eAS-936-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-936-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02011-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2012 m. sausio 31 d. sprendimą atimti teisę vairuoti transporto priemones bei prašė atnaujinti terminą skundui pateikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad, vertinant pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymėtina, jog apie tai, kad egzistuoja pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis atsakovo sprendimas, pareiškėjas sužinojo dar iš VĮ „Regitra“ gauto 2014 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriame nurodyta pareiškėjo teisės vairuoti atėmimo priežastis (dėl sveikatos) ir kad ši aplinkybė VĮ „Regitra“ žinoma dar nuo 2012 m. vasario 3 d. Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo nepakankamo rūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas apskųsti atsakovo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą negali būti atnaujintas.

II. Pareiškėjas M. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde argumentuodamas dėl praleisto termino skundui pateikti vadovaujasi iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, nurodytomis skunde bei prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo sprendimo kopiją gavo tik 2015 m. kovo 2 d. iki to laiko, jį sustabdę policijos pareigūnai, administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašydavo, todėl pareiškėjas manė, kad yra įvykęs nesusipratimas. Pažymi, kad iš VĮ „Regitra“ gavo laišką, informuojantį, kad jam dėl sveikatos būklės atimta teisė vairuoti, tačiau tuo metu jo sugyventinė laukėsi, dėl šios priežasties pareiškėjas uždelsė kreiptis į tinkamas institucijas dėl savo teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. Č. ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas kaip aplinkybes, dėl kurių skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas, nurodo tai, kad jis nebuvo informuotas apie atsakovo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą atimti teisę vairuoti, apie šį sprendimą sužinojo vėliau, kreipęsis į VĮ „Regitrą“, tačiau vaiko gimimas sutrukdė nedelsiant ginti savo teises.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas apie tai, jog iš jo atimta teisė vairuoti pirmą kartą informuotas VĮ „Regitra“ 2014 m. kovo 28 d. raštu, kuriame nurodyta pareiškėjo teisės vairuoti atėmimo priežastis (dėl sveikatos) ir kad ši aplinkybė VĮ „Regitra“ žinoma dar nuo 2012 m. vasario 3 d. Atsižvelgus į atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktą raštą apie tai, kad pareiškėjui ginčijamas atsakovo sprendimas buvo išsiųstas neregistruotu paštu ir nėra galimybės nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie ginčijamą sprendimą, laikytina, jog pareiškėjui apie šį sprendimą tapo žinoma gavus VĮ „Regitra“ 2014 m. kovo 28 d. raštą.

Pareiškėjas, gavęs minėtą VĮ „Regitra“ raštą, beveik vienerius metus uždelsęs kreipėsi į atsakovą ir 2015 m. kovo 7 d. šį sprendimą gavo ir 2015 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, t. y. jog pareiškėjas, gavęs VĮ „Regitra“ raštą, delsė kreiptis į tinkamas institucijas dėl sudėtingo nėštumo bei vaiko gimimo, sprendžia, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo objektyviai apribota galimybė aktyviai rūpintis savo gynimu (inter alia – užsitikrinant tinkamą atstovavimą), juo labiau kad, kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, pareiškėjas turi įgaliotą atstovą – advokatą D. F.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys