A-756-375-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-375/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00060-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. V., L. N., R. N., V. R., D. M., Ž. M. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai T. V., L. N., R. N., V. R., D. M., Ž. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 40–52), prašydami:

1) įpareigoti atsakovą, Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2009 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atitinkamai:

T. V. – 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 vasarinę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 kostiumą (neišduotas 2009 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2010 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2010 m.), 1 porą batelių (neišduota 2009 m), 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2010 m);

L. N. – 1 žieminę kepurę (neišduota 2009 m.), 1 vasarinę kepurę (neišduota 2011 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2009 m.), 1 kostiumą (neišduotas 2010 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2010 m.), 1 porą batelių (neišduota 2009 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2011 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2010 m.);

R. N. – 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 vasarinę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 kostiumą (neišduotas 2009 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m), 1 kaklaraištį (neišduotas 2010 m.), 1 porą batelių (neišduota 2009 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m)., 1 porą demisezoniniu batų (neišduota 2010 m);

V. R. – 1 žieminę kepurę (neišduota 2009 m.), 1 vasarinę kepurę (neišduota 2011 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2009 m.), 1 kostiumą (neišduotas 2010 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2010 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2010 m.) 1 porą batelių (neišduota 2009 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2009 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2009 m.);

D. M. – 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 vasarinę kepurę (neišduota 2010 m), 1 kostiumas (neišduotas 2009 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2010 m.), 1 porą batelių (neišduota 2009 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2010 m.);

Ž. M. – 1 žieminę kepurę (neišduota 2009 m.), 1 vasarinę kepurę (neišduota 2010 m.), 1 kostiumą (neišduotas 2009 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2009 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.); 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2010 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2010 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.), 1 porą batelių (neišduota 2009 m.);

2) priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku laikotarpiu nuo 2009 m sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis mūsų patirtą žalą:

T. V. – už 2 kostiumus (neišduoti 2010 m., 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2011 m.), 2 poras batelių (neišduotas 2010 m., 2011 m.) – iš viso 259,56 Lt;

L. N. – už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), 1 kostiumą (neišduotas 2011 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2011 m.), 2 poras batelių (neišduotas 2010 m., 2011 m.) – iš viso 216,10 Lt;

R. N. – už 2 kostiumus (neišduoti 2010 m., 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2011 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2011 m.), 2 poras batelių (neišduotas 2010 m., 2011 m.) – iš viso 259,56 Lt;

V. R. – už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), 2 kostiumus (neišduoti 2010 m., 2011 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), 2 poras batelių (neišduotas 2010 m., 2011 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2011 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.) – iš viso 403,99 Lt;

D. M. – už 2 kostiumus (neišduoti 2010 m., 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2011 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2011 m.), 2 poras batelių (neišduotas 2010 m., 2011 m.) – iš viso 259,56 Lt;

Ž. M. – už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), 2 kostiumus (neišduoti 2010 m., 2011 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2011 m.), 2 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2011 m.), 2 poras batelių (neišduotų 2010 m., 2011 m.) –iš viso 299,56 Lt.

Pareiškėjai nurodė, kad vykdo tarnybą Alytaus pataisos namuose. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jiems nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas pareiškėjams išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms jų dalims) per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir jų turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Raštiškais prašymais pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją.

Savo prašymais pareiškėjai prašė, atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie neišduotų tarnybinių uniformų dalių skaičių bei ekonominę vertę. Trūkstamos tarnybinės uniformos dalys pareiškėjams išduotos nebuvo, buvo pateiktos pažymos apie laiku neišduotas tarnybinių uniformų dalis ir kiekvienos jų ekonominę vertę. Pareiškėjai rašytinių prašymų dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikę, tačiau jiems nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija.

Todėl atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Ši pareiga nebuvo įvykdyta ir po pareiškėjų raštiškų kreipimųsi. Atsakovui neįgyvendinus savo pareigos, pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybines uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę, dėl to pareiškėjai patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, nuolat tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, pirštines.

Duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, pareiškėjai nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Patirta žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta pareiškėjams turėjusia būti išmokėta kompensacija. Kadangi nebuvo išduotos tarnybinių uniformų dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2009 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, pareiškėjai įgijo teisę į 30 procentų neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą.

Senaties terminas nėra praleistas, kadangi pareiškėjų teisės būti savalaikiai aprūpintiems atitinkamomis tarnybinės uniformos dalimis pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną. Šiuo metu pareiškėjams yra išduota po 1 žieminę striukę, 1 žieminę kepurę, 1 porą žieminių batų. Kadangi kaklaraiščių naujo tipo tarnybinėse uniformose nėra, pareiškėjai nereiškia reikalavimo dėl kaklaraiščių išdavimo.

Pareiškėjo D. M. įgaliotas atstovas T. V. teismui pateiktame patikslintame skunde (b. l. 87–94) nurodė, jog pareiškėjas D. M. nuo 2013 m. vasario 22 d. nebedirba pareigūnu Alytaus pataisos namuose. D. M. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Raštišku prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis, arba, nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją. Po prašymo pateikimo pareiškėjui trūkstamos tarnybinės uniformos dalys išduotos nebuvo, o buvo pateikta pažyma apie laiku neišduotas tarnybinių uniformų dalis ir kiekvienos jų ekonominę vertę. Kadangi pareiškėjas šiuo metu neturi statutinio valstybės tarnautojo statuso, mano, jog iš atsakovo turėtų būti priteista 636,21 Lt kompensacija (žala) už savalaikiai neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Atsakovas Alytaus pataisos namai su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 64–67) prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjų reikalavimai yra vykdomi. Galiojančios teisės normos nustato galimybę išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis ir tai siejama su aktyviais pareigūno, kuriam priklauso kompensacija, t. y. pasibaigęs uniformos dėvėjimo terminas ir ji nebetinkama dėvėti, veiksmais – kreipimusi raštu dėl kompensacijos išmokėjimo į pataisos įstaigos direktorių. Šioje byloje pareiškėjai pataisos namų direktoriui buvo pateikę prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Alytaus pataisos namų direktorius pareiškėjams atsakė į jų pateiktus prašymus, jog dėl sunkios finansinės padėties įstaigoje nuspręsta piniginių kompensacijų nemokėti. Atsakovo atstovo nuomone, kompensacijos mokėjimui nėra pagrindo, kadangi tarnybinių uniformų dalys iki šių metų rugpjūčio 1 d. bus išduotos. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog jie už savo lėšas pirko avalynę, medžiagą tarnybinių uniformų dalims siūti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu (b. l. 145–150) įpareigojo atsakovą Alytaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti: pareiškėjai T. V. – 1 vasarinę kepurę, 1 kostiumą, 1 pusvilnonį megztinį, 1 vasarinę striukę, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų; pareiškėjui L. N. – 1 vasarinę striukę, 1 kostiumą, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 porą barelių, 1 porą demisezoninių batų; pareiškėjai R. N. – 1 vasarinę kepurę, 1 kostiumą, 1 pusvilnonį megztinį, 1 vasarinę striukę, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų; pareiškėjui V. R. – 1 vasarinę kepurę, 1 kostiumą, 1 pusvilnonį megztinį, 1 vasarinę striukę, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų; pareiškėjui Ž. M. – 1 vasarinę kepurę, 1 kostiumą, 1 pusvilnonį megztinį, 1 vasarinę striukę, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų. Skundo dalį dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą Alytaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis – 1 kaklaraištį, 1 žieminę striukę, 1 žieminę kepurę, 1 porą žieminių batų atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, pareiškėjams T. V. – 259,56 Lt, L. N. – 216,10 Lt, R. N. – 259,56 Lt, V. R. – 403,99 Lt, D. M. – 636,21 Lt, Ž. M. – 299,56 Lt žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai atlieka tarnybą Alytaus pataisos namuose (b. l. 70–74). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 23/P-20 D. M. atleistas iš tarnybos (b. l. 77).

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio ir Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1, 2, 3 ir 4 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje aiškinta Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. A63-2434/2011), pažymėjo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-580/2009). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta procedūra (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-2845/2012).

Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita.

Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jiems laiku nebuvo išduotos. Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas pareiškėjus aprūpino tokiomis naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalimis: žiemine striuke – 1 vnt., žieminiais batais – 1 vnt., žiemine kepure – 1 vnt. ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu, šios uniformų dalys jau yra pareiškėjams išduotos (b. l. 124). Kadangi atsakovas iš dalies šią reikalavimo dalį pareiškėjų atžvilgiu jau įvykdė, todėl pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis – 1 žieminę striukę, 1 žieminę kepurę, 1 porą žieminių batų – atmestinas.

Teismas pažymi, kad LVAT, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (LVAT 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2434/2011). Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduota tarnybinės uniformos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Darytina išvada, kad, motyvuodamas finansinių lėšų trūkumu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjams tarnybinių uniformų dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais.

Pareiškėjai teismo prašė priteisti jų patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinių uniformų dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėjai kildino iš to, jog jie tarnybos metu, turėjo nešioti savo pirktą avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą.

Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas – pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą. Pareiškėjai ne tik nešiojo nublukusią ir nuskalbtą tarnybinę uniformą, tačiau dėvėjo savo pirktus batus ir drabužius, taip patirdami nuostolius ir negalėdami naudotis įstatymo nustatyta socialine garantija. Tokie skundo argumentai yra pagrįsti ir tai akivaizdus faktas, kuris, vadovaujantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti įrodinėjamas. Pareiškėjai su prašymais kreipėsi į atsakovą, prašydami užtikrinti Statuto nuostatoje įtvirtintą garantiją ir išduoti uniformų dalis, o nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją (b. l. 131–142). Sprendžiant dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas sutinka su pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų paskaičiavimu kompensacijai priteisti. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjų turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė dėvint savo drabužius atliekant tarnybą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjai, turėdami teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, nerinko daiktų įsigijimo patvirtinančių įrodymų, praėjo didelis laiko tarpas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjų prašoma priteisti žala laikytina ne mažesnė negu tarnybinės uniformos vertė. Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog pareiškėjų prašomas žalos dydis neviršija neišduotos tarnybinės uniformos vertės, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjai žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.).

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą. Laikytina, kad pareiškėjų reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

III. Atsakovas Alytaus pataisos namai apeliaciniu skundu (b. l. 157–160) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi pats teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė ir neįrodė, kad nešiojo tarnybinės uniformos dalis, pirktas už savo pinigus, tačiau priėmė sprendimą atlyginti pareiškėjams piniginę žalą.

2. Teismas netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos žalos atlyginimo bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nėra preziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Pareiškėjai savo skunde nurodė, kad neišdavus jiems uniformų, pasibaigus jų dėvėjimo terminams, ir toliau dėvėjo uniformas, pastabų dėl jų būklės nesulaukė ir patys pretenzijų nereiškė, jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą dėl aprangos įsigijimo, skalbimo paslaugų ir panašiai nepateikė. Šie pačių pareiškėjų nurodyti faktai apskritai paneigia neįrodytą žalos dėl aprangos dalių įsigijimo faktą ir rodo, jog priimant sprendimą nebuvo išsamiai, visapusiškai įvertintos visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

3. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma yra socialinė garantija, kuri gali būti įgyvendinta trimis būdais: aprūpinant pareigūnus uniformomis; sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Atsakovo nuomone, teismų praktikoje nurodyti pareigūnų garantijų, susijusių su aprūpinimu tarnybine forma, įgyvendinimo būdai – atskiri variantai, o ne priemonių kompleksas. Visų išvardintų pareigūnų garantijų, susijusių su aprūpinimu tarnybine uniforma, įgyvendinimo būdų teisinės prielaidos turėtų būti įvertintos individualiai. Pareiškėjų keliami reikalavimai sudaro kompleksą ir apima kelis aprūpinimo tarnybine uniforma įgyvendinimo būdus vienu metu, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus nebuvo pagrindo.

4. Teismas, įpareigodamas pataisos namus aprūpinti pareiškėjus tarnybinėmis uniformomis per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, nesivadovavo protingumo principu ir neatsižvelgė į tai, kad vien tik viešojo pirkimo procedūros tęsiasi mėnesį laiko, uniformų pasiuvimas, taip pat užima tam tikrą laiką ir t. t., todėl teismo sprendimo įvykdymo terminas yra nerealus ir neprotingas.

5. Patys pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą teigė, jog Alytaus pataisos namams pretenzijų dėl netinkamos tarnybinės uniformos nebuvo pareiškę. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareigūnų uniformos buvo laikytinos tinkamomis dėvėti tarnyboje. Tokiu atveju įstaigos direktoriui atsirado galimybė priimti atitinkamą sprendimą dėl kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis už ateinančius kalendorinius metus išmokėjimo, tačiau jokių prašymų iš pareiškėjų ateinantiems metams nebuvo gauta, t. y. pareiškėjai nesiėmė jokių veiksmų, kurie sudarytų prielaidas įgyvendinti jų socialinę garantiją, susijusią su aprūpinimu tarnybinėmis uniformomis, išmokant kompensacijas.

Pareiškėjai T. V., L. N., R. N., V. R., Ž. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 164–166) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai pažymi, kad aprūpinti pareigūnus uniformomis yra įstaigos pareiga ir jos būdai gali būti įvairūs. Tai, kad jiems nebuvo išduota tarnybinė uniforma reiškia, kad Alytaus pataisos namai daugiau nei tris metus nevykdė šios pareigos, kas lėmė tęstinį pažeidimą. Kadangi pagal teismų praktiką galima išduoti tik vieną tarnybinės uniformos komplektą atitinkamai už kitas tarnybinės uniformos dalis buvo priteista žala. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad, apelianto nuomone, pareiškėjai neturi teisės į kompensacijos išmokėjimą, tačiau neaiškus šių argumentų ryšys su pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi teismo sprendimu buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Pataisos įstaigų pareigūnų teisė gauti žalos atlyginimą dėl savalaikio tarnybinės uniformos dalių neišdavimo buvo pripažinta LVAT (pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A520-2869/2012; 2011 m. kovo 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. A63-2434/2011). Apelianto teigimu, pareiškėjai turėjo įrodinėti žalos padarymo faktą ir žalos dydį, tačiau tai akivaizdus faktas, kuris, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis per 1 mėnesį, nes Alytaus pataisos namai pareigos aprūpinti uniformomis nevykdo jau virš trejų metų. Apeliantas pirmosios instancijos proceso metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie rodytų, kad Alytaus pataisos namai negalės laiku įvykdyti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimas, kuriuo teismas įpareigojo atsakovą Alytaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjams prašomas tarnybinės uniformos dalis, nurodytas skunde, skundo dalį dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą Alytaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis – 1 kaklaraištį, 1 žieminę striukę, 1 žieminę kepurę, 1 porą žieminių batų atmetė kaip nepagrįstą, taip pat priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, pareiškėjams T. V. – 259,56 Lt, L. N. – 216,10 Lt, R. N. – 259,56 Lt, V. R. – 403,99 Lt, D. M. – 636,21 Lt, Ž. M. – 299,56 Lt žalos atlyginimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą patikrino, be kita ko, remdamasi ir šiomis įstatymo nuostatomis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovas įpareigotas išduoti pareiškėjams prašomas tarnybinės uniformos dalis, bei sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas šį reikalavimą įvykdė), todėl teismo pateikti argumentai iš naujo nekartojami.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi tik tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrįstai taikė bei teisingai aiškino Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 18 straipsnio ir Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos 1, 2, 3 ir 4 punktų nuostatas, taip pat pagrįstai atsižvelgė į LVAT praktiką bylose, kuriose aiškinta Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nurodė, jog tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.). Vadinasi, dėl Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies aiškinimo administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir bylose, kuriose ginčas kyla iš Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio reglamentuojamų santykių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas Alytaus pataisos namai neatliko teisės aktuose įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėjus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus šių pareiškėjų uniformos dalių dėvėjimo terminui, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo pareiškėjams išduotos.

Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su žalos atlyginimo už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014) pateiktą išaiškinimą, kad pareiškėjų prašymas atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjų išlaidomis, jiems savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti, nereiškia, jog pareiškėjai prašo priteisti jiems kompensaciją pagal Tvarkos 1 punktą už tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavė pareiškėjams atitinkamas tarnybinės uniformos dalis, bei kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jiems išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydami aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydami tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Kaip vieną iš motyvų, pagrindžiančių nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas nurodė tai, kad pareiškėjai nepateikė ir neįrodė, kad nešiojo tarnybinės uniformos dalis, pirktas už savo pinigus, taip pat kad pareiškėjai patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Į šiuos argumentus atsakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, kurioje pažymėjo, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-1796/2013; 2013 m. spalio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-1936/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1648/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1608/2013; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-1647/2013; ir kt.).

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko tinkamą pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 punktą). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas byloje neįrodinėjo, kad toks pareiškėjų patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimas yra nepagrįstas, neatitinka protingumo ar proporcingumo principų. Be to, atsakovai apeliaciniame skunde neginčijo pareiškėjų atliktų skaičiavimų, kuriais rėmėsi ir kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas.

Minėta, kad ginčijamu sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, pareiškėjams T. V. – 259,56 Lt, L. N. – 216,10 Lt, R. N. – 259,56 Lt, V. R. – 403,99 Lt, D. M. – 636,21 Lt, Ž. M. – 299,56 Lt žalos atlyginimą. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies nesutinka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjus bei atsakovą siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas (tiek jo dalis dėl atsakovo įpareigojimo išduoti tam tikras tarnybinės uniformos dalis, tiek ir jo kita dalis – dėl atsakovo įpareigojimo atlyginti pareiškėjų patirtą turtinę žalą) ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjams žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis bei tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę (DK 248 str. 3 p., 249 str.), konstatavo, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys (nagrinėjamu atveju – tai Alytaus pataisos namai), o ne Lietuvos valstybė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjams turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Alytaus pataisos namų. Darydama tokį patikslinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovas proceso šalies (atsakovo) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ 142 straipsnio taikymo prasme. Be to, pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikytasi ir kitose LVAT (pvz., žr., administracines bylas Nr. A520-2134/2013; Nr. A438-1796/2013; Nr. A143-1903/2013; Nr. A143-1847/2013; ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovų apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinama tik jo rezoliucinė dalis, nurodant, kad pareiškėjams turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Alytaus pataisos namų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad pareiškėjams T. V. – 259,56 Lt (du šimtai penkiasdešimt devyni litai penkiasdešimt šeši centai), L. N. – 216,10 Lt (du šimtai šešiolika litų dešimt centų), R. N. – 259,56 Lt (du šimtai penkiasdešimt devyni litai penkiasdešimt šeši centai), V. R. – 403,99 Lt (keturi šimtai trys litai devyniasdešimt devyni centai), D. M. – 636,21 Lt (šeši šimtai trisdešimt šeši litai dvidešimt vienas centas), Ž. M. – 299,56 Lt (du šimtai devyniasdešimt devyni litai penkiasdešimt šeši centai) turtinės žalos atlyginimui priteisiamas iš Alytaus pataisos namų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė