AS-858-351-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-351/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07557-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. skundą dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. N. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-2), kuriame prašė palikti galioti fiksuotą tarifą 1,44 Lt/h, galiojusį plėtros leidimo Nr. LP-4277 2012 m. lapkričio 29 d. gavimo metu, 12 metų nuo leidimo gavimo datos elektros gamybai, kaip buvo pagal senąjį teisinį reguliavimą gaunant plėtros leidimą.

Pareiškėjos paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 25-26) nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui du patikslinto skundo egzempliorius; suformuluoti aiškų ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą; pateikti teismui ginčijamo leidimo Nr. LP-4277 gavimo datą patvirtinančius įrodymus (voką, pažymą iš pašto tarnybos ar pan.) arba nurodyti kitą būdą, kuriuo sužinojo apie priimtą ginčijamą sprendimą kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 36-37) pareiškėjos E. N. skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas pareiškimas, kuriame pareiškėja prašo pripažinti 2012 m. lapkričio 9 d. išduotą plėtros leidimą Nr. LP-4277 galiojančiu 24 mėnesius nuo jo išdavimo datos ir leidimo metu gautą galiojusį fiksuotą tarifą 1,44 Lt 12 metų nuo leidimo gavimo datos elektros gamybai, kaip 2012 metais nustatė galiojantys įstatymai. Pažymėjo, kad teismo nutartis pareiškėjai reikalinga kaip garantas Medicinos bankui duodant paskolą užstačius statomą jėgainę. Nurodė, kad plėtros leidimas yra teisingas ir teisėtas, nes išduotas pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Pareiškėja taip pat suformulavo klausimą teismui – „ar galioja išduotas plėtros leidimas 24 mėnesius jėgainės statybai nuo jo išdavimo datos ir leidimo gauti elektros gamybai 12 metų, su galiojančiu fiksuotu tarifu“.

Teismas sprendė, jog pareiškėja per jo nustatytą terminą nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų ir nepateikė teismui ABTĮ reikalavimus atitinkančio skundo, todėl jos skundas laikytinas nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, jog E. N. 2013 m. gruodžio 27 d. mokėjimo patvirtinimu sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. pateiktas skundas laikomas nepaduotu, jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėja E. N. atskiruoju skundu (b. l. 46-47) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti jos skundo priėmimo klausimą iš esmės, taip pat prijungti prie atskirojo skundo administracinę bylą Nr. I-4683-561/2014, nes byloje yra visi būtini priedai.

Atskirajame skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis yra neargumentuota. Pareiškėja teigia, kad ji Vilniaus apygardos administracinio teismo įvardintus trūkumus pašalino tinkamai, todėl jos skundas turėjo būti priimtas. Surašytas skundas atitiko ABTĮ keliamus reikalavimus, pats pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė, kad pareiškėja patikslino skundą ir pateikė jį teismui laiku. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartyje teismas pasako, kad pareiškėja prašo pripažinti 2012 m. lapkričio 9 d. išduotą plėtros leidimą Nr. LP-4277 turintį juridinę galią, taigi teismas suprato skundo dalyką ir pagrindą. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniu ir nurodo, kad šiuo atveju yra pažeidžiamos jos konstitucinės teisės.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos įstatymu (toliau – ir Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymas) buvo patvirtinti fiksuoti elektros supirkimo tarifai. Po pusantrų metų buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo buvo nutarta išdavimo metu taikytinus elektros energijos supirkimo tarifus panaikinti. Pareiškėjos nuomone, priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas pažeidžia jos teises, teisėtus interesus.

Pabrėžia, kad Energetikos ministerija 2012 m. lapkričio 29 d. išdavė pareiškėjai leidimą Nr. LP -4277 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Nustatė, kad leidimo galiojimo trukmė yra 24 mėnesiai, vadinasi leidimas turi teisinę galią, tačiau, pasikeitus teisės normoms, reguliuojančioms elektros energijos gamybos plėtrą, pareiškėjos leidimas neteko teisinės galios.

Nurodo, jog leidimą pareiškėja pasiėmė asmeniškai nuvykusi į Energetikos ministeriją, todėl pristatyti voko, pažymos iš pašto tarnybos, kurjerių ir kitų institucijų pareiškėjų negali. Pažymi, kad leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP -4277 gavimo data yra 2012 m. lapkričio 29 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos E. N. skundą laikė nepaduotu, jai nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ji šiuo atveju nagrinėja, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjos skundą nepaduotu, jai nepašalinus visų teismo įvardintų jos skundo trūkumų, ir nesprendžia klausimų, kurie susiję su teismo priimto skundo nagrinėjimo procesu, su administracinio ginčo esme. Atitinkamai, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo esme, yra nenagrinėtinos ir dėl jų nepasisakytina.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos argumentus dėl pažeidžiamos jos teisės į teisminę gynybą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šis konstitucinis teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas yra įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje: 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – ir Teisių paktas) 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje.

Kita vertus, pastebėtina, kad nurodyta asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis (ABTĮ 5 str. 1 d.). Toks reguliavimas gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, jo ribas, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą, efektyvumo principo įgyvendinimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui, laiku pasinaudoti jiems įstatymų suteikiamomis procesinėmis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių.

Taigi vien nurodytos tvarkos kreiptis į teismą buvimas, formalių reikalavimų nustatymas dar savaime nereiškia, kad yra dirbtinai suvaržyta atitinkamo subjekto konstitucinė teisė kreiptis į teismą, nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas ar pažeidžiama pati teisė į teisminę gynybą.

Pažymėtina, jog kreipimosi į administracinius teismus tvarka yra įtvirtinta ABTĮ, kuris numato, jog administracinėse bylose asmenų pateikiami skundai (prašymai) turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pastebėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Administracinio teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą sukelia atitinkamas teisines pasekmes, t. y. teismas laiko skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžina jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pirminį pareiškėjos pateiktą skundą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui du patikslinto skundo egzempliorius; suformuluoti aiškų ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą; pateikti teismui ginčijamo leidimo Nr. LP-4277 gavimo datą patvirtinančius įrodymus (voką, pažymą iš pašto tarnybos ar pan.) arba nurodyti kitą būdą, kuriuo sužinojo apie priimtą ginčijamą sprendimą kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo (b. l. 1-2, 25-26).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su tuo, kad ji nepašalino nustatytų skundo trūkumų ir mano, jog jos patikslintas pateiktas skundas atitinka ABTĮ numatytus reikalavimus. Atitinkamai, teisėjų kolegija vertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino visų jo nurodytų jos skundo trūkumų ir ar šie trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos nagrinėjimą.

Kiek tai yra susiję su nustatytu reikalavimu suformuoti aiškų reikalavimą ir šio skundo trūkumo pašalinimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Taigi pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Atsižvelgus į tai, asmuo, įgyvendinantis teisę į teisminę gynybą, iš esmės gali reikalauti panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar jo dalį, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, ar išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad atsisakyti priimti skundą dėl netinkamo skundo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto skundo yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas neturi pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, jau paduodamas skundą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų skunde išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į skundo patenkinimą.

Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatydamas pareiškėjos skundo trūkumus aiškiai nurodė, kad pareiškėja netinkamai formuoja reikalavimą, kad turi būti reiškiamas reikalavimas atitinkantis ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą ir nurodė, kokiu būdu pareiškėja gali suformuluoti skundo reikalavimą, atsižvelgus į jos skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 25-26). Tačiau patikslintame skunde pareiškėja pateikė reikalavimą pripažinti 2012 m. lapkričio 9 d. išduotą plėtros leidimą Nr. LP-4277 galiojančiu 24 mėnesius nuo jo išdavimo datos ir leidimo metu gautą galiojusį fiksuotą tarifą 1,44 Lt 12 metų nuo leidimo gavimo datos elektros gamybai, kaip 2012 metais nustatė galiojantys įstatymai. Pareiškėja taip pat suformulavo klausimą teismui – „ar galioja išduotas plėtros leidimas 24 mėnesius jėgainės statybai nuo jo išdavimo datos ir leidimo gauti elektros gamybai 12 metų, su galiojančiu fiksuotu tarifu“ (b. l. 28-29). Šiuo atveju sutiktina su tuo, kad pareiškėjos pateiktas skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnio reguliavimo ir šiuo atveju pareiškėja nepasinaudojo pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, kokiu būdu ji galėtų suformuluoti skundo reikalavimą. Taigi pareiškėja aiškiai nesuformulavo skundo reikalavimo ir teismas būdamas nešališku negali jo pats suformuoti už pareiškėją.

Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pareiškėja patikslintu skundu pašalino tam tikrus jos skundo trūkumus, t. y. pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, atsakovu nurodė Energetikos ministeriją (b. l. 28-29, 34). Kita vertus, pareiškėja tik atskirajame skunde nurodė, kad leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP -4277 gavimo data yra 2012 m. lapkričio 29 d., tačiau, kaip buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo, tuo atveju jeigu terminas skundui pateikti būtų praleistas pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, pareiškėja turi teisę pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti, tačiau pareiškėja tokio prašymo nepateikė (b. l. 46-47).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir nurodė galimus jų pašalinimo variantus. Pareiškėja visų šių trūkumų nepašalino ir nepašalinti trūkumai yra esminiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai tiksliai nesuformulavus skundo reikalavimo, nėra galimybių tinkamai pradėti administracinės bylos teiseną, nes tinkamai suformuluotas skundo dalykas, kaip jau minėta, turi itin didelę reikšmę priimant skundą ir nagrinėjant kilusį ginčą. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat pateikė prašymą prijungti prie atskirojo skundo administracinę bylą Nr. I-4683-561/2014 (b. l. 46-47). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. I-4683-561/2014, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taigi teismo dispozicijoje yra visa nurodytos bylos medžiaga ir atskirai jos prijungti prie pareiškėjos pateikto atskirojo skundo nereikia.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, nei ši priimta nutartis neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į administracinį teismą pakartotinai, pakankamai aiškiai suformulavus ginčo dalyką, t. y. suformulavus reikalavimą ir nurodžius konkrečius skundžiamus neteisėtus veiksmus arba neveikimą, tiksliai nurodžius ginčo šalis, bei pateikus teismui tiek skundo (ir prie skundo pridedamų priedų) kopijų, kad jų užtektų atsakovui ir dar viena kopija liktų teisme (ABTĮ 23, 24, 39 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys