AS-143-892-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-892/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03180-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus arba termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. S. (toliau – pareiškėja) 2014 m. birželio 20 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4899 „Dėl 2014 m. gegužės 21 d. prašymo atnaujinti terminą“; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį – 17 078,27 Lt, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., arba atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti jai pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintą senatvės pensiją pripažinimo neteisėtais ir dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį.

Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. prašymu VSDFV Vilniaus skyriaus, be kita ko, prašė išmokėti senatvės pensijos 17 078,27 Lt nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. atsakyme Nr. (6.5) I-4177 nurodė, kad ji praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio redakcijoje numatytą 3 metų terminą skundui dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais paduoti, bei pasiūlė jai iki 2014 m. gegužės 22 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. 2014 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą VSDFV, kuriame nurodė termino skundui paduoti praleidimo priežastis bei prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, pripažinti VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus neteisėtais ir įpareigoti šį skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį. 2014 m. birželio 9 d. gavo VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4899. Šiuo sprendimu VSDFV atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir nagrinėti jos 2014 m. balandžio 9 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. prašymus, kaip paduotus praleidus 3 metų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo apskundimo terminą. Sprendime nurodyta, kad jis per 20 dienų nuo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma priteisti (įpareigoti išmokėti) iš VSDFV Vilniaus skyriaus per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos nepriemoką; priėmė pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4899 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 1 d., 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, vadovavosi Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Pensijų įstatymo 45 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., ir įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 8 d.) patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 103 punktu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-918/2014.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jo taikymo praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 17 078,27 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 m. mokant jai pensiją, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, gali būti priimtas tik jį išnagrinėjus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka VSDFV. Kadangi ginčijamu VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4899 atsisakyta atnaujinti praleistą 3 metų terminą paduoti skundą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjai mokant pensiją 2010–2011 m. ir skundą atsisakyta nagrinėti, pareiškėjos skundo teismui dalį dėl 17 078,27 Lt senatvės pensijos nepriemokos priteisimo teismas atsisakė priimti, kaip paduotą nesilaikius šiai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pažymėjo, jog nors skunde taip pat prašoma atnaujinti terminą paduoti skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų ir skundą dėl nepriemokos priteisimo nagrinėti tiesiogiai teisme, atsižvelgiant į tai, kad VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. (6.5) I-4899 jau pasisakyta dėl ginčo esmės, teismo vertinimu, taip nėra, kadangi šiame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, kad skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų 2010–2011 m. mokant pareiškėjai pensiją nagrinėti atsisakoma, o termino skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų paduoti atnaujinimas tebūtų prielaida skundą išnagrinėti ikiteismine tvarka VSDFV.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundo dalis dėl VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4899, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų paduoti ir jį (skundą) atsisakyta nagrinėti, paduota nustatytais terminais, atitinka ABTĮ reikalavimus, todėl ją priėmė.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį – 17 078,27 Lt, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nurodo, kad, remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant klausimą, ar VSDFV išnagrinėjo skundą iš esmės, negali būti remiamasi vien tik rezoliucine sprendimo dalimi, VSDFV atsisakymas nagrinėti skundą pats savaime nereiškia, kad skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. (6.5) I-4899 išreiškė savo poziciją ir valią dėl keliamo ginčo, tai leidžia konstatuoti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo jos prašymus (skundus) išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-437/2014). Teismas turėjo priimti skundą ir tik atsakovams pateikus atsiliepimus į skundą nagrinėdamas bylą iš esmės spręsti dėl dalies skundo reikalavimų palikimo nenagrinėtais, jeigu būtų nustatyta, kad egzistuoja ABTĮ 103 straipsnyje numatytos sąlygos. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išklausęs visų šalių argumentų teismas galėjo spręsti, ar jos skundą VSDFV išnagrinėjo iš esmės, t. y. ar ji laikėsi šiai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Be to, iš esmės analogiško skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I-8752-331/2014 – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi skundą priėmė nagrinėti.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodo, kad 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4899 pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir nenagrinėjo pareiškėjos 2014 m. balandžio 9 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. prašymų. Teigia, kad šiame sprendime nenurodyta, nei kad VSDFV teritorinis skyrius (skyriai) ar VSDFV neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį, nei patvirtintas tai nurodančio VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumas, o tik pateikta informacija, kurią VSDFV, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalėjo pateikti apie naujame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme numatytą pensijų kompensavimo tvarką. Kadangi sprendime neišreikšta administravimo subjekto pozicija ir valia dėl konkretaus pareiškėjo ir jo keliamo ginčo, teismo išvada, kad VSDFV pareiškėjos skundo neišnagrinėjo iš esmės, atitinka faktines aplinkybes ir yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų išmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka.

Sprendžiant ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, tuo atveju, jei apskundus VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą VSDFV, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. VSDFV sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pagal šios bylos duomenis, pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, bet, jai kreipusis į VSDFV, ši institucija nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės. Pirmiausia VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4177 „Dėl 2014 m. balandžio 9 d. prašymo“ padaryta išvada, kad pareiškėja praleido VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėn. mokėti jai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) 3 metų apskundimo terminą, todėl šis sprendimas yra įvykdytas.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktu, pareiškėjai pasiūlyta iki 2014 m. gegužės 22 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad paminėtą terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą.

Pažymėta, kad, pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014 m. balandžio 9 d. prašymas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 p.). Vėlesniu VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4899 „Dėl 2014 m. gegužės 21 d. prašymo atnaujinti terminą“, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir nagrinėti pareiškėjos 2014 m. balandžio 9 d. bei 2014 m. gegužės 21 d. prašymus, kaip paduotus praleidus 3 metų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo apskundimo terminą.

Visa tai neleidžia daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Šios išvados nepaneigia VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. (6.5) I-4899 pateikta informacija, kad „Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nėra numatytas senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, tačiau Vyriausybei pasiūlyta kasmet, pradedant 2015 metais, atsižvelgiant į kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto galimybes, įvertinti pensijų kompensavimo galimybę asmenims, kuriems valstybinės pensijos ir (ar) senatvės pensijos buvo sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas ir esant tokiai galimybei, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatų taikymo negautos pensijos dalies kompensavimo įstatymo projektą“.

Šia nuostata VSDFV valia dėl ginčo esmės (VSDFV teritorinio skyriaus ar pačios VSDFV veiksmų) neišreikšta, informuojama apie įstatymų leidėjo ketinimus. Tai patvirtina ir VSDFV atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai. Pareiškėjos nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose ir šioje administracinėje byloje VSDFV sprendimų turinys yra skirtingas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuris, palyginus su ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, jau skundo priėmimo stadijoje nustato teismui pareigą apsvarstyti, ar buvo laikytasi tam tikrai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį – 17 078,27 Lt, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Skundo dalis dėl VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4899 panaikinimo buvo priimta nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjos skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kreipdamasi į teismą, pareiškėja 2014 m. birželio 16 d. sumokėjo 75 Lt žyminį mokestį, todėl jis turi būti grąžintas (ABTĮ 37 str. 3 d., 42 str. 1 d. 1, 3 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis keistina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį pakeisti.

Grąžinti pareiškėjai A. S. 2014 m. birželio 16 d. sumokėtą 75 Lt (septyniasdešimt penkių litų) žyminį mokestį.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis