2K-47-699/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-47-699/2015

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01720-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.6;

1.2.7.2.1;

2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Gintaro Godos ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiurienei,

nukentėjusiajai V. F.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta prieš nukentėjusiąją V. F.) laisvės atėmimu ketveriems metams, 150 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta prieš nukentėjusiąją S. F.) – laisvės atėmimu penkeriems metams, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams penkiems mėnesiams. Iš A. S. priteista nukentėjusiajai V. F. 15 000 Lt (4344,3 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas:

pagal BK 150 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos dvi A. S. nusikalstamos veikos (padarytos prieš nukentėjusiąsias V. F. ir S. F.) kvalifikuotos kaip pavienė nusikalstama veika ir už šią veiką paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus visiško sudėjimo būdu, paskirta subendrinta septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pašalinta nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. S. nuteistas už tai, kad:

2013 m. lapkričio 20 d., nuo 20.00 iki 21.00 val., apgaule, t. y. siūlydamas auklės darbą, atsiviliojęs nukentėjusiąją V. F. ir jos neįgalią dukrą S. F. į savo namus, esančius Kauno r., Garliavos sen., (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichologinį ir fizinį smurtą, t. y. grasindamas peiliu papjauti, liepė joms nusirengti nuogai, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai V. F. į kairę veido sritį, įkišo savo lytinį organą jai į išangę, burną, rankomis dirgino jos klitorį bei išangę, liepė laižyti jam krūtinę; po to liepė jai ir nukentėjusiajai S. F. savadarbiu rimbu vieną kitą mušti per sėdmenis, tą jos ir darė; taip jis padarė nukentėjusiajai V. F. poodines kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją V. F.;

toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, grasindamas peiliu papjauti, privertęs neįgalią nukentėjusiąją S. F. nuogai nusirengti, įkišo savo lytinį organą jai į išangę, burną, rankomis dirgino jos klitorį, taip padarydamas makšties prieangio gleivinės nubrozdinimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, sudavė nukentėjusiajai S. F. savadarbiu rimbu keturis kartus per sėdmenis ir jai bei nukentėjusiajai V. F. savadarbiui rimbu liepė vieną kitą mušti per sėdmenis, tą jos ir darė; po to nukentėjusiajai S. F. liepė laižyti jo krūtinę, savo aistrą pabaigė tenkinti spermos išsiliejimu į nukentėjusiosios burną, o spermai užtiškus jam ant pilvo, liepė nukentėjusiajai S. F. ją nulaižyti, tą nukentėjusioji ir padarė; taip jis tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją S. F.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 1 dalį kaip du nusikaltimai, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį – kaip vienas BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

A. S. nuteistas ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės pavaduotojas Virgilijus Čirpus prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija skundžiamajame nuosprendyje padarė neteisingą išvadą ir netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso normas, konstatuodama, jog teismų praktikoje pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga ir baudžiamajame įstatyme uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą). Kaltinime nurodyti neteisėti A. S. veiksmai prieš abi nukentėjusiąsias buvo nukreipti į vieningą objektą (asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą), susieti vieninga tyčia (tenkinti lytinę aistrą), siekiant to paties rezultato, ir padaryti tuo pačiu metu bei panašiais veiksmais. Todėl tokie A. S. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip viena nusikalstama veika pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.

Tačiau seksualinio prievartavimo objektas yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė. A. S. seksualiai išprievartavo V. F. ir S. F., t. y. jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į du objektus – V. F. seksualinio apsisprendimo laisvę ir S. F. seksualinio apsisprendimo laisvę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltimo sutaptį ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas. Todėl A. S. nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiųjų V. F. ir S. F. seksualinio prievartavimo turi būti kvalifikuojami pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai A. S. veiksmus dėl nukentėjusiųjų seksualinio prievartavimo kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepagrįstai šiuos veiksmus kvalifikavo pagal vieną BK 150 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro nuomone, dėl šių aplinkybių Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtas nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų (seksualinio prievartavimo) kvalifikavimo

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. S. padarytas dvi nusikalstamas veikas (V. F. ir S. F.) pagal BK 150 straipsnio 1 dalį kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip pavienę veiką, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad A. S. veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo nukreipti į vieningą objektą (asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą), susieti vieninga tyčia (tenkinti lytinę aistrą), siekiant to paties rezultato, ir padaryti tuo pačiu metu bei panašiais veiksmais, todėl padaryti nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip viena nusikalstama veika pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose pripažįstama, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba lytinės aistros tenkinimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas.

Seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnis) objektas yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Byloje nustatyta, kad A. S. seksualiai išprievartavo dvi nukentėjusiąsias – V. F. ir jos dukrą S. F., t. y. lytinę aistrą nuosprendyje nustatytais būdais tenkino prieš abiejų jų valią, prieš vieną ir kitą panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, tokiais veiksmai atimdamas ir iš vienos, ir iš kitos nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog A. S. padarė pavienę, t. y. vieną pagal BK 150 straipsnio 1 dalį kvalifikuojamą veiką, nes jo nusikalstami veiksmai, kaip nurodoma šio teismo nuosprendyje, buvo nukreipti į vieningą objektą ir susieti vieningos tyčios, nėra pagrįsti ir teisingi. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas nuteistojo A. S. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuojant kaip pavienę veiką, o kartu ir su tuo susijusi nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo, paskirtų bausmių subendrinimo, taikant BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytas taisykles, naikintina šiose dalyse paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, juo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti pašalinant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė prieš asmenį, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės; sumažinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį; taip pat sušvelninti nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, pirmosios instancijos nuosprendį pakeitė – pašalino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, priimtame nuosprendyje nurodęs išsamius pirmosios instancijos teismo netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo argumentus. Kasatorius šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo neginčija, todėl laikytina, kad kasaciniame skunde suformuotas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų nėra tikslus ir pakankamai teisiniais argumentuotais pagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, netgi atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinta, laikyti, kad už nukentėjusiosios S. F. seksualinį prievartavimą A. S. paskirta aiškiai per griežta bausmė, atsižvelgiant į kitas bausmių skyrimui turėjusias reikšmės teismų nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašybos klaidą (rašymo apsirikimo klaidą), nurodydamas, kad bausmės bendrinamos visiškai jas sudedant, nors realiai jas subendrino iš dalies sudėdamas. Šios rašymo apsirikimo klaidos teisėjų kolegija nelaiko tokiu pažeidimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu dėl to vykdant nuosprendį kyla neaiškumų ar būtinybė jį patikslinti nekeičiant nuosprendžio esmės, tai gali būti padaryta BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 129,30 Eur priteisimo iš nuteistojo A. S. už šios tarnybos koordinatorės parinkimu paskirtos advokatės nuteistajam teiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjat kasacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas.

Kasacinė byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro paduotą kasacinį skundą nuteistojo A. S. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, pats gynėjo nepasirinko, tačiau prašė jį paskirti. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti nuteistojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis), todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu paskirta advokatė, suteikusi A. S. antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose taip pat jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, byloje duomenų apie bausmę atliekančio A. S. turtinę padėtį nėra, kasacinės instancijos teismas tokių tyrimų neatlieka ir jokių naujų duomenų nerenka, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negali būti tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 150 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos A. S. dvi nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip pavienė nusikalstama veika ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, taip pat ir šio nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas iš naujo paskiriant bausmes vadovaujantis BK 63, 641 ir 64 straipsnių nuostatomis ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams aštuoniems mėnesiams, panaikinti ir šiose dalyse palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S. atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Gintaras Goda

Aldona Rakauskienė