AS-556-103-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-103/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03305-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. Y. (T. Y.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Y. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl raštų, duomenų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 10 d. gautas pareiškėjo T. Y. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, šalinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nustatytus trūkumus, kuriame jis teismo prašė: 1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Justiniškių seniūnijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą A6-4440(2.4.2.14-S4); 2. Panaikinti deklaravimo duomenis, esančius Lietuvos Respublikos gyventojų registre, apie T. Y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo 2012 m. birželio 26 d.; 3. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 2 d. raštą Nr. (15/5-7-8A-519) 10K-34645; 4. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos tarnautojų veiksmus, kuriais buvo paskelbtas negaliojančiu T. Y. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 (duomenų įvedimą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos asmens dokumentų išrašymo sistemą apie pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą); 5. Panaikinti duomenis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos) asmens dokumentų išrašymo sistemoje apie pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą; 6. Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 arba išduoti naują leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tomis pačiomis sąlygomis.

Be to, pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti duomenų apie T. Y. leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą, esančių Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos) asmens dokumentų išrašymo sistemoje, galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, kad jis turi Šengeno vizą, galiojančią iki 2013 m. lapkričio 13 d. Pažymėjo, kad ginčas teisme gali būti nagrinėjamas ilgiau nei vienerius metus ir jis gali būti priverstas parduoti Lietuvoje turimą turtą, nutraukti meninę veiklą Lietuvoje bei išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), su kuria jo nesiejo jokie politiniai ar ekonominiai ryšiai. Pareiškėjo nuomone, kad jis galėtų gyventi Lietuvoje, yra būtina sustabdyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje negaliojimo galiojimą. Pabrėžė, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones jam būtų grąžintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba išduotas naujas leidimas nuolat gyventi tomis pačiomis sąlygomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti deklaravimo duomenis, esančius Lietuvos Respublikos gyventojų registre, apie T. Y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo 2012 m. birželio 26 d., reikalavimo Nr. 5, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti duomenis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos) asmens dokumentų išrašymo sistemoje apie pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą, bei reikalavimo Nr. 6 dalį, kuria pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436. Kitą skundo dalį teismas priėmė. Teismas pasiūlė pareiškėjui iki 2013 m. spalio 30 d. tikslinti reikalavimą Nr. 5, t. y. pareiškėjas turėtų konkrečiai suformuluoti reikalavimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, atsižvelgdamas į skundo turinį, prašydamas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 tomis pačiomis sąlygomis arba išduoti naują leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei pateikti duomenis, ar jis su tokio pobūdžio prašymu nesikreipė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 37 str. 2 d. 1 p., 71 str.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog skundą atsisakoma priimti, kai skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Šių teisės normų vertinimas rodo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti duomenis, esančius Lietuvos Respublikos gyventojų registre (reikalavimas Nr. 2), ir panaikinti Migracijos departamento duomenis struktūrinio padalinio (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos) asmens duomenų įrašymo sistemoje apie pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą (reikalavimas Nr.

5) nelaikytini ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir teismas dėl tokių pareiškėjo pareikštų reikalavimų negalėtų priimti sprendimo atitinkančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis, kadangi šie pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Tuomet, jei teismas išnagrinėjęs ginčą priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikintų ginčijamus sprendimus, būtų panaikinti ir nurodyti duomenys, kurie patys savaime nėra sprendimai viešojo administravimo prasme, o yra įrašomi (sukuriami) remiantis tam tikrais sprendimais.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą dėl reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 5 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas 6 skundo reikalavime prašo įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 arba išduoti naują leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tomis pačiomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nenustato galimybės grąžinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atsisakytina priimti.

Teismas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjo skundo turinį, matyti, jog jis ir toliau siekia gyventi Lietuvos Respublikoje pripažintame negaliojančiu leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nustatytomis sąlygomis. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduotas leidimas gyventi užsieniečiui keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais, 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.

Jeigu užsienietis, kuris leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių.“ Pareiškėjas teigia, kad jis iš Lietuvos buvo išvykęs trumpesniam nei 6 mėnesių terminui.

Taigi pareiškėjas galėtų pats tiesiogiai kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, prašydamas pakeisti išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir buvo išduotas pripažintas negaliojančiu leidimas nuolat gyventi Lietuvoje bei pateikti detalius paaiškinimus ir tai pagrindžiančius duomenis, t. y. kaip ir skunde nurodė dėl kokių priežasčių užpildė neteisingai deklaraciją, kiek laiko ir kodėl buvo išvykęs iš Lietuvos ir toks pareiškėjo prašymas net ir esant teisminiam ginčui galėtų būti svarstytinas.

Be to, pareiškėjas turėtų atitinkamai tikslinti 5 skundo reikalavimą, prašydamas pakeisti išduotą leidimą. Pažymėtina, kad naujo leidimo išdavimas tomis pačiomis sąlygomis objektyviai negalimas, nes visa procedūra pradedama iš naujo ir priimamas naujas sprendimas dėl leidimo išdavimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas naują sprendimą, negali būti saistomos turėtame leidimo nuolat gyventi Lietuvoje nustatytomis sąlygomis. Siekiant objektyviai ir greičiau išnagrinėti pareiškėjo skundą, siūlytina jam atitinkamai patikslinti minėtą reikalavimą, prašant pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tomis pačiomis sąlygomis pagal Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgęs į pareiškėjo skundo turinį, laikė, kad reikalavimai Nr. 1, 3, 4 ir 6 iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl ši skundo dalis priimtina. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo užtikrinimo priemonės, vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Teismas pažymėjo, kad objektyviai būtų neįmanomas paskelbtų duomenų sustabdymas, kai jų įrašymo teisinis pagrindas, t. y. sprendimai ir (ar) veiksmai nepripažinti neteisėtais, o duomenų paskelbimas yra tik šių sprendimų pasekmė, tačiau įrašyti duomenys patys savaime nėra savarankiški sprendimai, taigi, ir jų laikinas galiojimas negali būti sustabdomas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz. 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-615-12).

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tuo atveju, kai iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurias pašalinti, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanoma arba sudėtinga. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodyti motyvai iš esmės pagrįsti jo vertinimu, tačiau jis nepateikė tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje AS62-489/2011). Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas nėra saistomas iškelto teisminio ginčo ir neprivalo laukti kol jis bus baigtas nagrinėti teisme, pats pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436, pateikdamas argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, nurodydamas individualias aplinkybes, kodėl jis pateiktoje deklaracijoje nurodė tokius duomenis (kaip skunde nurodė, kad per klaidą įrašė ar netinkamai suprato, kaip deklaruoti, ar galbūt neteisingai jam buvo paaiškinta, kaip turėtų deklaruoti), kuriam laikui ir dėl kokių priežasčių jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos.

Taigi nuo paties pareiškėjo valinių veiksmų priklauso, ar jis kreipsis dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo nesibaigus teisminiam procesui ir įgis teisėtą galimybę kitu būdu likti Lietuvos Respublikoje, nes šie procesai nėra susiję ir pareiškėjas turi pats efektyviai ginti galbūt jo pažeistas teises, kreipdamasis tiesiogiai į kompetentingą subjektą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad nėra realios grėsmės, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestinas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2013 m. spalio 10 d. skundo dalį bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 2013 m. spalio 10 d. nepriimtos skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo, o pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl duomenų panaikinimo nelaikytini ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir teismas dėl tokių pareiškėjo pareikštų reikalavimų negalėtų priimti sprendimo atitinkančio ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis, kadangi pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas numato, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato, kad sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo gali būti skundžiamas teismui. Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 72 punktas numato, kad deklaravimo duomenys taip pat naikinami, kai pateikiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo. Remiantis aukščiau minėtais teisės aktais darytina išvada, kad deklaravimo duomenys naikinami pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais), o toks sprendimas gali būti teismo priimtas remiantis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Pareiškėjas neprašo panaikinti sprendimų, kurių pagrindu buvo įrašyti duomenys į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos asmens dokumentų išrašymo sistemą, kadangi jokie sprendimai dėl minėtų duomenų įrašymo pagal pareiškėjo turimą informaciją priimti nebuvo. Todėl pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes sukelia būtent įrašyti duomenis, kurių pagrindu pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 tapo negaliojančiu.

Pareiškėjas reikalavimu dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 grąžinimo arba analogiško leidimo išdavimo siekia atkurti iki minėto leidimo nuolat gyventi pripažinimo negaliojančiu bei jo paėmimo iš pareiškėjo buvusią teisinę padėtį. Pareiškėjas nesiekia, kad būtų priimtas naujas sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo arba išdavimo, kadangi tokio sprendimo nebeįmanoma priimti. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456 pakeistų taisyklių 7 punktas numato, kad prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 8 ar 81 punkte nustatytu pagrindu pateikiamas likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456 pakeistų taisyklių 82 punktas numato, kad prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju pateikiamas likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki leidimo nuolat gyventi galiojimo pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba pakeičiamas tik turint galiojantį leidimą laikinai gyventi. Todėl pareiškėjas prašė įpareigoti viešo administravimo subjektą grąžinti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436, kuris 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo paimtas iš pareiškėjo, kadangi panaikinus duomenis apie minėto leidimo negaliojimą, jis vėl taptų galiojantis.

Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456 pakeistų taisyklių 138 punktas numato, jog negaliojantis leidimas nuolat gyventi žymimas kaip negaliojantis išmušant ne mažiau kaip dvi skilutes, pareiškėjas taip pat prašė išduoti jam naują leidimą nuolat gyventi tomis pačiomis sąlygomis (dublikatą) tuo atveju, jei paimtas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 yra fiziškai pažymėtas kaip negaliojantis (su išmuštomis skilutėmis). Pareiškėjas nurodo, jog Įstatymo 56 straipsnio 9 punktas numato, kad leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai užsienietis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456 pakeistų taisyklių 136 punktas numato, kad, nustačius išvykimo deklaravimą, į sistemą įvedami duomenys apie leidimo nuolat gyventi negaliojimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, duomenys apie leidimo nuolat gyventi negaliojimą į migracijos įstaigos asmens dokumentų išrašymo sistemą įrašomi remiantis išvykimo deklaravimo duomenimis, esančiais Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Joks atskiras sprendimas dėl minėtų duomenų įvedimo nėra priimamas, ką savo 2013 m. spalio 2 d. rašte Nr. (15/5-7- 8A-519) 10K-34645 pažymėjo Migracijos departamentas.

Sustabdžius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos asmens dokumentų išrašymo sistemoje esančių duomenų galiojimą (apie pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą), pareiškėjui būtų grąžintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 arba išduotas analogiškas leidimas, kuris, įsiteisėjus teismo sprendimu (kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas), vėl taptų negaliojančiu. Savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas motyvavo esamu dideliu ryšiu su Lietuvos Respublika, kurį pagrindė pridedamais rašytiniais įrodymais (nuosavybės pažymėjimais, rekomendacijomis bei kitais dokumentais).

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436. Todėl vienintelė pareiškėjo galimybė išsaugoti teisę nuolat gyventi Lietuvoje yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos asmens dokumentų išrašymo sistemoje esančių duomenų galiojimo (apie pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą) sustabdymas.

Pažymi, kad Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktas privalomai numato apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymą, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvoje. Šiuo atveju pareiškėjo leidimas nuolat gyventi nebuvo panaikintas, bet buvo pripažintas negaliojančiu, todėl joks atskiras sprendimas priimtas nebuvo. Tačiau minėta aplinkybė negali atimti iš pareiškėjo teisės į aktų (veiksmų), kuriais buvo pripažintas negaliojančiu pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, galiojimo sustabdymą, kadangi priešingu atveju pareiškėjas būtų blogesnėje padėtyje negu tie asmenys, kuriems leidimas nuolat gyventi buvo pripažintas negaliojančiu priėmus atskirą sprendimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją bei Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nebuvo nurodytas trečiuoju asmeniu. Todėl pareiškėjui nėra aišku, kokį trečiąjį suinteresuotą asmenį pašalino Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėjo nuomone, tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, tiek Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) išduodamas, keičiamas ir panaikinamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) nustatytais pagrindais. Įstatymo 56 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai užsienietis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyko iš Lietuvos Respublikos, o iki 2013 m. gegužės 30 d. galiojusių (t. y. galiojusių tuo metu, kai pareiškėjas deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos, ir kai jo leidimą nuolat gyventi Migracijos valdyba paskelbė negaliojančiu) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1V-445 (Žin., 2006, Nr. 5-157) (toliau – ir Taisyklės), 97, 971, 98 ir 99 punktuose nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi negalioja nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis T. Y. 2012 m. birželio 26 d. deklaravo, kad išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 8 d. Asmens dokumentų išrašymo sistemoje T. Y. leidimas nuolat gyventi LT6231436 buvo paskelbtas negaliojančiu. Pažymi, kad pareiškėjo leidimą nuolat gyventi LT6231436 Migracijos valdyba paskelbė negaliojančiu remdamasi galiojančiais Gyventojų registro duomenimis apie išvykimą į užsienio valstybę ir vadovaudamasi galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis.

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti duomenis apie pareiškėjo leidimo nuolat gyventi negaliojimą. Migracijos valdyba nesutinka su šiuo pareiškėjo prašymu ir pritaria Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad jei teismas išnagrinėjęs ginčą priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikintų ginčijamus sprendimus, būtų panaikinti ir nurodyti duomenys, kurie patys savaime nėra sprendimai viešojo administravimo prasme, o yra įrašomi (sukuriami) remiantis tam tikrais sprendimais. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti duomenų apie leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje LT6231436 negaliojimą asmens dokumentų išrašymo sistemoje, galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento.

Teismas teisingai pažymėjo, kad objektyviai būtų neįmanomas paskelbtų duomenų sustabdymas, kai jų įrašymo teisinis pagrindas, t. y. sprendimai ir (ar) veiksmai nepripažinti neteisėtais, o duomenų paskelbimas yra tik šių sprendimų pasekmė, tačiau įrašyti duomenys patys savaime nėra savarankiški sprendimai, taigi jų laikinas galiojimas negali būti sustabdomas. Atkreipia dėmesį, kad teismas teisingai nurodė, kad Migracijos valdyba nėra pavaldi Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) nėra Migracijos departamento padalinys. Pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 56 straipsnio 9 punktu ir iki 2013 m. gegužės 30 d. galiojusių (t. y. galiojusių tuo metu, kai pareiškėjas deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos, ir kai jo leidimą nuolat gyventi Migracijos valdyba paskelbė negaliojančiu) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1V-445 (Žin., 2006, Nr. 5-157) 97, 971, 98 ir 99 punktais, leidimai nuolat gyventi negalioja nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Kaip teismas teisingai nurodė 2013 m. spalio 15 d. nutartyje, duomenys asmens dokumentų išrašymo sistemoje patys savaime nėra sprendimai viešojo administravimo prasme. Sutinka su 2013 m. spalio 15 d. nutartyje išdėstytais argumentais, kad, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikintų deklaravimo duomenis, būtų panaikinti ir duomenys asmens dokumentų išrašymo sistemoje.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 10 d. skundu prašė teismo įpareigoti Migracijos departamentą grąžinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi arba išduoti naują leidimą nuolat gyventi tomis pačiomis sąlygomis. Sutinka su teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad Įstatymas nenustato galimybės grąžinti leidimą nuolat gyventi, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atsisakytina priimti. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad naujo leidimo nuolat gyventi išdavimas tomis pačiomis sąlygomis objektyviai negalimas, nes visa procedūra pradedama iš naujo ir priimamas naujas sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-1810/2010) konstatavo, kad teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą. Atsakovas taip pat sutinka su teismo vertinimu, kad nėra realios grėsmės, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad neturi galimybės kreiptis į Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi. Pažymi, kad leidimo nuolat gyventi paskelbimas negaliojančiu neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi gavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ar dėl leidimo laikinai gyventi gavimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pareiškėjas 2013 m. spalio 10 d. skunde nurodė, kad nuo jo deklaruoto išvykimo iš Lietuvos Respublikos nebuvo praėję daugiau kaip 12 mėnesių (t. y., kad jis nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikui nei nurodytas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte).

Taigi galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pareiškėjui pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį negu nurodytą Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi, jeigu pareiškėjas nustatyta tvarka pateiktų prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir reikiamus dokumentus, tarp kurių - dokumentus, patvirtinančius, kad pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį, negu nurodyta Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Taigi atmestini pareiškėjo argumentai, kad vienintelė galimybė pareiškėjui išsaugoti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra asmens dokumentų išrašymo sistemoje esančių duomenų galiojimo sustabdymas. Pažymi, kad Migracijos departamento 2013 m. spalio 28 d. duomenimis, pareiškėjas nėra pateikęs prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija nurodo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Ministeriją dėl pozicijos ginčijamo santykio atžvilgiu. Ministerija nėra priėmusi jokių sprendimų dėl pareiškėjo nurodomo skundo dalyko. Teismo sprendimas nepadarys įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms. Ministerija trečiuoju asmeniu šiame ginče dalyvauja siekiant formuoti ginčų, susijusių su užsieniečių duomenų įrašymu ir panaikinimu Užsieniečių registre, praktiką. Duomenų panaikinimas Užsieniečių registre nėra savarankiškas reikalavimas, duomenys naikinami esant teisiniam pagrindui, kaip nurodo teismas nutartyje, jei būtų panaikinti ginčijami Migracijos departamento sprendimai, jų pagrindu būtų keičiami/taisomi ar naikinami Užsieniečių registro duomenys. Įstatymas nenustato galimybės grąžinti panaikintą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl teismas teisiškai pagrįstai atsisakė ir šioje dalyje priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo turinį, pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2013 m. spalio 10 d. skundo dalį bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas, o teismo nutarties dalis, kuria pasiūlyta pareiškėjui patikslinti skundą, taip pat nutarties dalis dėl bylos šalių neskundžiama, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiuo aspektu nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Justiniškių seniūnija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą Nr. A5-1582 „Dėl deklaravimo duomenų panaikinimo“, 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu A6-4440(2.4.2.14-S4) nurodė, kad, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu (Deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti neteisingus jo deklaravimo duomenis) bei Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70.1 punktu, panaikinti deklaraciją nėra pagrindo. Pažymėjo, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pareiškėjas privalėjo ateiti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Justiniškių seniūniją ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 2 d. rašte Nr. (15/5-7-8A-519)10K-34645 nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba leidimą nuolat gyventi paskelbė negaliojančiu, remdamasi pareiškėjo pateiktos gyvenamosios vietos deklaracijos apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos faktu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo 2 reikalavimą - panaikinti deklaravimo duomenis, esančius Lietuvos Respublikos gyventojų registre, apie T. Y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo 2012 m. birželio 26 d., ir 5 reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti duomenis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos) asmens dokumentų išrašymo sistemoje apie pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos reikalavimus.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga. Sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo gali būti skundžiamas teismui (5 d.). Kaip matyti, pareiškėjas skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Justiniškių seniūnijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą A6-4440(2.4.2.14-S4), kuriuo pareiškėjo prašymą Nr. A5-1582 „Dėl deklaravimo duomenų panaikinimo“ atsisakyta patenkinti. Šis pareiškėjo reikalavimas teismo priimtas, taigi sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, kad jei teismas išnagrinėjęs ginčą priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikintų ginčijamus sprendimus, būtų panaikinti ir nurodyti duomenys, kurie patys savaime nėra sprendimai viešojo administravimo prasme, o yra įrašomi (sukuriami) remiantis tam tikrais sprendimais.

Ginčijamos nutarties dalimi taip pat pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimo Nr. 6 dalį, kuria pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nenustato galimybės grąžinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, kad skundo reikalavimo dalis išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tomis pačiomis sąlygomis nėra atsisakyta priimti. Todėl, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, galima daryti išvadą, kad, jeigu teismas patenkintų šį reikalavimą, pareiškėjo siekiamas teisinis rezultatas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje būtų pasiektas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundą, paliktina nepakeista.

Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti duomenų apie T. Y. leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6231436 negaliojimą, esančių Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinio padalinio (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos) asmens dokumentų išrašymo sistemoje, galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių pateiktus argumentus, su pareiškėjo argumentais nesutinka.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą. Tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kokios prašo pareiškėjas, ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis nenumato. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šios pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius