A-525-333-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-333/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00321-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5−9) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Kauno apygardos prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Prokuratūra) 2013 m. kovo 4 d. administracinį aktą Nr. (P-1016)-2-17969;

2) įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2013 m. sausio 30 d. prašymą Nr. P-853 ir 2013 m. vasario 4 d. prašymą Nr. P-1016.

Nurodė, kad Prokuratūra atsakydama į pareiškėjo 2013 m. sausio 30 d. prašymą Nr. P-853 ir 2013 m. vasario 4 d. prašymą Nr. P-1016, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą administracinį aktą Nr. (P-1016)-2-17969. Pareiškėjo prašymai yra susiję su D. P. veiksmais pareiškėjo atžvilgiu, R. V. vykdytu pareiškėjo šmeižimu kaip „psichinę negalią“ turinčio asmens – 2012 m. birželio 5 d. atsakovo raštu Nr. 2-6114, 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovo raštu Nr. (P-4624)2-2979. Atsakovo veiksmai taip pat susiję su atsakovo dengto ruso S. L. organizuoto pareiškėjo kankinimo 2010 m. rugpjūčio 19 d.

Garliavos policijos nuovadoje, ilgalaikių, sistemingų Kauno rajono policijos komisariate organizuotos nusikalstamos garliavinių grupės/antikonstitucinio susivienijimo „policijos pareigūnų“ nusikalstamų veikų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo diskriminavimo ir Kauno apygardos prokuratūros vykdyto pareiškėjo šmeižimo kaip turinčio psichinę negalią asmens (vykdymu už pareiškėjo atsisakymą 1986 m. tarnauti okupacinėje Rusijos imperijos armijoje). Atsakovo veiksmai, skundžiamas aktas pareiškėjui turi teisines pasekmes – dėl pareiškėjo 2012 m. liepos 13 d. 12. 50 val. ir 2012 m. rugsėjo 4 d. 15.40 val. skunde atsakovui nurodytų aplinkybių yra pagrindas manyti, jog Kauno apygardos prokuratūros prokurore įdarbintas asmuo R.

V. nutarimo priėmimo laikotarpiu negalėjo suvokti savo veiksmų, o tai gali būti lengvinanti aplinkybė šį asmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėn už jo nusikalstamas veikas V. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154, 155, 228, 229 ir 237 straipsnius ir/ar tarnybinėn atsakomybėn už kitų teisės aktų, pareiškėjo pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimus, o atsakovo įdarbintas asmuo D. P. siekia sutrukdyti psichiatrines ekspertizės R. V. atlikimui, šio klausimo sprendimui ir tuo pakirsti Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, ypač teismų, bei kitų asmenų pasitikėjimą pareiškėju.

Dėl skundžiamo akto bei ankstesnių ir vėlesnių susijusių atsakovo veiksmų pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-67-738/2013, jam paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertize siekiant pakirsti pasitikėjimą pareiškėju, žeminti jo žmoniškąjį orumą. Skundžiamais veiksmais (neveikimu) atsakovas pareiškėjui sukėlė labai neigiamas teisines pasekmes ir padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Skundžiamas aktas pažeidė eilę skunde nurodytų teisės aktų nuostatų.

Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą (b. l. 16−19), kuriuo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir bylą nutraukti.

Nurodė, kad susipažinus su Kauno apygardos prokuratūros skundų Nr. P-853 ir P-1016 nagrinėjimo medžiaga matyti, kad 2013 m. sausio 30 d. Kauno apygardos prokuratūroje gauta pareiškėjo 2013 m. sausio 30 d. prašymo fotokopija, kuri registruota Nr. P-853 ir kuria prašoma išsamiai raštu paaiškinti Kauno apygardos prokuratūroje įdarbinto D. P. 2012 m. birželio 5 d. administraciniu aktu Nr. 2-6114 atliktų veiksmų priežastis, tikslą, teisinį pagrindą – nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius, punktus ir juos pacituojant; išsamiai raštu pranešti ir paaiškinti Kauno apygardos prokuratūroje įdarbinto D.

P. 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (P-4624)2-2979 atliktų veiksmų priežastis, tikslą, teisinį pagrindą – nurodant konkrečių teisės aktų straipsnius, punktus ir juos pacituoti; pranešti duomenis apie prokuroru įdarbintą D. P.: kiek metų dirba prokuroru ar yra padaręs tarnybinių nusižengimų, Prokuroro etikos kodekso pažeidimų, jei taip – kiek ir kada; ištirti atliekant tarnybinį patikrinimą ar administraciniais aukščiau nurodytais aktais D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) ir Prokurorų etikos kodekso reikalavimus, išvadas pateikti pareiškėjui, pažeidimo atveju skirti nuobaudą.

Vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 15,17,19 punktais Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo sprendimu ši fotokopija grąžinta pareiškėjui. 2013 m. vasario 4 d. Kauno apygardos prokuratūroje gauta to paties pareiškimo bet jau pasirašyta fotokopija. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs V. J. pareiškimą 2013 m. kovo 4 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (P-1016)2-17969. Buvo paaiškinta, jog skundžiamas raštas (atsakymas) yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Nurodė, kad pareiškėjas jam pateiktą 2013 m. kovo 4 d. Prokuratūros atsakymą laiko teisės aktu (individualiu administraciniu), tačiau nenurodo jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje reglamentuotų pagrindų, privalomai nustatytinų nagrinėjant bylas dėl aktų panaikinimo. Pareiškėjo prašomas panaikinti skundžiamas raštas (atsakymas) nėra individualus administracinis aktas. Manė, kad V. J. į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti ne individualų administracinį aktą, o raštą, kuris neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ar pareigoms, pats savaime nesukelia jam teisinių pasekmių.

Nurodyto rašto panaikinimas (jei toks veiksmas iš viso galimas) iš esmės nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjui. Minėtu dokumentu, pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės, nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjo teisės ar pareigos. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, skundžiamo 2013 m. kovo 4 d. rašto Nr. (P-1016)2-17969 turinį ir priėmimo pagrindus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir į jį tinkamai atsakė, priimtas raštas nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2013 m. sausio 30 d. prašymą Nr. P-853 ir 2013 m. vasario 4 d. prašymą Nr. P-1016.

Nurodė, kad teismų praktika pripažįsta, jog teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Iš pareiškėjo 2013 m. vasario 4 d. prašymo (pateikto Kauno apygardos prokuratūrai) turinio, teismas sprendė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo. Nurodytos informacijos pateikimas nesietinas su pareiškėjo teisių pažeidimu, pareiškėjas savo teisių pažeidimo, susijusios su nurodytos informacijos gavimu, nepagrindė. Teismas nenustatė, kad tokios informacijos pateikimas kokiu nors būdu galėtų pažeisti pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismo vertinimu, 2013 m. kovo 4 d. skundžiamas aktas, Nr. (P-1016)2-17969, yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas, iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo prašomos suteikti informacijos pobūdį, buvo konstatuota, kad duomenys apie kito asmens padarytus tarnybinius nusižengimus, prokuroro etikos pažeidimus yra ypatingi asmens duomenys, todėl atsakovas neturėjo teisės suteikti pareiškėjui jo prašomos informacijos, nes suteikdamas informaciją pareiškėjui būtų atskleidęs privačius kitų asmenų duomenis. Pareiškėjas savo prašyme Kauno apygardos prokuratūrai nepateikė prašomų asmens duomenų naudojimo tikslo, tų duomenų teikimo ir gavimo teisinio pagrindo ir duomenų apimties. Atsakovas pagristai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu atsisakė teikti pareiškėjui informaciją apie kitus asmenis.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 4 d. prašymo 4 punkte prašė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro D. P., nustačius pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Šiuo aspektu teismas nurodė, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d.). Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra pagal šį įstatymą – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo ir nurodė, tokio sprendimo priežastis. Prokuroro D. P. veiksmuose nei PĮ, nei Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatyta, todėl šis pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai vertino, jog D. P. nepadarė Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimo. Teigia, kad Prokuratūra šių pažeidimų išsamiai nenagrinėjo. Atsakovo veiksmai nebuvo vertinti „sufabrikuotų“ baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų kontekste. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 4 d. prašymu į Prokuratūrą kreipėsi tik „dėl informacijos suteikimo“, nurodo, jog taip pat buvo prašyta atlikti veiksmus. Mano, kad prašomos informacijos pateikimas turi įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Teigia, kad atsakovo atsisakymo pateikti duomenis apie asmenį, dirbantį valstybės tarnyboje, pagrindai nėra teisiškai pagrįsti.

Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1) apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neatitinkantis ABTĮ 130 straipsnyje nustatytų apeliacinio skundo reikalavimų, kai kurie teiginiai yra įžeidžiančio pobūdžio, žeminantys policijos, prokuratūros pareigūnus, prokuratūrą kaip instituciją, taip pat teismą ir teisėjus. Pažymi, kad pareiškėjas, skųsdamas teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, aiškiai nenurodė teisės aktų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžia sprendimo neteisėtumą, nesuformulavo konkrečių motyvų ir argumentų, nepagrindė jų įrodymais.

2) dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjas iš atsakovo negavo privačios informacijos apie save, nurodo, jog 2013 m. sausio 30 d. prašyme prokuratūrai Nr. P-853 ir 2013 m. vasario 4 d. prašyme Nr. P-1016, pareiškėjas nebuvo suformulavęs prašymų pateikti su juo pačiu susijusią informaciją, todėl skundžiamame Prokuratūros atsakyme tokia informacija ir nebuvo teikiama, teisme nebuvo nagrinėjamos jokios aplinkybės dėl pareiškėjui nesuteiktos privačios informacijos apie jį patį. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas nėra susijęs su bylos dalyku.

3) Dėl argumentų, kad teismas nepagrįstai vertino, kad prokuroras nepadarė Prokurorų etikos kodekso pažeidimų ir nenustatė, jog prokuroras D. P. padarė tarnybinį nusižengimą, pažymi, jog šie teiginiai nelaikytini pagrįstais, nes vertinimas, ar prokuroras padarė tarnybinį nusižengimą, ar ne, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

4) Dėl argumento, jog teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovas ir prokurorai pažeidė pareiškėjo nurodytus teisės aktus, jų neanalizavo, nevertino veiksmų pareiškėjui „sufabrikuotų bylų kontekste“, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pagrįstai ir teisingai vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, analizavo ir taikė tuos teisės aktus, kurie yra tiesiogiai susiję su bylos dalyku.

5) Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neanalizavo, nenagrinėjo, kodėl atsakovas atsisakė teikti informaciją apie prokurorą D. P., nepagrįstai vertino, jog tai yra privati informacija ir teisiškai nepagrindė atsakovo atsisakymo pateikti prašomą informaciją, taip pat neteisingai vertino, jog prašoma informacija neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Pasisakydamas dėl šių argumentų atsakovas nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu konstatuodamas, jog atsakovas pareiškėjui pagrįstai nepateikė prašomos informacijos, savo išvadą, jog tokios informacijos pareiškėjas neturi teisės gauti, išdėstė aiškiai, konkrečiai, remdamasis teisės normomis, jas analizuodamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 4 d. raštą Nr. (P-1016)2-17969 bei įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą į jo 2013 m. sausio 30 d. prašymą reg. Nr. P-853 ir 2013 m. vasario 4 d. prašymą reg. Nr. P-1016 atsakyti iš naujo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas Prokuratūros raštas buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2013 m. vasario 4 d. prašymą reg. Nr. P-1016. Pareiškėjo 2013 m. sausio 30 d. prašymas reg. Nr. P-853 yra tas pats 2013 m. vasario 4 d. prašymas reg. Nr. P-1016, 2013 m. sausio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros raštu Nr. (P-853/2013)-2-8124 grąžintas pareiškėjui kaip nesuprantamai išdėstytas ir pateiktas kaip nepasirašyta prašymo fotokopija. Pareiškėjas pastarojo prokuratūros rašto (Nr. (P-853/2013)-2-8124) neskundžia, todėl teismas dėl jo nepasisako.

Taigi, pareiškėjas prašymu, 2013 m. sausio 30 d. registruotu Nr. P-853, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą. Prašyme nurodė: „Vadovaudamasis prokuratūros ir prokurorų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, teisės aktais pareiškėjas prašo: 1) išsamiai raštu paaiškinti Kauno apygardos prokuratūroje įdarbinto asmens D. P. 2012 m. birželio 5 d. administraciniu aktu Nr. 2-6114 atliktų veiksmų priežastis, tikslą, teisinį pagrindą − nurodant konkrečių teisės aktų straipsnius, punktus ir juos pacituojant; 2) išsamiai raštu pranešti ir paaiškinti Kauno apygardos prokuratūroje įdarbinto asmens D. P. 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (P-4624)2-2979 atliktų veiksmų priežastis, tikslą (tikslus), teisinį pagrindą − nurodant konkrečių teisės aktų straipsnius, punktus ir juos pacituojant; 3) pranešti duomenis apie prokuroru įdarbintą D. P.: kiek metų dirba prokuroru, ar yra padaręs tarnybinių nusižengimų, prokuroro etikos kodekso pažeidimų; jei taip − kiek ir kada; 4) ištirti atliekant tarnybinį patikrinimą, ar administraciniais aukščiau nurodytais aktais D. P. pažeidė LR Prokuratūros įstatymo ir Prokurorų etikos kodekso reikalavimus, išvadas pranešti pareiškėjui. Pažeidimo atveju D. P. skirti tarnybinę nuobaudą“.

Į šį prašymą, minėta, atsakovas atsakė 2013 m. sausio 30 d. raštu Nr. (P-853/2013)-2-8124, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad prašymas nesuprantamai išdėstytas ir pateiktas kaip nepasirašyta prašymo fotokopija, jis grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjui tą patį, tačiau jau pasirašytą, prašymą pateikus dar kartą 2013 m. vasario 4 d., skundžiamu 2013 m. kovo 4 d. raštu (P-1016)2-17969 „Dėl skundo“, susipažinęs su Prokuratūroje turima pareiškėjo skundų tyrimo medžiaga, Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z. pareiškėją informavo: „į skundo Nr. P-1016 1 p. ir 2 p. nurodytą prašymą paaiškinti prokuroro D. P. atliktus veiksmus − raštais Nr. 2-6113 Jūsų skundų Nr. P-1006 ir Nr. P-1627 ir raštu Nr. 2-29791 skundo Nr. P-4624 persiuntimą kitai įstaigai, paaiškinu, kad pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas ir yra savarankiškas priimti sprendimus − išnagrinėjus ir įvertinus skundų turinį − persiųsti kitai įstaigai.

Į skundo Nr. P-1016 3 p. nurodytą prašymą pateikti informaciją apie prokurorą D. P. informuoju, kad Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-176 patvirtintame prokuratūros darbo reglamente nurodyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 6 str. nustatyta, kad įstaiga privalo teikti informaciją apie savo veiklą, t. y. privalo turėti Vyriausybės patvirtintus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, kurioje teiktų informaciją apie savo funkcijas, struktūrą, informacijos teikimui skirtos informacijos rodyklę, kitą teisės aktais nustatytą informaciją.

Tokia interneto svetainė yra www.prokuraturos.lt ir ji visiems prieinama. Aukščiau minėto įstatymo 7 str. nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save. Vadovaujantis minėtu įstatymu, Jūsų prašoma informacija apie prokurorą D. P. yra neteiktina. Į skundo Nr. P-1016 4 p. prašymą atlikti prokurorui D. P. tarnybinį patikrinimą, informuoju, kad tarnybiniai patikrinimai prokuratūroje atliekami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu ir kitais teisės aktais.

Tarnybinio patikrinimo pagrindas yra tarnybinis pažeidimas, t. y., kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių. Prokuroro D. P. veiksmuose nei LR prokuratūros įstatymo, nei Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatyta, todėl šis Jūsų prašymas negali būti patenkintas“.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamas aktas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas, iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką, informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, ir tai kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Įvertinusi pareiškėjo prašymo bei skundžiamo Prokuratūros rašto, kuriuo buvo atsakyta į šį prašymą, turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmieji du pareiškėjo prašymo punktai vertintini kaip kreipimasis prašymu dėl informacijos suteikimo, o skundžiamame 2013 m. kovo 4 d. Prokuratūros rašte pateikti atsakymai į minėtus prašymo punktus yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio t. y. atsakymas į prašymą/paklausimą dėl informacijos pateikimo/informacijos pateikimas ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.

Tuo tarpu trečiu prašymo punktu, pareiškėjas siekė, kad jam būtų pateikta konkreti informacija apie konkretų prokurorą, tačiau skundžiamu raštu, atsakovas tokios informacijos nepateikė motyvuodamas iš esmės tuo, kad ši informacija yra privati. Teisėjų kolegijos nuomone, ši skundžiamo rašto dalis neturėtų būti vertinama kaip vienareikšmiškai informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir nesukelianti pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl vertintina, ar šia skundžiamo rašto dalimi atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsisakymas suteikti informaciją galimas tik įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto pagrindu (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau − ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 1 str. 3 d. 6 ir 7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1769/13).

Bendrasis įstatymas, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką, yra Teisės gauti informaciją įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnyje „Privačios informacijos gavimo tvarka“ numatyta, kad pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę. Šis įstatymas privačią informaciją apibrėžia taip − ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija (2 str. 9 d.). Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, ypatingi asmens duomenys - duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad duomenys apie kito asmens karjerą (darbo stažą), padarytus tarnybinius nusižengimus, patraukimą tarnybinėn atsakomybėn yra privati informacija. Informacija apie padarytus tarnybinius nusižengimus, kurie niekaip nesusiję su pareiškėjo teisių ir/ar interesų pažeidimu, manytina, iš esmės lygiareikšmė informacijai apie asmens teistumą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovas neturėjo teisės pareiškėjui suteikti jo prašomos informacijos apie prokurorą D. P..

Ši pareiškėjo prašyta pateikti informacija, skirtingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, negali būti vertinama kaip privati informacija apie jį (pareiškėją), pareiškėjas vertinimo, kodėl ji turėtų būti vertinama kaip tokia taip pat nepagrindė.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame rašte pateiktas atsakymas į pareiškėjo prašymo trečią punktą yra tinkamas, pakankamas, teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo teisų ir/ar teisėtų interesų nepažeidžia.

Skundžiamame rašte pateiktas atsakymas į pareiškėjo prašymo ketvirtąjį punktą, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat negali būti vertinamas kaip vien informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo buvo atsisakyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro veiksmų susijusių su pareiškėjo skundais.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-18 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte nustatyta, kad tarnybiniai patikrinimai atliekami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos vadovaujantis PĮ ir kitais teisės aktais. To paties teisės akto 4 punkte nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo pagrindas yra tarnybinis pažeidimas, tai yra: 4.1. įstatymo pažeidimas; 4.2. tarnybinis nusižengimas - aplaidus, netinkamas konkrečios prokuroro pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties; 4.3. prokuroro vardą žeminantis poelgis - nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas; 4.4. Prokurorų etikos kodekso pažeidimas - bet kurių Prokurorų etikos kodekso principų ir normų pažeidimas. Nuostatų 5 punktas numato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Pagal Nuostatų 8 punktą, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), generalinio prokuroro pavaduotojas, gavę informacijos apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą ir nustatę tarnybinio pažeidimo požymių, nedelsdami informuoja tarnybiniu pranešimu generalinį prokurorą. Nesant galimybės nedelsiant informuoti tarnybiniu pranešimu, informuojama telefonu, o tarnybinis pranešimas pateikiamas vėliau. Nuostatų 9 punktas numato − generalinis prokuroras (jo nesant - generalinio prokuroro pavaduotojas pagal kompetenciją), pats nustatęs galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymius arba gavęs Nuostatų 8 punkte numatytą tarnybinį pranešimą, priima sprendimą: 9.1. nepradėti tarnybinio patikrinimo; 9.2. pradėti tarnybinį patikrinimą ir užrašydamas rezoliuciją paveda: 9.2.1. įsakymu sudarytai tarnybinio patikrinimo komisijai (toliau ir tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustato atlikimo terminą; 9.2.2. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui atlikti ar organizuoti tarnybinį patikrinimą.

Kadangi pareiškėjas prašyme atsakovui konkrečiai nenurodė, kad ir kaip prokuroro D. P. veiksmai pažeidė jo teises ir/ar teisėtus interesus, o atsakovas, susipažinęs su prokuratūroje turima pareiškėjo skundų tyrimo medžiaga, kaip nurodė skundžiamame rašte, nenustatė nei PĮ, nei Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų, teisėjų kolegijos nuomone, nenustatęs tarnybinio pažeidimo požymių, atsakovas skundžiamo rašto ketvirtu punktu pagrįstai atsisakė pradėti pareiškėjo prašomą tarnybinį patikrinimą. Akivaizdu, jog neturėdamas pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, atsakovas objektyviai neturėjo galimybės tenkinti ir išvestinio prašymo – pateikti pareiškėjui tokio tyrimo išvadas, skirti tarnybinę nuobaudą.

Nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, kad atsakovas skundžiamu raštu į pareiškėjo 2013 m. vasario 4 d. prašymą atsakė tinkamai, šis Prokuratūros raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti nei skundo reikalavimo jį panaikinti, nei įpareigoti atsakovą į 2013 m. vasario 4 d. prašymą atsakyti iš naujo. Reikalavimas iš naujo atsakyti į 2013 m. sausio 30 d. prašymą, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, šis prašymas yra tas pats 2013 m. vasario 4 d. prašymas, tik pirmą kartą pateiktas be parašo, kaip prašymo fotokopija, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išskyrus tai, jog konstatavo, kad skundžiamas aktas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas, iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas