A-2338-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2338-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01289-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) priteisti 7 906,50 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą iš Lietuvos valstybės; 2) priteisti 17 377,20 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimą iš Lietuvos valstybės; 3) priteisti 289,62 Eur žalos, patirtos dėl atsisakymo suteikti informaciją, atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (viso 105 dienas), pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m ploto reikalavimą. Dėl pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis buvo taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nustatyti reikalavimai. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo 60 kartų konvojuojamas netinkamomis sąlygomis. Transporte, kuriame buvo vežamas, nebuvo saugos diržų, kabinos būdavo perpildytos, tekdavo stovėti. Automobiliuose nebuvo įrengta šildymo sistema, buvo menkai vėdinama ir šalta. Dėl informacijos apie dalį konvojavimų kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), tačiau ji atsisakė suteikti šiuos duomenis. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė skundo dalį dėl konvojavimo sąlygų atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams iki 2012 m. vasario 20 d. bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. y. 27,96 Eur).

Nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Dėl atsisakymo suteikti informaciją pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. prašyme suteikti informaciją nenurodė konvojų, apie kuriuos prašo informacijos, datų, o, vykdant jo prašymą, reikėtų surinkti duomenis apie pareiškėją iš visų konvojuojamųjų apskaitos žurnalų, tačiau tai reikalauja neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų bei nėra tikslinga.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą, praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai su juo elgtasi nežmoniškai. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos atvykstančiųjų bei esančių suimtųjų ir nuteistųjų įstaigoje skaičiui. Dėl objektyvių aplinkybių (teisinio reglamentavimo bei didelio laikomų Lukiškių TI-K asmenų skaičiaus) kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau Lukiškių TI-K įvairiais būdais stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Taigi nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 440 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklės nustatyta, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Teismas įvertino byloje gautas automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas, registracijos liudijimo kopijas ir techninės apžiūros rezultatų korteles, patvirtinančias šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Taip pat iš atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius, nustatė, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą, kurią nurodė patyręs Viešojo saugumo tarnybai atsisakius pateikti duomenis apie jo konvojavimą, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsisakymą pateikti duomenis būtų per nustatytą apskundimo terminą (vieną mėnesį) skundęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.

Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą. Šis pažeidimas laikomas objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl pareiškėjui priteisė patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydi nustatė, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be kita ko pažymėjo, kad dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad dokumentų kopijavimo išlaidos viešojo administravimo subjektui gali būti atlyginamos, pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog už kopijų parengimą buvo sumokėta jo prašoma priteisti suma. Šiuo atveju Viešojo saugumo tarnyba nepateikė kopijavimo kvito, įrodančio atsakovo išlaidų pagrįstumą, todėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti Viešojo saugumo tarnybai iš pareiškėjo 27,96 Eur.

Paaiškina, kad Viešojo saugumo tarnyba pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus dėl išlaidų pagrindimo (t. y. Viešojo saugumo tarnybos vado 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 47V-31 patvirtintas „Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatas“). Taip pat pabrėžia, kad teisė gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą negali būti paneigta, argumentuojant pastarosios ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.).

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui padavė skundą ir prašė priteisti: 1) 38 704,20 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimą; 2) 7 906,50 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimą; 3) 28 689,30 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimą; 4) 17 377,20 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimą; 5) 289,62 Eur žalos, patirtos dėl atsisakymo suteikti informaciją, atlyginimą (t. 1, b. l. 1-8).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų (t. 1, b. l. 19-20).

Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti dalį skundo, 2015 m. kovo 12 d. buvo gautas atskirasis pareiškėjo skundas (t. 2, b. l. 127-128).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (t. 2, b. l. 158-161).

ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Įsiteisėjus nutarčiai, skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis.

Taigi skundas (jo dalis), kurį teismo pirmininkas ar teisėjas atsisakė priimti, negali būti traktuojamas kaip asmens pažeistų teisų ar įstatymų saugomų interesų teisminės gynybos pagrindas tik nuo to momento, kai įsiteisėja pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti skundą (jo dalį).

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjas, suformuluodamas skundo reikalavimą (skundo dalyką) ir nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą).

Nagrinėjamu atveju, tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarčiai, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų, galutinai galėjo būti nustatytos šios administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neįsiteisėjus nutarčiai dėl atsisakymo priimti dalį skundo, išnagrinėjo bylą iš esmės ir skundžiamu sprendimu išsprendė tik dalį pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų.

Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos, kildinamos iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, priteisimo. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė visų pareiškėjo pareikštų reikalavimų, tuo netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla, o tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti (ABTĮ 142 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys