AS-624-1265-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-1265/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04430-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. spalio 6 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

2014 m. spalio 23 d. teisme gautas pareiškėjo skundas su patikslintais skundo reikalavimais. Pareiškėjas teismo prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2014 m. rugsėjo 30 d. aktą Nr. S-(60-1.9)-2429 ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Valstybės kontrolę pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

2) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsniu ir ABTĮ 4 straipsniu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar teisinėje sistemoje taikomi poįstatyminiai aktai, kurie ginčytini ir išvardinti šiame ir 2014 m. rugsėjo 23 d. reg. Nr. PL-127 skunduose, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – vadovaujantis Konstitucijos 110 straipsniu ir ABTĮ 4 straipsniu kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ir/ar Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų neveikimas, kuris ginčytinas ir išvardintas šiame ir 2014 m. rugsėjo 23 d. reg. Nr. PL-127 skunduose, neprieštarauja Konstitucijai;

4) apsaugoti šiurkščiai pažeistas žmogaus teises ir laisves, kurios ilgą laikotarpį yra diskriminuojamos ir nedelsiant patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu skubos tvarka kreipiantis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei su tikslu apsaugoti pažeistas žmogaus teises ir valstybės viešą interesą;

5) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies teisė, kuri galimai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei teisingumo ir teisinės valstybės principams, atitinka Konstitucijai;

6) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar administracinėje byloje Nr. I-5523-437/2014 taikomas teisės aktas – 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniams, 7 straipsnio 1 ir 2 daliai, 18, 28, 29, 30,109, 110 straipsniams ir/ar teisėjo Broniaus Januškos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

7) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas – 2009 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos administracinis teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. I-973/2009 neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniams, 7 straipsnio1 ir 2 daliai,18, 28, 29, 30,109, 110 straipsniams ir/ar teisėjo Broniaus Januškos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

8) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas – 2009 m. balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AS143-184/2009 ir/ar teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

9) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas – 2005 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 14, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47, 109, 110, 118 straipsniams ir/ar prokurorės Ligitos Valentukevičienės veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

10) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomi teisės aktai – įsigalioję 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos Julijos Tichonovos priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 24-5313/96 (kurio yra tris skirtingi turinio variantai bei tris skirtingi parašai teisėjos J. Tichonovos) ir įsigaliojusi 2007 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos Julijos Tichonovos nutartis atsisakyti atnaujinti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjos Julijos Tichonovos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijos bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

11) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas – įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003 neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47, 109, 110 straipsniams ir/ar teisėjos Zojos Monid veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

12) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2008 m. lapkričio 20 d. aktas Nr. 7.2. – 5105 pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Algimanto Valantino savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 28, 29, 30 straipsniams ir/ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Algimanto Valantino veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

13) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2008 m. gruodžio 19 d. aktas Nr. 13.2. – 1402 pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Algimanto Valantino savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 28, 29, 30 straipsniams ir/ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Algimanto Valantino veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

14) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar nagrinėjant 2013 m. lapkričio 21 d. skundą reg. Nr. 5.6-5110 ir atsisakius tirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai: „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teisės bei teisėtus interesus.“;

15) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Plioplio nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 118 straipsniui ir/ar prokuroro Gintaro Plioplio veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

16) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Reginos Gudienės priimta nutartis ITS-1251-203/2013 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 109 straipsniui, 110 straipsniui ir/ar teisėjos Reginos Gudienės veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

17) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės priimta nutartis byloje Nr. 1S-1251-203/2013 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 109 straipsniui, 110 straipsniui ir/ar teisėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

18) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2009 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės priimta nutartis Nr. ITS-59-806/2009 (įsigaliojęs, poįstatyminis aktas turintis įstatymo galią) neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 23, 28, 29, 30, 46, 47 ir 109 straipsniams ir/ar teisėjos Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

19) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2009 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Pavėlo Frolovo priimta nutartis byloje Nr. 1S-136-1723/2009 (įsigaliojęs, poįstatyminis aktas turintis įstatymo galią) neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 23, 28, 29, 30, 46, 47 ir 109 straipsniams ir/ar teisėjo Pavėlo Frolovo veiksmai ar neveikimas bei priimtas sprendimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

20) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2008 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išvada Nr. 13.12. – 76 pasirašyta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės Rasos Tunkevičienės ir vyriausiosios prokurorės Sonatos Galentienės savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 28, 29, 30 straipsniams ir/ar prokurorių Rasos Tunkevičienės ir Sonatos Galentienės veiksmai ar neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

21) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2008 m. rugsėjo 29 d. aktas Nr. 13.2. – 1088 pasirašytas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės Rasos Tunkevičienės savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 28, 29, 30 straipsniams ir/ar prokurorės Rasos Tunkevičienės veiksmai ar neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

22) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2008 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Dariaus Alinsko priimtas nutarimas atsisakyti atnaujinti savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 28, 29, 30 straipsniams ir/ar prokuroro Dariaus Alinsko veiksmai ar neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

23) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2008 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Kęstučio Gudžiūno priimtas aktas Nr. 13.2. – 1380 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 28, 29, 30 straipsniams ir/ar prokurorų Kęstučio Gudžiūno, Dariaus Alinsko ir Silvos Mickutės veiksmai ar neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

24) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įsigaliojęs teisės aktas – 2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko priimtas nutarimas atmesti skundą ir pasirašytas aktas Nr. 7.2. – 5643 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 28, 29, 30 straipsniams ir/ar prokuroro Zenono Buroko veiksmai ar neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

25) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar prokurorų, teisėjų veiksmai ar neveikimas, ar jų priimti procesiniai dokumentai neprieštarauja Konstitucijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. K. 2014 m. spalio 23 d. teisme gauto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybės kontrolės 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. S-(60-1.9)-2429 ir įpareigoti Valstybės kontrolę pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Kitą pareiškėjo V. K. 2014 m. spalio 23 d. teisme gauto skundo dalį atsisakė priimti. Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmuoju (pareiškėjo patikslintame skunde 2 reikalavimas) skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo panaikinti Valstybės kontrolės 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. S-(60-1.9)-2429 ir įpareigoti Valstybės kontrolę pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Šis pareiškėjo reikalavimas iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.

Ketvirtuoju (pareiškėjo patikslintame skunde 5 reikalavimas) skundo reikalavimu pareiškėjas prašė apsaugoti šiurkščiai pažeistas žmogaus teises ir laisves, kurios ilgą laikotarpį yra diskriminuojamos ir nedelsiant patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu skubos tvarka kreipiantis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolei su tikslu apsaugoti pažeistas žmogaus teises ir valstybės viešą interesą. Antrasis ir trečiasis (pareiškėjo patikslintame skunde 3 ir 4 reikalavimai) patikslinto skundo reikalavimai – patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – vadovaujantis Konstitucijos 110 straipsniu ir ABTĮ 4 straipsniu kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar teisinėje sistemoje taikomi poįstatyminiai aktai, kurie ginčytini ir išvardinti šiame ir 2014 m. rugsėjo 23 d. reg. Nr. PL-127 skunduose, neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu – vadovaujantis Konstitucijos 110 straipsniu ir ABTĮ 4 straipsniu kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ir/ar Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų neveikimas, kuris ginčytinas ir išvardintas šiame ir 2014 m. rugsėjo 23 d. reg. Nr. PL-127 skunduose, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjo reikalavimai nėra konkretūs ir aiškūs, tokie, kuriais remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti ir jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis. Pagal ABTĮ 88 straipsnį, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš šių sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Atsižvelgiant į tai, antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį skundo reikalavimą, atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 punktas).

Kitais teismui pateiktais skundo reikalavimais (5 – 25, pareiškėjo patikslintame skunde 6 – 27) pareiškėjas prašė teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar teisėjų, prokurorų veiksmai/neveikimas, priimti raštai, procesiniai sprendimai neprieštarauja atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms ir joje įtvirtintiems teisės principams. Teismas rėmėsi Konstitucijos 105 straipsnio, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Konstatavo, jog nurodytos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia Konstituciniam Teismui žinybingų bylų kategoriją, į kurią nepatenka nė vienas iš pareiškėjo skunde nurodytų atvejų. Pažymėjo, jog ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos tvirtina, kad skundo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas V. K. skundo 5–25 reikalavimus formuluoja kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, ir jo suformuluotus reikalavimus (5–25 reikalavimus) sprendė, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl teismų veiklos vykdant teisingumą, prokuratūros veiklos atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tokio pobūdžio ginčai, pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, administraciniame teisme negali būti nagrinėjami, todėl patikslinto skundo 5–25 reikalavimus atsisakyta priimti (pareiškėjo patikslinto skundo 6–27 reikalavimai).

III. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis atitinka Konstituciją, teisingumo ir teisinės valstybės principus. Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos valdžios – Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės, Teismo draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, atimant iš jų teisę į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme nuo valdžios savivalės ir pažeistų konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių, neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 18 straipsniams.

Atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisinga ir neteisėta, be motyvų ir savo turiniu bei priėmimo tvarka galimai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Konstitucijos normoms. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas ir teisėjas Arūnas Kaminskas pažeidė pareiškėjo ir kitų asmenų konstitucines teises bei valstybės viešąjį interesą.

Pirmosios instancijos teismas taikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies normą, bei kitus poįstatyminius teisės aktus, kurie galimai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas ir kiti teisėjai galimai pažeidė Konstitucijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normas. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ir teisėjas Arūnas Kaminskas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus apie Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nevykdymo bei pažeidimo. Mano, kad iš trečiųjų suinteresuotų asmenų nepagrįstai buvo pašalinti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Prezidentė. Teigia, kad teismas, atsisakęs priimti patikslinto skundo reikalavimus, netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio.

Atsakovas Valstybės kontrolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nekonkretūs ir abstraktūs, dėl ko priimtas teismo sprendimas negalėtų sukelti apibrėžtas teises ir pareigas kitai bylos šaliai bei kiltų abejonių dėl galimybės tokį sprendimą įvykdyti. Pareiškėjo skundo reikalavimai buvo materialūs, o ne procesinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, kuriais prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teisės aktai (bei konkretūs jų straipsniai) yra pažeisti, tačiau faktinėmis aplinkybėmis nepagrindžia, kaip konkrečiai teismas, priimdamas nutartį, pažeidė skunde įvardintus teisės aktus.

Pareiškėjas V. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014-12-10 pateikė prašymą, kuriuo prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar teismo taikomo teisės akto – ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, tarptautinėms sutartims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-10092-561/2014 neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 109 straipsniui bei teisingumo ir teisinės valstybės, teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams, o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Ričardo Piličiausko veiksmai ir neveikimas galimai prieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 109, 110 straipsniams bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; 5) siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sudaryti specialią laikinąją komisiją dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Dariaus Valio ir jam pavaldžių prokurorų galimai šiurkščių pažeidimų ir galimos apkaltos dėl priesaikos sulaužimo, padarytų veikų, turinčių nusikaltimų ir korupcijos požymių, bei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Dariaus Valio ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas ir priimti poįstatyminiai aktai (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04 bei nagrinėdamas 2013 m. lapkričio 21 d. skundą reg. Nr. 5.6-5110 ir kt.) neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.

Teigia, kad procesas administracinėje byloje vyksta nesąžiningai, neteisingai, neskaidriai, šiurkščiai pažeidžiant žmogaus teises ir laisves, Konstituciją, tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir valstybės viešą interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad ABTĮ 23 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai skundo formai ir turiniui, 2 dalis nustato, kad skunde, be kita ko, turi būti nurodytas atsakovas (institucija, įstaiga, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami), konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 3, 5, 6 ir 7 p., 48 str. 1 ir 2 d.). Skunde nurodyti procesinio pobūdžio prašymai – išreikalauti įrodymus, kviesti liudytojus ir pan., o taip pat – ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto, kuris turi būti taikomas byloje, konstitucingumą – nėra skundo dalykas (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku. Teismas juos (procesinio pobūdžio prašymus) paprastai išsprendžia pasiruošimo bylai nagrinėti stadijoje arba bylos nagrinėjimo metu, rečiau – procesiniame sprendime, priimtame bylą išnagrinėjus iš esmės.

Teismui 2014 m. spalio 23 d. pateiktame skunde (įvardintame patikslintu skundu), kurio priėmimas ir buvo sprendžiamas skundžiama nutartimi, pareiškėjas nurodė vienintelį atsakovą – Valstybės kontrolę, vieną skundžiamą aktą – Valstybės kontrolės 2014 m. rugsėjo 30 d. aktą Nr. S-(60-1.9)-2429, vieną reikalavimą, reiškiamą šiam atsakovui – panaikinti Valstybės kontrolės 2014 m. rugsėjo 30 d. aktą Nr. S-(60-1.9)-2429 ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Valstybės kontrolę – pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Ši skundo dalis yra priimta.

Kitą skundo dalį, kurioje nurodyti prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atsisakyta ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kadangi pareiškėjas, kaip matyti iš patikslinto skundo ir atskirojo skundo turinio, juos vertino ir vertina ne kaip procesinio pobūdžio prašymus, o kaip skundo dalyką ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme.

Su tokiu šių reikalavimų vertinimu sutikti nėra galima: teisę kreiptis į administracinį teismą ABTĮ nustato šio įstatymo 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Be to, asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą aiškinta, kad skundo reikalavimai turi būti konkretūs ir aiškūs (pvz., 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-694/2014; 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-308/2014). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Šiuo atveju pareiškėjo patikslinto skundo dalies, kuri nebuvo priimta, reikalavimai nėra nei konkretūs, nei aiškūs, be to, jais, kaip matyti iš jų turinio, nėra siekiama išspręsti administracinį ginčą, jų patenkinimu pareiškėjo, kaip teigiama, pažeistos teisės ar teisėti interesai nebūtų apsaugoti: pareiškėjas, formuluodamas šiuos reikalavimus, neprašo taikyti teisminės gynybos būdą, kuris atitiktų teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), o prašo teismą kreiptis su atitinkamais prašymais į Konstitucinį Teismą. Kadangi skundo reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.), teismas dar neturėjo pagrindo šių reikalavimų vertinti kaip skundo dalyką (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.): jei šių prašymų nėra galima vertinti kaip procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. spalio 16 d. pateiktame skunde didesnė jų dalis nebuvo nurodyta, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą bei nustatyti terminą skundo trūkumas pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.), o pareiškėjui trūkumų nepašalinus – laikyti skundą šioje dalyje nepaduotu.

Kadangi tai nebuvo padaryta, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, naikinama, skundo šioje dalyje priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį ta dalimi, kuria jis iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu tik tais atvejais, kai tokia galimybė yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Būtent dėl ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų teismas gali spręsti pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nenumato, jog tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Sistemiškai įvertinus ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 2 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų turinį, pirmosios instancijos teismo spręstas klausimas dėl proceso šalių įtraukimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, bylos nagrinėjimas gali tęstis toliau. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjant skundą iš esmės turės galimybę išsakyti savo nuomonę dėl administracinės bylos proceso šalių įtraukimo į bylą.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai ir reikalavimai nėra reikšmingi nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau taip pat nepasisakoma.

Pareiškėjo pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra tenkinamas, kadangi jame nurodyti klausimai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. skundo dalį, panaikinti ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė