A-3220-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3220-662/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00710-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. Z.,

jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Tomui Čepulkovskiui,

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. (Z. Z.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. (Z. Z.) administracinėje byloje (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, URC) teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. Z. (Z. Z.) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. gruodžio 22 d., kol bus išspręstas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.

Paaiškino, jog 2015 m. birželio 20 d. į Užsieniečių registracijos centrą atėjo užsienietis, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. Z. ir pateikė (duomenys neskelbtini) Z. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Užsienietis nurodė, kad į Lietuvą atvyko iš (duomenys neskelbtini). Iš duomenų bazėse esančios informacijos nustatyta, kad užsienietis 2006 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimu buvo sulaikytas URC, 2006 m. spalio 31 d. išvyko į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, 2009 m. kovo 24 d. išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimu užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir 2009 m. lapkričio 14 d. į URC nesugrįžo. Šiuo metu aiškinamasi, koks užsieniečio teisinis statusas buvo (duomenys neskelbtini). Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio išvyko iš Lietuvos Respublikos tuo pažeisdamas įstatymus, todėl prašė sulaikyti užsienietį URC iki 2015 m. gruodžio 22 d.

Užsienietis Z. Z. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nes sugrįžo į Lietuvos Respubliką norėdamas gauti dokumentus. Iš Lietuvos išvyko nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio dėl to, kad tuo metu piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ir tėvai labai prašė, kad jis vyktų pas juos.

Užsieniečio atstovas advokatas E. D. nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) užsienietis, neturintis kelionės dokumentų ir vizos, laikomas esančiu neteisėtai. Taikyti alternatyvias sulaikymui priemones nėra objektyvių galimybių. Prašė atsižvelgti į tai, kad sulaikymas susijęs su žmogaus teisės laisvai judėti apribojimu, ir paskirti trumpesnį sulaikymo terminą.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį Z. Z. Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. gruodžio 22 d.

Teismas aptarė faktines bylos aplinkybes ir nurodė, jog šiuo metu užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, todėl yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šiuo metu sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos – aiškinamasi, koks užsieniečio teisinis statusas (duomenys neskelbtini), ir, jei užsienietis nebus grąžintas į (duomenys neskelbtini), bus sprendžiama dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Iš asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų nustatyta, kad Migracijos departamento 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu nutrauktas užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, užsienietis, pasinaudodamas galimybe laisvai judėti, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, todėl pagrįstai galima manyti, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, pasinaudodamas laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei trukdydamas priimti sprendimą dėl jo teisinio statuso. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, užsienietis sulaikytas URC Įstatymo 114 straipsnyje nustatytam terminui.

II. (duomenys neskelbtini) pilietis Z. Z. (Z. Z.) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimu. Apeliaciniame skunde paaiškina, jog jis pats atėjo į URC, pateikė dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę, ir prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo uždarytas į uždarą korpusą, apribojant visas jo teises. Prašo jį perkleti į atvirą korpusą ir suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į Z. Z. apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su jo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad 2015 m. liepos 13 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo Z. Z. apklausa. Remiantis EURODAC bazės duomenimis, galima daryti išvadą, kad apeliantas kreipėsi dėl prieglobsčio ne tik Lietuvoje, bet ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau nė vienoje šalyje jis nesulaukė galutinio sprendimo priėmimo arba jo vykdymo. Pažymi, kad, vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis, yra akivaizdu, jog apeliantas piktybiškai naudojasi prieglobsčio prašytojo teisėmis keliose Europos Sąjungos šalyse bei trukdo kompetentingoms institucijoms priimti bei įvykdyti priimtus sprendimus jo atžvilgiu. Pabrėžia, kad apeliantas buvo sulaikytas pagrįstai, kadangi jis neturi jokių galiojančių dokumentų, patvirtinančių jo teisę būti Lietuvos Respublikoje. Sulaikius Z. Z., buvo pradėta jo išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos, o ankstesnis apelianto elgesys bei veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jis gali vėl savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei trukdydamas priimti sprendimą dėl jo teisinio statuso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčo dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti ir sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. Z. Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. gruodžio 22 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. gruodžio 22 d.

Iš byloje bei teismo posėdyje pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 20 d. prie Užsieniečio registracijos centro vartų priėjo apeliantas ir prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nurodė, kad į Lietuvą atvyko iš (duomenys neskelbtini) pasiimti savo asmens dokumentų, o vėliau paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyrius 2015 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė: 1) nenagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje iš esmės, nes už nagrinėjimą gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė; 2) nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; 3) suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. Z. užsieniečio registracijos pažymėjimą; 4) informuoti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. Z. apie teisę apskųsti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pažymėtina, kad apeliantas jau ne kartą buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką – užsienietis 2006 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimu buvo sulaikytas URC, 2006 m. spalio 31 d. išvyko į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, 2009 m. kovo 24 d. išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimu užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, tačiau 2009 m. lapkričio 14 d. į URC nesugrįžo, todėl Migracijos departamentas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu nutraukė užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje URC atstovas nurodė, kad Z. Z. 2009 m. lapkričio mėnesį išvykęs iš Lietuvos Respublikos apsistojo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kreipėsi į jų atsakingas institucijas su prašymu suteikti politinį prieglobstį. Apeliantas dėl politinio prieglobsčio suteikimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau nė vienoje valstybėje jis nesulaukė galutinio sprendimo priėmimo arba jo vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejoti URC atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kurių teismo posėdyje nepaneigė ir pats apeliantas, nėra teisinio pagrindo, todėl išdėstytos aplinkybės yra esminės, sprendžiant dėl sulaikymo priemonės skyrimo, apribojant Z. Z. judėjimo laisvę iki 2015 m. gruodžio 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo metu užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms (t. y. Migracijos departamento 2015 m. liepos 15 d. sprendimui), nėra visiškai teisinga. Kaip jau ir minėta, (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. buvimas Lietuvos Respublikoje yra įteisintas – jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nustatinėjama Europos Sąjungos valstybė narė, kuri yra atsakinga už apelianto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, jeigu neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.) (Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu prieglobsčio prašytojas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2013 m. gegužės 30 d. sprendime, byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB), nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu (kurį atitinka Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis), būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Pažymėtina, kad užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Reikalingumą taikyti užsieniečio sulaikymą siekiant minėtų tikslų teismai privalo nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdami į susiklosčiusias faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kt.).

Kalbant apie asmenų sulaikymą, taip pat svarbu paminėti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti tuo pagrindu, jog užsienietis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas 2009 metais išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, vėliau panašius ar analogiškus veiksmus atliko kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, neapribojant užsieniečio laisvės, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, apeliantas išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sulaikymas, apribojant (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. judėjimo laisvę, yra vienintelė pakankama priemonė užtikrinti, kad apeliantas neišvyks iš Lietuvos Respublikos galutinai neišsprendus jo buvimo Lietuvos valstybėje klausimo. Taigi taikyti, kurią nors iš alternatyvių sulaikymui priemonių, įtvirtintų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, nėra teisinio pagrindo.

Kadangi apelianto prieglobsčio prašymą Migracijos departamento 2015 m. liepos 15 d. sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti iš esmės ir pavesta nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, taikytini Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis – sulaikymas, apribojant judėjimo laisvę tam, kad užsienietis negalėtų trukdyti vykdyti ar priimti sprendimą arba pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o (duomenys neskelbtini) piliečio Z. Z. (Z. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė