AS-1024-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1024-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02992-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo, priteisti 8 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi (b. l. 22) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, jam vykdant įstatymų leidybos funkciją. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidyba nelaikytina viešuoju administravimu, o šią funkciją vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimas nėra viešojo administravimo subjektas.

Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas pareiškėjo reikalavimas, bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir jį atsisakyta priimti Lietuvos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas R. N. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 25), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir priteisti jam 8 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK), kurio 99 straipsnio 2 dalis 2015 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, privalo atsakyti už pareiškėjo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, reikalavimą atlyginti 8 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą jis kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant Bausmių vykdymo kodeksą, kurio 99 straipsnio 2 dalis 2015 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, dėl BVK 99 straipsnio 2 dalies, draudusios kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimą, kuri Konstitucinio Teismo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pareiškėjui būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 1 d. jis negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose. Laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais pareiškėjas galėjo laisvai susirašinėti ir todėl iš jo buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius. Tokiu būdu pareiškėjo teisės ir laisvės bei privatumas buvo šiurkščiai pažeisti. Nesudarymas sąlygų susirašinėti su įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis sukėlė pareiškėjui daug nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, dvasinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Pažymi, jog pareiškėjo teisės ir laisvės, garbė ir orumas buvo pažeidžiami nepertraukiamai iki kol buvo priimtas 2015 m. vasario 26 d. Konstitucinio Teismo nutarimas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą ir jo turinį, konstatavo, kad įstatymų leidyba nelaikytina viešuoju administravimu, o šią funkciją vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjo skundas nėra nagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš dalies nesutinka.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas šios nuostatos atitiktį tam tikroms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima Administracinių bylų teisenos įstatyme vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Vis dėlto minėtame Konstitucinio Teismo nutarime atkreiptas dėmesys, kad, sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertinamas šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalies 1 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 3 punkto (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 5 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog šis išaiškinimas taikytinas ir Seimo veiklos (neveikimo) rezultatui ar jo padariniui.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu prašo priteisti jam neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 99 straipsnio 2 dalies normos, kuri Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikymo, atlyginimą, t. y. dėl Seimo veiklos (neveikimo), kuria galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio – žalos atlyginimo. Taigi, dėl to administracinis teismas tokią bylą nagrinėti gali.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Seimas, kuris pareiškėjo skunde įvardytas kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, yra įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, kuri priima (leidžia) teisės aktus (Konstitucijos 67 str.), t. y., kaip minėta, vykdo valstybės valdžią, tačiau teisės aktų netaiko. Todėl Seimas, šiuo atveju, negali būti susijęs (arba nėra aišku, kaip susijęs) su pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nurodytų aplinkybių neįvertino. Nustatęs, jog pareiškėjo reikalavimas ar jį pagrindžiančios aplinkybės (šiuo atveju, valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmai, galimai sukėlę pareiškėjui neturtinę žalą) nėra pakankamai aiškios, teismas, remdamasis ABTĮ 10 straipsniu, galėjo pakartotinai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą ar jį pagrindžiančias aplinkybes, taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Taip pat galėjo svarstyti galimybę pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teise pakeisti skunde nurodytą netinkamą atsakovo atstovą tinkamu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimų dėl Seimo veiksmų priimant Bausmių vykdymo kodeksą ir šio kodekso 99 straipsnio 2 dalies konstitucingumo, o prašė priteisti jam neturtinės žalos, atsiradusios dėl šios normos taikymo pareiškėjui būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 1 d. atlyginimą, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos išvados buvo prieita ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015, 2015 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė- Maculevičienė