AS-822-323-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-323/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21956-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas If P&C Insurance AS filialas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 040,30 Lt žalą; 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 135) administracinę bylą sustabdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A556-992/2014.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A556-2030/2013 pagal pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, siekdamas suformuoti vienodą administracinių teismų praktiką šio pobūdžio administracinėse bylose, nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui. Nagrinėjama byla ir nurodyta administracinė byla Nr. A556-992/2014 (senas numeris Nr. A556-2030/2013) yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl žalos atlyginimo, kai ji padaryta dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama administracijos, atskirajame skunde (b. l. 139–142) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti.

Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai neargumentuoja bylos sustabdymo pagrindų, o vien aplinkybė, jog abi nagrinėjamos bylos yra dėl žalos atlyginimo, atsakovo nuomone, yra nepakankamas pagrindas bylai stabdyti. Nors abiejose bylose sprendžiami žalos atlyginimo klausimai, kai sprendžiama dėl žalos atlyginimo draudėjui, sumokėjusiam draudimo išmoką dėl žalos, patirtos transporto priemonėms įvažiavus į duobę, tačiau bylos nėra susijusios. Administracinėje byloje Nr. A556-992/2014 yra nagrinėjama situacija, kai Kauno miesto savivaldybėje kelius ir jų būklę prižiūri pati Kauno miesto savivaldybė, o nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė šią funkciją yra perdavusi UAB „Grinda“.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. A556-992/2014 nėra tarpusavyje susijusios ir pastarosios bylos išsprendimas neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Be to, administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo apeliacinio skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A556-992/2014.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo yra išaiškinta, kad šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, kt.). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus bei visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Nustatyta, kad byloje sprendžiamas žalos atlyginimo draudėjui, sumokėjusiam draudimo išmoką dėl žalos, patirtos transporto priemonėms įvažiavus į duobę, klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-992/2014, kurioje iškilęs panašaus pobūdžio klausimas, sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, esant teisiniam poreikiui pateikti išsamesnį teisės aiškinimą dėl žalos atlyginimo, kai ji padaryta dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo bei kartu apibrėžti bendrą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aptariamo pobūdžio administracinėse bylose.

Nors atsakovo teigimu situacija nagrinėjama minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje ir šioje byloje, Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje, nėra analogiškos ir net nesusijusios tarpusavyje, nes byloje Nr. A556-992/2014 atsakovu yra Kauno miesto savivaldybė, kuri atlieka kelio valdytojo funkcijas, ir sprendžiamas savivaldybės kaip subjekto, turinčio pareigą užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, atsakomybės klausimas, o šioje nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė šią pareigą yra atlikusi ir kelių priežiūros funkciją yra perdavusi UAB „Grinda“, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, siekiant teisingo, formuojamą praktiką atitinkančio, bylos išsprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejose minimose bylose žalą draudėjai prašo priteisti iš atsakovo – savivaldybės. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Nors nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ dėl gatvių ir kiemo dangos remonto ir priežiūros, pagal įstatymus savivaldybės atsako už kelių priežiūrą, o atsakomybės laipsnis yra kiekvienos individualios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje Nr. A556-992/2014 priimtas sprendimas gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir ją sustabdė. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją panašaus pobūdžio bylose (pvz., A146-160/2014, A662-271/2014, A438-324/2014 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė