2K-96-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-96/2015

Teisminio proceso Nr. 1-81-2-00029-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintojo gynėjui advokatui Mindaugui Dovidauskui,

išteisintajam P. J.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

P. J. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas žemės ūkio bendrovėje (toliau – ŽŪB) „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Radviliškio r. sav. (duomenys neskelbtini) kaime), būdamas pirmininko pavaduotoju ir teisininku bei pagal ŽŪB „M“ įstatus, registruotus 2006 m. sausio 30 d., pareiginius teisininko nuostatus Nr. 36, patvirtintus 2011 m. balandžio 28 d., būdamas atsakingu už bendrovės turto apsaugos užtikrinimą, sudaromų sutarčių teisėtumą, tinkamą bendrovės atstovavimą teismuose, nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. pagal antstolių: Mariaus Jastromskio 2011 m. rugpjūčio 5 d. pašto siuntos korespondencijos Nr. RN312927311 LT, Rimos Adomaitienės 2011 m. rugsėjo 19 d. pašto siuntos korespondencijos Nr. RN299483695LT, Artūro Bložės 2011 m. rugsėjo 27 d. pašto siuntos korespondencijos Nr. RN280795696LT, Vaivos Šimkienės 2011 m. spalio 27 d. pašto siuntos korespondencijos Nr. RN263383267LT pranešimus žinodamas, jog ŽŪB „Miežaičiai“ nuosavybės teise turimi žemės sklypai:

1/10 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,0000 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 1800 Lt vertės, 2011 m. rugpjūčio 4 d. 8.30 val. buvo areštuota antstolio M. Jastromskio turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 158-2276/11;

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 ha, 23 959 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 ha, 51 942 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 ha, 26 565 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,5 ha, 14 907 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 16 d. 9.50 val. buvo areštuoti antstolės R. Adomaitienės turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0037/11/00632;

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,8000 ha, 2500 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7000 ha, 5700 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 22 d. 10.40 val. buvo areštuoti antstolio A. B. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 41-2140/11;

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,8000 ha, 24 400 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,9000 ha, 33 900 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,0000 ha, 40 500 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,8700 ha, 21 400 Lt vertės, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,4000 ha, 17 100 Lt vertės, esantis Radviliškio r.; (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13,2000 ha, 37 400 Lt vertės, esantis Radviliškio r.; (duomenys neskelbtini), 2011 m. spalio 27 d. 9 val. buvo areštuoti antstolės V. Šimkienės padėjėjos Eglės Gauronskytės turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/02018, iš viso 13 žemės sklypų bendros 302 073 Lt vertės.

Be to, galėdamas ir turėdamas patikrinti duomenis dėl visų ŽŪB „M“ areštuotų žemės sklypų, to nepadarė ir sutiko dėl šių, taip pat ir pagal antstolių V. Šimkienės 2010 m. birželio 4 d. pašto siuntos korespondencijos Nr. RN166936639LT, R. Kudrausko pašto siuntos korespondencijos 2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. RN176155305LT, A. Bložės 2010 m. lapkričio 12 d. pašto siuntos korespondencijos Nr. RN223268303LT, M. Jastromskio 2011 m. spalio 20 d. pašto korespondencijos Nr. RN263323904LT pranešimus, apie jų gavimą pasirašytus ŽŪB „M“ pirmininko T. P. ir T. P., gautus per ŽŪB „M“ sandėlininkę S. V., kad ŽŪB „M“ nuosavybės teise turimi žemės sklypai:

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4,3000 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 33 000 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,0000 ha esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės, 2010 m. birželio 3 d. 9 val. buvo areštuoti antstolės V. Šimkienės padėjėjos Kristinos Macionytės turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0071/1936/10;

žemės sklypas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,9000 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 12 500 Lt vertės; 2010 m. rugsėjo 23 d. 16 val. buvo areštuotas antstolio Ričardo Kudrausko turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0098/10/10/01240;

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,4100 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 24 400 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,1000 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 27 000 Lt vertės, unikalus Nr. 4400-0090-0503, bendras plotas 0,6500 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 2700 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,1600 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 5100 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,7000 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 6600 Lt vertės, 2010 m. lapkričio 10 d. 10.30 val. buvo areštuoti antstolio A. Bložės turto arešto aktu vykdomosiose bylose Nr. 0041/10/03489, Nr. 0041/10/03490;

žemės sklypas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,4500 ha, esantis Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), 7000 Lt vertės, 2011 m. spalio 19 d. 8 val. buvo areštuoti antstolio M. Jastromskio turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 158-2531/11.

Iš viso bendrai areštuotų ir saugoti patikėtų 22 vnt. žemės sklypų bendros 428 373 Lt vertės įrašymą į 2011 m. lapkričio 8 d. taikos sutartį, kurią Vilniaus apygardos teismas, esantis Vilniuje, Gedimino pr. 40/1, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino civilinėje byloje Nr. B2-6591-262/2011 ir šiuos žemės sklypus, kurie pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį įregistruoti valstybės įmonės registrų centre, esančiame Vilniuje, V. Kudirkos g. 18–3, nuo 2012 m. sausio 17 iki 18 d. įgijo UAB „P“; taip neteisėtai ŽŪB „M“ didelės vertės turtą 22 žemės sklypus bendros 428 373 Lt vertės perleido UAB „P”.

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Valantiejus kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 22 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, nes areštuotas turtas šiuo konkrečiu atveju buvo patikėtas saugoti juridiniam asmeniui, kurio įgytų pareigų tinkamai neįgyvendino jo valdymo organu esantis fizinis asmuo. Teismai, išteisindami P. J., kuris buvo kaltinamas už jam patikėto didelės vertės areštuoto turto perleidimą trečiajam asmeniui, t. y. veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje, padarymu, padarė neteisingą išvadą, kad P. J. negalėjo būti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu vadovaudamiesi tuo, kad jo paskyrimas laikinai eiti direktoriaus pareigas buvo neteisėtas, nes laikinai eiti pareigas P. J. paskyrė ŽŪB „M“ pirmininkas T.

P. savo 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, bet ne ŽŪB „M“ bendrovės narių susirinkimas. Teismų išvada, kad P. J. paskyrimas laikinai eiti pirmininko pareigas įsakymu buvo negalimas, pasak kasatoriaus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo, kadangi teisės normos, t. y. ŽŪB „M“ nuostatų 6.12 punktas ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 5 punktas reglamentuoja išskirtinai pirmininko, bet ne laikinai pirmininko pareigas einančio asmens skyrimą, o tai nėra tapatūs dalykai.

Pasak kasatoriaus, net jeigu ir sutiktume su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad minėtas T. P. įsakymas yra neteisėtas, šis įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nurodytų niekinio įsakymo sąlygų, todėl yra nuginčijamas, o nuginčijamo įsakymo negaliojimui yra būtinas teismo sprendimas. Minėtas įsakymas teismine tvarka apskųstas bei panaikintas nebuvo, todėl yra galiojantis. Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-427/2013, 3K-3-697/2013).

Pasak kasatoriaus, nėra teisinio reguliavimo, pagrindžiančio apeliacinės instancijos teismo teiginį, kad laikinai bendrovės vadovo pareigas einantis asmuo skiriamas vadovaujantis tokia pačia tvarka kaip ir bendrovės vadovas. Remiantis bylos duomenimis dar iki ŽŪB „M“ narių susirinkimui paskiriant P. J. pirmininku vietoje T. P., jis prieš tai buvusio pirmininko T. P. įsakymo ir išduoto įgaliojimo pagrindu veikė bendrovės vardu neperžengdamas pirmininko kompetencijos ribų, todėl teismų išvada, kad P. J. negalėjo laikinai eiti ŽŪB „M“ pirmininko pareigų, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog nėra jokių duomenų, kam minėtas turtas, t. y. areštuoti žemės sklypai, buvo perduotas saugoti, nors pateikia nuorodą į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 683 straipsnį, pagal kurį areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, iš kurio jis tą turtą areštavo; šiuo atveju norma nėra imperatyvi, kad tai privalo būti fizinis asmuo, todėl turto palikimas saugoti juridiniam asmeniui nėra uždraustas. Atsižvelgiant į tai, kad turto arešto aktai buvo siunčiami būtent ŽŪB „M“ registruotomis pašto siuntomis, vadovaujantis CPK 679 straipsniu, kasatorius laiko, kad turto arešto aktai buvo įteikti tinkamai ir sukūrė pareigas konkrečiam asmeniui, būtent ŽŪB „M“. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį „juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus <...>“; pagal ŽŪBĮ 24 straipsnio 2 dalį šiuo atveju vykdomasis ŽŪB „M“ organas bus ŽŪB „M“ pirmininkas, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad areštuoti žemės sklypai ir jų saugojimas yra patikėtas T. P., kaip fiziniam asmeniui, pasak kasatoriaus, yra neteisėta ir nepagrįsta, taip pat susiaurina areštuoto turto apsaugą prieš trečiųjų asmenų veiksmus šio turto atžvilgiu, nes turtas buvo patikėtas saugoti juridiniam asmeniui ŽŪB „M“, kuri buvo tinkamai informuota apie turto areštą ir kuriai kilo pareiga per savo valdymo organą šią pareigą įgyvendinti.

Kasatorius mano, kad teisėtai pirmininko T. P. galiojančiu 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu paskirtas laikinai eiti ŽŪB „M“ pirmininko pareigas P. J., kaip tuo metu veikiantis ŽŪB „M“ valdymo organas, įgijo pareigą saugoti ir neperleisti ŽŪB „M“ patikėto areštuoto turto, todėl yra tinkamas nusikalstamos veikos numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje subjektas, o jo, kaip laikinai einančio ŽŪB „M“ pirmininko pareigas, veiksmais perleisti ŽŪB „M“ saugoti patikėti areštuoti žemės sklypai yra tinkamas P. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi, todėl areštuotų žemės sklypų perleidimas buvo teisėtas, anot kasatoriaus, yra nepagrįsta, nes ydingos taikos sutarties patvirtinimas nepanaikina asmens veiksmų neteisėtumo, o šiuo konkrečiu atveju, net ir patvirtinus minėtą taikos sutartį, nebuvo panaikintas ŽŪB „M“ pritaikytas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. leidimas disponuoti areštuotais žemės sklypais, todėl disponavimas daiktu neturint tam teisės, neatsižvelgiant į trečiųjų šalių veiksmus, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo, negali būti laikomas teisėtu.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad P. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimui iš BK 246 straipsnio 2 dalies į 22 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo, nes areštuoti žemės sklypai buvo perleisti trečiajam asmeniui, todėl veika yra baigta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįsta. Galutinį žemės sklypų perleidimą atliko Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį tarp ŽŪB „M“ ir UAB „P“. Nepriklausomai nuo to, įsiteisėjo ar buvo panaikinta minėta taikos sutartis, P. J. kryptingai atliko visus veiksmus siekdamas perleisti areštuotus žemės sklypus, t. y. įvykdyti BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau veikos pabaigti objektyviai negalėjo, nes siekiamų nusikalstamų padarinių atsiradimas (taikos sutarties patvirtinimas, kuria buvo perleistas areštuotas turtas) priklausė nuo Vilniaus apygardos teismo, todėl, anot kasatoriaus, laikytina, kad P. J. atlikti veiksmai atitinka BK 22 straipsnio l dalyje ir 246 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius. Kasatorius teigia, kad P. J., net ir žinodamas, kad dalis taikos sutarties dalyku esančių sklypų yra areštuoti, ilgą laiką bendravęs bei derinęs taikos sutartį su kita šalimi bei šią informavęs, kad dalis taikos sutarties dalyku esančių sklypų yra areštuoti, nenutraukė savo nusikalstamo veikimo, bet jį tęsė, t. y. pateikė sutartį su žinomai areštuotu dalyku tvirtinti teismui, o tai įrodo didelį neteisėtų veiksmų intensyvumą bei patvirtina aktyvų bei kryptingą neteisėtų padarinių siekimą, nepaisant to, kad buvo pasitelktos netinkamos priemonės.

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 246 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu išteisino P. J. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, jį 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį P. J..

Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 246 straipsnio 2 dalį išteisindami P. J. dėl šiame straipsnyje aprašytos veikos, nes P. J., laikinai eidamas ŽŪB „M“ pirmininko pareigas, įstatymų nustatyta tvarka areštuotą ir jam saugoti patikėtą didelės vertės (428 373 Lt) turtą – 22 žemės sklypus neteisėtai perleido UAB „P”. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad ŽŪB „M“, norėdama pirkti valstybės suformuotus žemės ūkio paskirties sklypus ir neturėdama reikiamos sumos pirminiam įnašui, 2010 m. lapkričio 26 d. su UAB „P”, kuri sutiko sumokėti pirminį įnašą, pasirašė sutartį dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo. Tuometinis ŽŪB „M“ pirmininkas T. P. nevykdė jo pasirašytos 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, nevyko pas notarą jos įforminti, todėl UAB „P“ direktorius I. B. (I. B.) 2011 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl šios sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypų pardavimo sutartimi. Išteisintasis P. J. pasirašant šią sutartį ŽŪB „M“ nedirbo, o eiti šios bendrovės pirmininko pavaduotojo teisininko pareigas pradėjo tik nuo 2011 m. balandžio mėnesio. Pradėjus nagrinėti civilinę bylą, ŽŪB „M“ pirmininkas T. P. 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu „Dėl pareigų paskyrimo“ įpareigojo P. J. laikinai eiti pirmininko pareigas, o pats išėjo nemokamų atostogų, vėliau nutraukė darbo sutartį su ŽŪB „M“. P. J., T. P. įsakymu laikinai eidamas pirmininko pareigas, 2011 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atsiliepimą į UAB „P“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-6591-56/2011, kuriame nurodė, kad po sutarties sudarymo dalis išvardytų sutartyje žemės sklypų buvo areštuoti antstolių, todėl prašė atmesti ieškovo „P“ ieškinį ir sutartį pripažinti preliminaria. UAB „P“ parengė taikos sutartį, kurią 2011 m. lapkričio 8 d. pasirašė UAB „P“ direktorius I. B. ir išteisintasis P. J.. 2011 m. lapkričio 16 d. šią taikos sutartį I. B. pateikė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikos sutartį tarp ieškovo UAB „P“ ir atsakovo ŽŪB „M“ patvirtino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad komentuojamo nusikaltimo subjektas gali būti asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2001 m. gegužės 17 d. redakcija) teisę rinkti ir atleisti Bendrovės administracijos vadovą (pirmininką) turi tik Bendrovės narių susirinkimas. Iš bylos dokumentų matyti, kad išteisintasis P. J. laikinai einančiu ŽŪB „M“ pirmininko pareigas paskirtas visuotiniu Bendrovės narių susirinkimo nutarimu nuo 2011 m. lapkričio 25 d (Bendrovės narių susirinkimo nutarimo protokolas Nr. 11/11/24).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai pripažino ŽŪB „M“ pirmininko T. P. 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą „Dėl pareigų paskyrimo“, kuriuo jis įpareigojo P. J. laikinai eiti pirmininko pareigas, neteisėtu. Taigi iki 2011 m. lapkričio 25 d. bendrovei vadovavo T. P.. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad su minėtomis teismų sprendimuose nustatytomis juridinę reikšmę turinčiomis išvadomis nesutikti neturi jokio pagrindo, nors prokuroras kasaciniame skunde jas ir ginčija, motyvuodamas tuo, kad dar iki ŽŪB „M“ narių susirinkimui paskiriant P. J. pirmininku vietoj T. P., P. J. prieš tai buvusio pirmininko T. P. 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu „Dėl pareigų paskyrimo“ įpareigotas laikinai eiti pirmininko pareigas ir veikė bendrovės vardu neperžengdamas pirmininko kompetencijos ribų ir yra atsakingas už areštuoto bei jam patikėto didelės vertės turto (22 žemės sklypų) neteisėtą perleidimą UAB „P“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepakanka to, jog asmeniui būtų žinoma apie turto areštą. Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas.

Iš baudžiamojoje byloje esančių ŽŪB „M“ priklausančių žemės sklypų arešto aktų matyti, kad šie sklypai P. J. nebuvo perduoti saugoti ir jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą arba neteisėtą perleidimą, todėl teismas teisingai sprendė, kad BK 246 straipsnio prasme negali būti pripažinta, jog areštuoti žemės sklypai jam būtų buvę patikėti.

Būtinasis BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia. Asmenys neteisėtai perleidę šį turtą turi suvokti, kad taip padarę jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes yra įspėti. Išteisintasis P. J. teismui pateiktame atsiliepime į UAB „P“ ieškinį dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypų pardavimo sutartimi nurodė, kad po sutarties sudarymo dalis išvardytų sutartyje žemės sklypų buvo areštuoti antstolių, todėl prašė atmesti ieškovo UAB „P“ ieškinį ir sutartį pripažinti preliminaria. Vėliau pasitaręs su teisininkais jis sutiko pasirašyti UAB „P“ parengtą taikos sutartį ir perduoti ją nagrinėti teismui, nes turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad teismas patikrins jo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog dalis žemės sklypų yra areštuoti, ir nuspręs, ar nėra kliūčių tvirtinti taikos sutartį. P. J. nepateikė teismui jokių suklastotų ar faktinių duomenų neatitinkančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismai pagrįstai nenustatė P. J. veiksmuose tiesioginės tyčios neteisėtai perduoti areštuotus žemės sklypus kitam asmeniui.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu P. J. pagrįstai išteisintas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų ir motyvuotai patvirtino pirmosios instancijos nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Šis teismas taip pat argumentuotai atmetė apeliaciniame skunde pateiktą prašymą perkvalifikuoti P. J. veiką pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 246 straipsnio 2 dalį.

Kolegijai nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą.

Teisėjai:

Vytautas Masiokas Tomas Šeškauskas Viktoras Aidukas