Legislator Case Law & Legislation
AS-502-247-14 AI generated

AS-502-247-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-502-247-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-502-247-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS502-247/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00550-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl informacijos gavimo ir dokumentų kopijų į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą (toliau – ir Prokuratūra) kreipėsi 2012 m. spalio 12 d. prašymu, kuris 2012 m. spalio 18 d. registruotas numeriu SK-1762. Į šį prašymą Prokuratūra atsakė 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. lapkričio 9 d. raštais ir pakartotinai – 2012 m. gruodžio 17 d. raštu. Iš pareiškėjo skundo bei prie jo pridėtų Prokuratūros atsakymų, 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. S-26637 matyti, jog keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su pareiškėjo prašymais, skundais, pateiktais Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai dėl veiksmų, priimtų procesinių dokumentų bei procesinių dokumentų kopijų pateikimo ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese ir šiai institucijai atliekant ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas, o ne viešąjį administravimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, veiksmus, su kuriais jis sieja padarytą neturtinę žalą, padarė išvadą, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas Prokuratūros kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovo buveinę ar pagal ieškovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 30 str.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su analogišku skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 6 d., Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti (administracinė byla Nr. I-912-279-2013). Pareiškėjas minėtos teismo nutarties neskundė, ji įsiteisėjo. Nutarčiai įsiteisėjus, skundas su priedais grąžintas pareiškėjui. Padaręs anksčiau pateikto skundo kopijas ir pataisęs skundo datą, pareiškėjas šį skundą pateikė teismui iš naujo.

III. Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą. Skundas yra paduotas dėl žalos, atsiradusios viešojo administravimo srityje, todėl priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Tikrinamos administracinės bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo G. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.).

Reikalavimus administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui nustato ABTĮ 23 ir 24 straipsniai. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalį, be kitų šioje įstatymo normoje išvardytų duomenų, skunde turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.), aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (7 p.), pareiškėjo reikalavimas (8 p.). Be to, teismui paduodamas skundas turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo (ABTĮ 23 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su dokumento kopija, kurią G. K. 2013 m. gruodžio 9 d. išsiuntė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, daro išvadą, kad tokio pobūdžio kreipimasis negali būti laikomas tinkamu asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundas (prašymas) turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pareiškėjas skunde (prašyme) turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, kartu su skundu pateikti teismui skundžiamą aktą, skunde aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kitaip tariant, skunde (prašyme) turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo (prašymo) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas skundo pagrindas, t. y. laike ir vietoje apibrėžtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Nurodytomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui būtų pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant skundą teismo žinion.

Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. K., reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Prokuratūros, kuri gali veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, veiklos, skunde teismui privalo nurodyti ne tik prašomą priteisti sumą, bet ir aiškiai pasisakyti kuo būtent pasireiškė minėtos valdžios institucijos neteisėti veiksmai (kokių duomenų jis prašė kiekvienu atveju, kokius konkrečius interesus šia informacija siekė patenkinti, kaip atsakovo atstovas turėjo užtikrinti jo teises), kokios neigiamos pasekmės jam dėl to atsirado.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, pasiūlant pareiškėjui tam tikra apimtimi ir būdu patikslinti skundą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog spręsdamas G. K. skundo priėmimo klausimą prieš tai neišsiaiškinęs jo norimo inicijuoti ginčo esmės, pirmosios instancijos teismas galėjo suklysti pasirinkdamas šiems teisiniams santykiams taikytiną valstybės civilinės atsakomybės pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. ar 6.272 str.), kuris lemia bylos rūšinį teismingumą, todėl 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis naikinama ir G. K. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė