AS-556-533-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-533/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00104-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjo Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T-703 „Dėl Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimo, prijungiant jį prie Kauno jaunųjų turistų centro, reorganizavimo sąlygų aprašo“ panaikinimo.

Pareiškėjas prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - t. y. sustabdyti Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimo procedūrą kol bus išspręstas šis ginčas ir šiuo laikotarpiu leisti toliau vykdyti veiklą nepriklausomai nuo Kauno jaunųjų turistų centro.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 1–4 d.).

Teismas konstatavo, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra: uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, todėl teismas jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino (ABTĮ 71 str. 4 d.). Be to, pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismo iniciatyva.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - ginčijamo akto, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T-703, galiojimo laikiną sustabdymą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Kauno apygardos administracinis teismas galbūt neanalizavo prašymo esmės, o pareiškėjas tiesiogiai nenurodė, kad prašoma sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priėmė sprendimą reorganizuoti pareiškėją, bei į tai, kad 2013 m. gruodžio 23 d. tas sprendimas buvo įformintas raštu Nr. T-703, kuris ir yra ginčijamas, pareiškėjas teismo prašė pritaikyti vieną iš ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje reikalavimo užtikrinimo priemonių - ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Remiantis Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimo sąlygų aprašo 8 punktu „Jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimas vykdomas supaprastinta tvarka.“ Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-703 nusprendė reorganizuoti pareiškėją jį prijungiant prie kito juridinio asmens, tai reiškia, jog pareiškėjo, kaip juridinio asmens, greitu metu nebeliks. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis teisminių ginčų nagrinėjimo laikotarpis yra 2 metai, galima daryti prielaidą, jog šioje byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bei Kauno miesto savivaldybei toliau vykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą reorganizuoti pareiškėją, dar neišsprendus ginčo, Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro gali nebelikti byloje, kadangi jis, kaip juridinis asmuo, bus reorganizuotas ir nebeegzistuos.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nesibaigus bylos nagrinėjimui yra tikimybė, jog pareiškėjo, kaip juridinio asmens, gali nebelikti, teismas vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į esamą situaciją, pats savo iniciatyva turėjo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Pareiškėjas taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir reorganizavus pareiškėją, visas teises perims Kauno jaunųjų turistų centras, bei tokiu atveju, jeigu bus pripažinta, jog reorganizavimo procedūra buvo pradėta neteisėtai, nebebus galimybės grąžinti Kauno jūrų laisvalaikio centrą į pirminę padėtį kaip juridinį asmenį su visa materialine baze, darbuotojais bei ugdomais mokiniais.

Vadinasi, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, tuo atveju jeigu pareiškėjui teismo sprendimas dėl pateikto skundo būtų teigiamas, teismo sprendimas pasidarytų negalimas.

Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad skundžiamas strateginio pobūdžio sprendimas išreiškia tik pareiškėjo ketinimą (valią) de jure apibrėžti pradėtinas įstaigos reorganizavimo procedūras. Tačiau realių teisinių pasekmių dėl pareiškėjo reorganizavimo atsiradimas sietinas su jau su kito sprendimo priėmimu ir įgyvendinimu – su 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-182 „Dėl Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimo, prijungiant jį prie Kauno jaunųjų turistų centro“, kuriuo ir nuspręsta reorganizuoti pareiškėją. Teigia, kad teismas teisingai nustatė visas prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T-703 „Dėl Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimo, prijungiant jį prie Kauno jaunųjų turistų centro, reorganizavimo sąlygų aprašo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimo procedūrą kol bus išspręstas šis ginčas ir šiuo laikotarpiu leisti toliau vykdyti veiklą nepriklausomai nuo Kauno jaunųjų turistų centro. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ABTĮ 71 straipsnyje nėra numatyta.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įvardytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T-703 galiojimo laikiną sustabdymą.

Atsižvelgus į pareiškėjo pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį (pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdyta reorganizavimo procedūra, kuri iš esmės susijusi su prašomu panaikinti skundžiamu aktu), į tai, kad teismas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, darytina išvada, kad gali būti svarstytinas apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo pareikštas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės numatytos ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (vykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą reorganizuoti pareiškėją, dar neišsprendus ginčo, Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro gali nebelikti byloje, kadangi jis, kaip juridinis asmuo, bus reorganizuotas), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007).

Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu (Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro veiklos atnaujinimas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamo sprendimo 2.1 punkte numatyta, kad reorganizavimo tikslas – racionalesnis ir efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 11 d. aiškinamojo rašto Nr. 35-20-529 „Dėl Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro reorganizavimo, prijungiant jį prie Kauno jaunųjų turistų centro, reorganizavimo sąlygų aprašo“ matyti, kad prijungus šią įstaigą prie Kauno jaunųjų turistų centro bus visiškai užtikrintos tolimesnės jūrinio skautavimo veiklos pagal neformalaus ugdymo programas, kur kas efektyviau panaudojamos šiam ugdymui skiriamos lėšos, patalpos, užtikrintas efektyvus įstaigos finansų bei turto valdymas (3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios atitinkamų teisinių santykių pasikeitimu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-456/2011). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui – efektyviai naudojant neformaliajam ugdymui skiriamas lėšas, užtikrinti mokinių tokio ugdymo poreikių tenkinimą, bei pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno jūrų skautų laisvalaikio centro atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė