-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.3; 15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Ž. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. ir D. B. skundą atsakovams Klaipėdos teritorinei darbo biržai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės darbo biržos, dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, nedarbo socialinio draudimo išmokos, neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos T. Ž. ir D. B. (toliau – ir pareiškėjos) skundu (I t., b. l. 4-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) pripažinti atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos veiksmus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nepervedimo pareiškėjų nurodytu būdu netesėtais; 2) priteisti už visą nedarbo laikotarpį nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2012 m. kovo 1 d. neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką – 4 388,95 Lt; 3) priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 98 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos nurodė, kad pareiškėja T. Ž. nuo 2011 m. birželio 23 d. buvo užregistruota Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje: suteiktas bedarbio statusas ir paskirta 638,90 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį. Prašyme suteikti bedarbio statusą ir kituose prašymuose bei skunduose pareiškėja prašė nedarbo socialinę draudimo išmoką mokėti pašto pavedimu į nurodytą pašto adresą (T. Ž., a/d Nr. 534, LT-92264 Klaipėda – 13), tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė ir pareiškėjoms nemokėjo. Pareiškėja T. Ž. Klaipėdos teritorinei darbo biržai buvo aiškiai nurodžiusi, jog jokių sąskaitų banke neturi ir nepageidauja turėti, todėl atsisakė vykdyti atsakovo reikalavimus dėl sąskaitos atidarymo. Pažymėjo, jog 2011 m. rugpjūčio 19 d. 15 val. eilinį kartą atvykus į Klaipėdos teritorinę darbo biržą, vėl buvo reikalaujama atidaryti banko sąskaitą, nors jokių banko sąskaitų atidaryti neprivalo, nes bankais nepasitiki, taip pat tokia prievolė nenumatyta įstatyme. Atsakovas piktybiškai nevykdo prievolės sumokėti priklausančią nedarbo socialinio draudimo išmoką pašto pavedimu, pristatant į namus pagal gyvenamąją vietą, išmokant pačioje teritorinės darbo biržos būstinėje arba pervedant į nurodyto pašto skyriaus adresą. Teigia, kad teisė pasirinkti tinkamą pagal poreikius atsiskaitymo būdą ir formą priklauso nedarbo socialinės draudimo išmokos gavėjui, bet ne atsakovui. Pažymėjo, kad dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos nesumokėjimo pareiškėjos patyrė skurdą ir badą, atsirado skolų, yra prislėgtos dėl neaiškios ateities, jaučia fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, kamuoja nemiga, skausmai ir kt. Skundų rašymas užima daug laiko, išlaidų, patiria nuolatinį stresą bei pažeminimą, todėl prašo atlyginti patirtą neturinę žalą.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepime (I t., b. l. 69-70) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Įstatymo 20 straipsnis numato, kad Lietuvos darbo birža nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria ir išmoka per teritorines darbo biržas Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 39 punkte nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią kredito įstaigoje. Pažymėjo, kad nei viena šalis neturi galimybių pasirinkti pinigų perdavimo būdo, kadangi jis konkrečiai nurodytas teisės akte, todėl pareiškėjos T. Ž. pageidaujamu būdu pervesti pinigus Klaipėdos teritorinė darbo birža neturėjo jokio juridinio pagrindo. Pareiškėjos jų nurodytos žalos nepagrindė jokiais įrodymais, todėl reikalavimai laikytini nepagrįstais.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu (II t., b. l. 26-32) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos T. Ž. prašymas pervesti nedarbo socialinio draudimo išmoką jos nurodytu būdu – pašto perlaida arba išmokėti grynaisiais pinigais – nepagrįstas, nes įstatymų leidėjas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos skiriamos ir išmokamos Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka, o Nuostatų 39 punktas aiškiai reglamentuoja išmokų mokėjimo būdą, t. y. kad nedarbo socialinio draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ne viena šalis (nei pareiškėja, nei atsakovas) neturi galimybės pasirinkti pinigų perdavimo būdo, todėl pareiškėja neturi teisės reikalauti išmoką pervesti kitokiu būdu, o atsakovas – vykdyti prašymą pervesti socialinio draudimo išmoką kitokiu būdu, nei jis reglamentuotas Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punkte. Klaipėdos teritorinė darbo birža, būdama biudžetinė įstaiga, privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą ir išmokėjimą. Pareiškėjos prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą, negali būti tenkintinas, nes byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirtos aukščiau paminėtos specialiosios teisės normos. Todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad socialinio draudimo išmokos gavėjui priklauso teisė pasirinkti pagal poreikius tinkamą atsiskaitymo būdą ir formą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatsisako pareiškėjai sumokėti jai priklausančios socialinio draudimo išmokos, o nurodo, kad išmoka bus pervesta pareiškėjai nurodžius kredito įstaigoje esančios asmeninės sąskaitos numerį, todėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos veiksmai dėl paskirtos išmokos neparvedimo negali būti pripažįstami neteisėtais bei ji įpareigojama išmokėti pareiškėjai priklausančią išmoką kitokiu būdu, nei tai numatyta Nuostatų 39 punkte.

Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis dėl to, ar teisės aktų nuostatos ta apimtimi, kuria įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl darbo biržos prievolės nevykdymo užtikrinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ir reikalavimas atidaryti banko sąskaitą neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remiantis teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybė nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 11 d. ir kt. nutarimai). Todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punkte reglamentuojamo išmokų mokėjimo būdo.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos atsakovas neišmoka pareiškėjos T. Ž. prašomu būdu paskaičiuotos ir paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos, savaime nereiškia, kad dėl to atsirado neturtinė žala. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodomas aplinkybes dėl išgyvento fizinio, dvasinio skausmo ir kitų nepatogumų. Neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nenustačius neteisėtos Klaipėdos teritorinės darbo biržos veikos, teismas prašymo netenkino.

Dėl prašomų priteisti palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad sprendimu nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėja patyrė neturtinę žalą, teismas prašymo dėl palūkanų priteisimo netenkino, o kadangi skundą pripažinus nepagrįstu, atitinkamai netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Pareiškėjos T. Ž. ir D. B. (toliau – ir apeliantės) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 35-37) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir dėl to priimti naują sprendimą, - pareiškėjų skundą patenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, kartu priteisiant 5 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos pradėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Byla išnagrinėta ne tame teisme ir ne pagal tą teiseną, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų, Konstitucijos ir kitų Europos Sąjungos teisės normų reikalavimus. Mano, kad Klaipėdos m. apylinkės teismas privalėjo nagrinėti paduotą ieškinį, byla perduota administraciniam teismui nepagrįstai, tuo tyčia užvilkinant teisių atstatymą ir patį teismo procesą.

2. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą, nemotyvuotą ir šališką sprendimą, neteisingai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymą bei nepagrįstai atsisakė taikyti konstitucinius reikalavimus, turinčius viršenybę prieš visus kitus įstatymus.

3. Remiantis Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, valdžios įstaigos, t. y. atsakovas, privalo tarnauti žmonėms, todėl neturi teisės neišmokėti draudimo išmokos.

4. Teismas neužtikrino pareiškėjų teisių vesti bei nagrinėti bylą per advokatą ir naudotis valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos galimybėmis.

5. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl to, kad atsakovas piktybiškai nesumoka priklausančios ir jau priskaičiuotos socialinės draudimo išmokos sumos, pareiškėjos priverstos gyventi bado ir skurdo sąlygomis.

6. Sprendimą pasirašė tie patys teisėjai (t. y. D. G. ir E. K.), dėl kurių veiksmų 2010 metais pradėta baudžiamoji byla dar nėra užbaigta, o padaryta žala iki šiol neatlyginta. Todėl tai kelia abejonių teismo šališkumu. Teismui buvo pareikštas nušalinimas, dėl ko pareiškėjos atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 47-50) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylą nagrinėjusio netinkamo teismo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi pagrįstai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymas.

2. Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad teismas neužtikrino jų teisių bylą vesti bei nagrinėti per advokatą, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnis neįpareigoja teismo nagrinėti bylą tik tada, kai bylos šalims atstovauja advokatai arba jiems teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

3. Nesutinka su apeliančių teiginiais, kad joms padarytos turtinės ir neturtinės žalos įrodinėti net nereikia, kadangi vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 57 straipsnio 4 dalimi, 72 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias teigia. Šiuo atveju neturtinės žalos padarymo apeliantėms faktas nėra įrodytas.

4. Nepagrįstais laikytini argumentai, kad teismas negalėjo taikyti įstatymo, kuris, apeliančių manymu, prieštarauja Konstitucijai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, t. y. įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Šiuo atveju Įstatymas ir Nuostatai galioja, nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl atsakovas negali atsisakyti jų vykdyti.

5. Apeliantės nepagrįstai kelia teismo nešališkumo klausimą, kadangi nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje numatytų aplinkybių egzistavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nušalinimo nepareiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl teritorinės darbo biržos veiksmų, išmokant nedarbo draudimo išmoką, teisėtumo.

Pareiškėjos teigė, kad teritorinė darbo birža neteisėtai atsisakė joms išmokėti nedarbo draudimo išmoką pašto perlaida ar grynais pinigais, kartu tuo joms padarė ir didelę neturtinę žalą.

Atsakovas nurodė, kad veikė pagal galiojančius teisės aktus, nedarbo draudimo išmoka pareiškėjoms buvo paskirta, tačiau neišmokėta, nes T. Ž. nenurodė asmeninės sąskaitos banke numerio.

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo veiksmus teisėtais ir pareiškėjų skundą atmetė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.1 straipsnyje apibrėžti šio teisės akto reglamentuojami teisiniai santykiai. Šio straipsnio 2 dalyje inter alia nurodyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp pareiškėjų ir atsakovo yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet nedarbo draudimo išmokų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad nedarbo draudimo išmokų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Nedarbo draudimo išmokų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja viešosios teisės normos – Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, Užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai. Šiuose teisės aktuose yra detaliai išdėstytos taisyklės, kokiems asmenims ir kokia tvarka skiriamos bei mokamos nedarbo draudimo išmokos, nurodytas jų mokėjimo šaltinis, aptarti kiti su tuo susiję klausimai.

Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža turėjo vadovautis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis kreditoriaus ir skolininko santykius privatinės teisės srityje, nepagrįsti.

Ginčo klausimus reglamentuojantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymas bei Nuostatai nurodo, kad Lietuvos darbo birža nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria ir išmoka per teritorines darbo biržas , nedarbo socialinio draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią kredito įstaigoje. Klaipėdos teritorinė darbo birža pareiškėjoms paskyrė nustatyto nedarbo draudimo išmoką, padarė tai teisės aktų nustatytu terminu, taigi šiuo atveju veikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Tai, kad pareiškėjų netenkina paskirtos nedarbo draudimo išmokos atsiėmimo būdas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė neteisėtai.

Šioje byloje buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą, suabejojus teisės aktų, reglamentuojančių nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą, konstitucingumu. Konstitucinis teismas 2014 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 186-6930) patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad „nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje“, nebuvo nustatyta dar ir kitokių būdų mokėti įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamas nedarbo socialinio draudimo išmokas jų gavėjams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tame pačiame nutarime Konstitucinis teismas pažymėjo, jog nedarbo draudimas juo apdraustiems asmenims, atitinkantiems Įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia įsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, kompensuoja dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį; Įstatyme nustatytas teisės į nedarbo draudimo išmoką atsiradimo sąlygas atitinkantiems bedarbiams nedarbo draudimo išmoka skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu yra vykdomos Įstatyme nustatytos sąlygos šiai išmokai gauti – inter alia bedarbis dalyvauja aktyvios darbo rinkos priemonėse, t. y., siekiant sudaryti prielaidas bedarbį įdarbinti (jam įsidarbinti), jam nustatytas reikalavimas būti aktyviam.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, atlikdamas jam pavestas funkcijas nedarbo draudimo išmokų mokėjimo srityje nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, todėl valstybės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima ir apeliančių reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintas pagrįstai.

Nors pareiškėjos teigia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau pirmosios instancijos teismo proceso metu nušalinimo teisėjams nepareiškė, objektyvių įrodymų, liudijančių apie bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumą, nepateikė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nemato pagrindo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismo sudėtis buvo šališka.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų T. Ž. ir D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan