AS-756-1270-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-1270/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04688-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. R. 2014 m. spalio 24 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (skundas paduotas elektroninio ryšio priemonėmis ir pasirašytas pareiškėjos atstovės advokatės T. K.), prašydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. I-2020 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime detaliojo plano tvirtinimo“ dalyje dėl D2 kategorijos gatvės nuo Kauno plento iki pareiškėjos S. R. 3,1868 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9,34 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suprojektavimo (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu patvirtintą detalųjį planą, numatant B1 kategorijos privažiavimą leistinoje vietoje prie pareiškėjos S. R. 3,1868 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9,34 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu patvirtintoje teritorijoje, kuri ginčijama 6,1596 ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi priėmė S. R. skundą, bet prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad šioje teisės normoje įtvirtinti du atvejai, kuomet galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. jei dėl jų netaikymo taptų sudėtingiau įvykdyti teismo sprendimą arba jei sprendimo nebebūtų galima įvykdyti.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, grindžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo reikalingumą, yra suprantamos taip, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. nesustabdžius 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo, detaliojo plano sprendinių pagrindu bus pradėti statybos darbai ir pareiškėjai nebus galimybės projektuoti kelią kitoje vietoje per užstatytą teritoriją, o kadangi kelio statyba per II kategorijos rekreacinį mišką miesto teritorijoje negalima, pareiškėjai nelieka privažiavimo prie jai nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 30-811 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime paskirties pakeitimo ir naudojimo būdo nustatymo“ pareiškėjos žemės sklypui (kadastro Nr. 0101/0165:255) pakeista pagrindinė paskirtis iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ateityje planuoja minėtu žemės sklypu naudotis pagal nurodytus parametrus, todėl pareiškėjai reikalingas kelias važinėti sunkvežimiams su priekabomis. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių, iki pareiškėjos žemės sklypų yra numatytas D2 kategorijos kelias, o tokios kategorijos gatvė, pagal teisės aktus, gali būti vienos arba dviejų juostų ir kelio plotis gali būti tik nuo 3,5 iki 2,75 m. Pareiškėjos teigimu, tokio pločio kelias nėra tinkamas važinėti sunkvežimiais, be to, tokio pločio kelyje, transporto priemonės net neturės galimybės pasukti 90 laipsnių kampu. Atsižvelgiant į tai, siekiant pakeisti kelio plotį, pareiškėjai ateityje teks rengti kitą detalųjį planą, kurio rengimo metu vėl gali kilti prieštaravimų ir pareiškėja gali likti be privažiavimo, ir be galimybės naudotis savo žemės sklypu.

Susipažinus su skundo argumentais ir pateikta rašytine medžiaga nustatyta, jog kelias į pareiškėjos sklypą yra numatytas per UAB „Logistika“ sklypą bei tuo atveju, jei šis kelias pareiškėjai netiktų, yra numatytas ir kitas įvažiavimas pietinėje pusėje. Taigi pareiškėjai į jos sklypą yra numatyti keli įvažiavimai. Pareiškėja iš esmės siekdama, kad būtų pakeistos 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendime nustatytos sąlygos, savo argumentus grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis (sandėlių statyba, sudėtingas važiavimas sunkiasvoriu transportui ir t. t.), kurios negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėja pagrįsdama savo argumentus iš esmės pateikė tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 30-1811, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis iš žemės ūkio paskirties pakeista į kitą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir bendro naudojimo teritorijos naudojimas. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad realiai skunde aptarti darbai yra planuojami ar jau pradėti vykdyti nepateikė. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o tuo tarpu teiginius apie būsimą statybą ginčo teritorijoje grindė tik į ateitį nukreiptomis prielaidomis, kurios, šiuo atveju, negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pažymėtina, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Atkreiptina, kad priimtas procesinis sprendimas netaikyti pareiškėjos prašomos priemonės skundo reikalavimui užtikrinti neatima iš pareiškėjos teisės ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo (ABTĮ 71 str. 1 d.).

III. Pareiškėja S. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjai priklauso žemės sklypai, pridedamoje Kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėti indeksais 255 ir 256, o ginčo žemės sklypas yra pažymėtas indeksu 275. Vertinant šią ištrauką kartu su detaliojo plano failo duomenimis ir GIS planu (skundo priedas Nr. 14), matyti, jog privažiavimas prie pareiškėjos žemės sklypų Detaliajame plane numatytas žemės sklypo 275 šiaurinėje pusėje per miško masyvą. Kompleksinis šių įrodymų vertinimas paneigia teismo motyvą, kad prie pareiškėjos žemės sklypų yra privažiavimas pietinėje pusėje. Pagal detaliojo plano sprendinius pravažiavimas yra numatytas žemės sklypo, pažymėto indeksu 417, esančio į pietus nuo pareiškėjos žemės sklypų, tačiau Detaliajame plane kelias tarp šių žemės sklypų nėra numatytas, todėl vienintelis privažiavimas prie pareiškėjos žemės sklypų Detaliajame plane numatytas per II kategorijos rekreacinį mišką, esantį miesto teritorijoje. Pagrindinis prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentas yra tas, kad jokio kelio statyba per II kategorijos rekreacinį mišką, esantį miesto teritorijoje, yra negalima, o tai, kad detaliajame plane numatytas labai žemos kategorijos kelias, yra papildomas, tačiau taip pat svarbus.

Teismo nutartis neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, nes nesustabdžius Sprendimo galiojimo, vis tik gali prasidėti statybos darbai, t. y. atsiras Sprendimo nesustabdymo pasekmės. Pareiškėjos pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymas jau pats savaime įrodo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, kadangi žemės sklypo paskirtis jau pakeista.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu sutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „IBC Logistika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp ginčijamo Sprendimo, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjos S. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įvardytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 p.), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2 p.), ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje būtų pritaikyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – skundžiamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pareiškėja, prašydama tenkinti pateiktą prašymą, tvirtina, jog nesiėmus prašomų veiksmų teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, nes įgyvendinant detaliojo plano sprendinius pareiškėjai nebus galimybės projektuoti kelią kitoje vietoje per užstatytą teritoriją, o kadangi kelio statyba per II kategorijos rekreacinį mišką miesto teritorijoje negalima, pareiškėjai neliks privažiavimo prie jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis LVAT praktika, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. LVAT praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokias priemones (pvz., LVAT nutartys adm. bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-801/2011, Nr. AS525-295/2011).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su tikrinamos bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjos įvardyti teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Nors pareiškėja akcentuoja, kad teiginius pagrindė bylos faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Savo teiginius apie galimą statybą ginčo teritorijoje pareiškėja grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjos teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami.

Pažymėtina, jog proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba esamą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą bei neatitiktų viešojo intereso, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė