AS-636-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-636-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04953-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja K. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. PS1-773 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. P.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2015 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo pareiškėjos atsisakymą nuo skundo, kuriuo prašoma nutraukti bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi (II t., b. l. 26–27) administracinę bylą nutraukė bei priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo parengimą.

Remdamasis bylos medžiaga bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5, 8, 9 punktais, nusprendė priteisti pareiškėjai iš atsakovo 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo paruošimą. Paaiškino, kad vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, kadangi teismo posėdis truko 4 min., atstovavimo teisme laiko suma laikytina 0 min., todėl jokia išlaidų atlyginimo suma už advokato padėjėjo atstovavimą teisme nepriteista.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu (II t., b. l. 32–34) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir nepriteisti pareiškėjai 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už skundo surašymą.

Atsakovas pažymi, jog susipažinęs su teismo posėdžio metu gautais dokumentais, tą pačią dieną pirmosios instancijos teismui išsiuntė patikslinimą, kuriame pažymėjo, jog 2015 m. vasario 4 d. prašyme neteisingai nurodyta, kad Įsakymas buvo panaikintas dėl to, jog atsakovas pripažino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepagrįstai. Nurodo, jog Įsakymas, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 31 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktą tarnybinį pranešimą dėl to, jog buvo manoma, kad paskirta tarnybinė nuobauda pasiekė savo tikslą, todėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos 2014 m. lapkričio 10 d. skunde nurodyta, jog byla nebus vedama per advokatą. Atkreipia dėmesį į tai, kad tik 2015 m. sausio 29 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjos atstovo advokato padėjėjo prašymas dėl pareiškėjos elektroninės bylos kortelės prieigos suteikimo, o prie šio prašymo buvo pridėta orderio kopija. Pažymi, jog remiantis byloje esančiu advokato orderiu, teisinių paslaugų sutartis tarp pareiškėjos ir ją atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ (toliau – Advokatų bendrija) buvo sudaryta tik 2015 m. sausio 15 d., todėl pareiškėjos atstovas negalėjo prisidėti prie 2014 m. lapkričio 10 d. skundo paruošimo ir pateikimo. Prie 2015 m. vasario 4 d. prašymo buvo pridėta sąskaita, kurioje nurodoma: „išankstinis mokėjimas už teisines paslaugas pagal sutartį (už atstovavimą 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje VAAT)“. Sąskaita patvirtina faktą, jog tarp pareiškėjos ir jos atstovo sudaryta teisinių paslaugų sutartis neapėmė skundo surašymo, o bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tik dėl atstovavimo teismo posėdyje.

Pareiškėja K. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėja nurodo, jog atsakovas, gavęs pareiškėjos skundą ir VTĮ 31 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs negaliojančiu byloje ginčytą Įsakymą, faktiškai pripažino savo paskirtos drausminės nuobaudos nepagrįstumą. Atsakovo atskirajame skunde deklaruojami tokių veiksmų motyvai neturi jokios teisinės reikšmės VTĮ ar ABTĮ nuostatų kontekste.

Pareiškėja patvirtina, kad visus šioje administracinėje byloje teiktus procesinius dokumentus rengė ją byloje atstovavęs advokato padėjėjas R. K.. Pareiškėja nurodo, kad ji vos gavusi atsakovo Įsakymą, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į Advokatų bendriją dėl teisinių paslaugų teikimo, siekiant panaikinti jai nepagrįstai paskirtą drausminę nuobaudą. Nutarus teikti skundą teismui dėl atsakovo Įsakymo panaikinimo, 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėja ir Advokatų bendrija sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo. Šios sutarties pagrindu advokatų bendrijoje veikiantis advokato padėjėjas R. Klimašauskas parengė skundą, kurį pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į pasikeitusias teisinių paslaugų apmokėjimo sąlygas bei pareiškėjos pageidavimą, kad jai būtų suteiktos teisinės paslaugos, nesusijusios su šios administracinės bylos nagrinėjimu, 2015 m. sausio 21 d. pareiškėja ir Advokatų bendrija sudarė antrą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kuria buvo išplėstos Advokatų bendrijos įgalinimų ribos. 2015 m. sausio 29 d. pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. sausio 29 d. jau buvo sudaryta antroji sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, pareiškėjos atstovas advokato padėjėjo orderyje kaip atstovavimo pagrindą nurodė naujausią su pareiškėja sudarytą sutartį. Pabrėžia, kad 2015 m. vasario 4 d. kartu su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikta išankstinė sąskaita apmokėjimui, kadangi galutinė sąskaita tuo metu dar negalėjo būti išrašyta atsižvelgiant į tai, kad dar nebuvo suteiktos visos teisinės paslaugos. Užbaigus šios administracinės bylos nagrinėjimą advokatų profesinė bendrija pareiškėjai išrašė pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos šioje administracinėje byloje – skundo parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja pateikė teismui atsisakymą nuo skundo, todėl pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjai išlaidų atlyginimą už skundo parengimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį pareiškėjo teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netaikoma, kadangi Įsakymas buvo panaikintas atsižvelgiant ne į pareiškėjos skunde išdėstytus reikalavimus, o atsižvelgiant į pareiškėjos tiesioginio vadovo teikimą ir pareiškėjos elgesį darbe. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, motyvai, kurie paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, esminės reikšmės neturi. Pagrindinė aplinkybė yra ta, kad reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011). Dėl to šioje byloje spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja 2015 m. vasario 4 d. prašyme nurodė, kad jai turėtų būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos už atstovo advokato padėjėjo dalyvavimą teismo posėdyje bei skundo parengimą ir pateikė 2015 m. vasario 3 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. 2015/02/03_1 (toliau – išankstinė sąskaita apmokėjimui), 2015 m. vasario 4 d. vietinio mokėjimo nurodymą (toliau – vietinio mokėjimo nurodymas). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja pateikė 2014 m. lapkričio 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą, 2015 m. sausio 21 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą, 2015 m. vasario 19 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. 1500094 (toliau – pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje eAS462-556/2015).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja Advokatų bendrijai sumokėjo tik už atstovo advokato padėjėjo dalyvavimą teismo posėdyje, kadangi nepagrindė, jog išlaidos už skundo parengimą yra realios.

Pareiškėja pateikė išankstinę sąskaitą apmokėjimui (II t., b. l. 20), kurioje užfiksuota, jog 140,18 Eur turi būti sumokėta Advokatų bendrijai už atstovavimą 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje bei pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas (skundo rengimą, atstovavimą teismo posėdyje) turi sumokėti 140,18 Eur. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009). Pareiškėja pateikė vietinio mokėjimo nurodymą (II t., b. l. 21), kuris buvo atliktas pagal išankstinę sąskaitą apmokėjimui, kurioje nurodyta, jog Advokatų bendrijai pareiškėja turi sumokėti 140,18 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau nepateikė jokio dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, jog buvo sumokėta už skundo, nurodyto pridėtinės vertės mokesčio sąskaitoje faktūroje, parengimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas (2014 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-822/2014), todėl vien iš pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, kurią pateikė pareiškėja, negalima spręsti, jog Advokatų bendrijai buvo sumokėta už skundo parengimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja pagrindė, jog išlaidos yra realios už atstovavimą teismo posėdyje, tačiau ne už skundo parengimą. Dėl to pareiškėjai neturi būti priteisiamas išlaidų atlyginimas už skundo parengimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neturi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamos. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama minutėmis, ji apvalinama: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. – laikoma valanda. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdis truko 4 min. (II t., b. l. 22–23), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma laikytina 0 min. ir išlaidos, kurias pareiškėja patyrė dėl advokato padėjėjo dalyvavimo teismo posėdyje, neturėjo būti priteistos.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas yra tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina iš dalies, panaikinant sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteista 140,18 Eur už skundo parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai K. P. priteista 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

Atmesti pareiškėjos K. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą.

Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys