AS-756-145-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-145/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02797-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ginvisa“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Ginvisa“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607) dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2) laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. T-607 dalies galiojimą.

Prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas padarys realių, neatitaisomų neigiamų pasekmių pareiškėjui. Įsigaliojus ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką akivaizdžiai sumažės pareiškėjo pajamos, sutrumpėjus prekybos laikui ir pajamoms, įmonė bus priversta atleisti dalį darbuotojų, į biudžetą bus surinkta mažiau mokesčių, nukentės įmonės kreditoriai, nes įmonė turi finansinių įsipareigojimų, o apribojus jos veiklą, įmonė gali tapti nemoki bei bankrutuoti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 41–42) pareiškėjo UAB „Ginvisa“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino: laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607), galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 bei 3 dalimis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-832/2011), pažymėjo, jog pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju būtų atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

Pagal esančius bylos duomenis darytina išvada, jog nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba alkoholiu, akivaizdu, jog dėl to ženkliai sumažėtų įmonės veiklos apimtis ir pajamos. Dėl šių priežasčių pareiškėjas būtų priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos veiklos pakeitimo, bet ir priimti sprendimus dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius. Taigi palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, ne tik įmonė, bet ir darbuotojai nukentėtų, prarastų darbą ir pragyvenimo pajamas. Todėl, teismo nuomone, konkrečiu atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas.

LVAT administracinėje byloje Nr. AS822-195/2010 pažymėjo, kad sprendžiant ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, įvertinęs ginčijamą aktą bei pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes ABTĮ 71 straipsnio kontekste, daro išvadą, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimas stabdytinas.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atskiruoju skundu (b. l. 45–49) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atsakovas pažymi, jog savivaldybės tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Todėl nagrinėjamu atveju, prioritetas turėtų būti teikiamas būtent viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir panašiai, tenkinti. Pirmos instancijos teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Ginčijamu atveju, Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, nei vienos iš nurodytų aplinkybių nevertino. Be to, teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimo teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimų užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, išplėsdamas šio imperatyvaus teisės akto taikymą dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo. Tiek teigiamo, tiek neigiamo sprendimo atveju, pareiškėjo reikalavimo atžvilgiu, sprendimas nebus sudėtingas ar neįmanomas įvykdyti, t. y. pareiškėjas galės arba negalės toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo UAB „Ginvisa“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Sprendimo Nr. T-607 dalies sustabdymo, teistumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti realią grėsmę, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. AS438-558/2008; 2010 m. spalio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-612/2010).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartį adm. byloje Nr. AS63-277/2008).

Pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą susiejo su galima skundžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl atsakovo sprendimo ženkliai sumažėtų pareiškėjo pajamos, o, pareiškėjo teigimu, jam netgi grėstų bankrotas, todėl apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba taps nepelninga, pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl darbuotojų galimybės toliau tęsti darbo santykius. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos administracinis teismas vertino, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, jog LVAT praktikoje (pvz., 2013 m. balandžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. AS444-376/2013; 2012 m. spalio 31 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-768/2012) aplinkybė, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismui nepateikta aktualių, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat nėra pagrįsti ir vertinami kaip pareiškėjo prielaida.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, kad bus atleisti darbuotojai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešąjį interesą – visuomenės sveikatą, saugumą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS756-529/2008; AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo sustabdė skundžiamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies galiojimą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Ginvisa“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė