A-61-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-61-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03854-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5859 „Dėl prašymo“ ir išnagrinėti ginčą iš esmės: panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-16677 „Dėl pensijų mokėjimo“ ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jam neteisėtai 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 8 545,08 Lt. Pareiškėjas taip pat prašė nustačius, kad praleistas terminas skundui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti, šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. buvo dirbantis senatvės pensininkas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. jam skirta senatvės pensija buvo sumažinta du kartus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, tačiau 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Taigi ir jo pensija galėjo būti perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o mažinimas pagal 8 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas. Teigė, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 44 straipsnio 1 dalį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Kadangi net ir po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ (2012 m. rugsėjo 21 d.) priklausanti 2010–2011 m. senatvės pensijos dalis nebuvo išmokėta ir nepriimti jokie teisės aktai dėl pensijų grąžinimo, 2013 m. liepos 23 d. kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą pensijos dalį.

VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (10.1)R1-16677 prašymo nepatenkino, todėl jį apskundė VSDFV, kuri 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5859 atsisakė nagrinėti skundą, nes praleistas terminas kreiptis dėl pensijos išmokėjimo. Pareiškėjas, remdamasis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad jokio sprendimo dėl jam skirtos senatvės pensijos perskaičiavimo nėra gavęs, apie tokį sprendimą niekas jo neinformavo, taigi negalima teigti, jog žinojo apie sprendimą, jo datą, numerį ir koks jo turinys.

Teigė, kad neteisinga skaičiuoti trejų metų terminą nuo mėnesio, kurį pirmą kartą išmokėta sumažinta senatvės pensija, kadangi gavęs sumažintą pensiją 2010 m. sausio mėn. nesuprato ir nesuvokė, kad yra pažeistos jo teisės. Žinojo, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo, esant sunkiai valstybės finansinei padėčiai, sumažino senatvės pensijas, tačiau, neturėdamas juridinio išsilavinimo ir nežinodamas Konstitucinio Teismo praktikos, nesuvokė, kad jo teisės pažeistos. Apie pažeistas teises sužinojo tik 2012 m. vasario 6 d.

Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Pažymėjo, kad sumažinta senatvės pensija buvo mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d., t. y. kiekvieną mėnesį, todėl senaties terminas kiekvieną mėnesį pradedamas skaičiuoti iš naujo. Taigi galėtų būti laikoma, kad termino dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2011 m. sausio 31 d., nepraleido. Manant, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti dėl to, kad, būdamas sąžiningas, nežinojo apie pažeistas teises.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 35–40) prašė nutraukti bylą arba atmesti skundą kaip nepagrįstą; patenkinus reikalavimą, priteisti pensijos dalį išmokėti dalimis.

VSDFV, vadovaudamasi Pensijų įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), teigė, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi jis apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėn. Įvertinusi tai, kad VSDFV Alytaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėn., ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV su 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymu įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą, todėl nurodė, kad jei iki 2013 m. rugsėjo 15 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas VSDFV jokių įrodymų nepateikė, o kreipėsi į teismą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013), Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2012 m. vasario 6 d. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Pareiškėjas su skundu įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti jam 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 26 d., o į teismą – 2013 m. rugsėjo 23 d., taigi praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl prašė nutraukti bylą.

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 19–25) prašė nutraukti bylą arba atmesti skundą kaip nepagrįstą; patenkinus reikalavimą, priteistos sumos išmokėjimą išdėstyti dalimis.

VSDFV Alytaus skyrius rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir VSDFV. Akcentavo, kad pareiškėjas dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi praleidęs nustatytą 3 metų terminą. Atkreipė dėmesį, kad Laikinajame įstatyme buvo nustatytas jau paskirtų pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas, todėl teritoriniai skyriai jokių rašytinių sprendimų nepriėmė, o tik mokėjo programiniu būdu pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas. Sprendimu šiuo atveju laikytinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriaus (toliau – ir VSDFV Prienų skyrius) priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn. Taip pat teigė, kad ginčo laikotarpiu pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipta į ateitį, todėl paminėtos įstatymo nuostatos jas taikant galiojo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l. 54–58) atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5859; paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo išnagrinėti ginčą iš esmės, t. y. panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-16677 ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 8 545,08 Lt; išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (10.1)R1-16677 panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 8 545,08 Lt.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, neišmokėjimo pagrįstumo. Ginčo dalykas – VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5859 ir VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (10.1)R1-16677 teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Pensijų įstatymo 45 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), Įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013. Nustatė, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn., ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo. Į VSDFV dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi su 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymu, kurį VSDFV gavo 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam 3 metų terminui ginti savo teises. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5859 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Nors pareiškėjas VSDFV taip pat prašė panaikinti ir VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-16677, tačiau šis prašymas iš esmės laikytinas išvestiniu, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kyla būtent dėl 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu susidariusios pensijos nepriemokos neišmokėjimo. Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovas VSDFV pagrįstai abu skundo reikalavimus atsisakė nagrinėti, nustatęs, kad terminas praleistas, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5859 atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent taip paminėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.).

Nurodė, kad skundų nagrinėjimo tvarką VSDFV nustato VSDFV direktorius. Teismas, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 23 d.) 20, 31 punktus, padarė išvadą, kad negali atnaujinti termino paduoti VSDFV skundą, kol su tokiu prašymu nebuvo kreiptasi į VSDFV ir šios institucijos direktorius ar jo pavaduotojas neatsisakė termino atnaujinti.

Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė pateikti VSDFV prašymą atnaujinti terminą ir jį pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo ir iš karto kreipėsi į teismą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-16677 ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jam 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalį (8 545,08 Lt) nebuvo išnagrinėti privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria dar galima ir būtina pasinaudoti pateikus VSDFV prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Dėl nurodytos priežasties teismas pareiškėjo reikalavimą išnagrinėti ginčą iš esmės: panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-16677 ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jam 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 8 545,08 Lt, paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 63–65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka, jog praleido terminą kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2011 m. sausio 31 d. Kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. prasidėjo atskira ieškinio termino eiga išsireikalauti iš atsakovo neišmokėtos pensijos dalį. Praleido terminą kreiptis į VSDFV Alytaus skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo tik už 2010 m. sausio–birželio mėn. Būtent taip skaičiuotas terminas ir nuspręsta, kad pareiškėjas praleido terminą ginti savo teises tik už kelis mėnesius, o ne už visą ginčo laikotarpį, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5041-142/2013, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-774/2014. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos. Pabrėžia, kad būtent teismas vykdo teisingumą, todėl teismų sprendimuose skirtingai skaičiuojant pažeistos teisės gynimo terminą teismas pažeidžia Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74–77) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodo, kad terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų (veiksmų) mokant sumažintas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijas paduoti skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo apeliantas į VSDFV kreipėsi praleidęs nustatytą 3 metų terminą, VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5859 pagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl paminėto VSDFV sprendimo panaikinimo, kartu išaiškindamas, kad jis turi teisę dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo kreiptis į VSDFV, o skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-16677 ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti 8 545,08 Lt senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paliko nenagrinėtą.

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70–73) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Alytaus skyrius nurodo, kad pirmoji sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. Apie tai, kad jam mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėn., tačiau į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio mėn., t. y. praleidęs imperatyvų teisės aktų įtvirtintą trejų metų (pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakciją) veiksmų apskundimo terminą. Remdamasis teismų praktika, teismas pagrįstai nusprendė, kad pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimą. Teigia, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Tačiau pareiškėjas jokių veiksmų dėl sumažintos pensijos iki apskundimo termino pabaigos nesiėmė. Teismas teisingai konstatavo, kad VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl tos priežasties, jog praleistas terminas, ir visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5859 kaip nepagrįstą. Teismas, pripažinęs nurodytą VSDFV sprendimą teisėtu, pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo teismui reikalavimą išnagrinėti ginčą iš esmės, t. y. panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-16677 ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 8 545,08 Lt, palikti nenagrinėtą, nes šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. atgavimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl paminėtos pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad:

1) iki 2010 m. sausio 1 d. (dienos, nuo kurios pareiškėjui buvo pradėta mokėti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija) pareiškėjas gaudavo jam iki gyvos galvos paskirtą 1 325,12 Lt dydžio senatvės pensiją. Pastebėtina, kad šis pareiškėjui paskirtos pensijos dydis ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo padidintas iki 1 357,73 Lt, tačiau tai buvo padaryta dėl su Laikinojo įstatymo nuostatų taikymu nesietinų priežasčių;

2) 2013 m. liepos 23 d. pareiškėjas padavė VSDFV Alytaus skyriui prašymą suteikti jam duomenis apie tokį, jo teigimu, neteisėtą jam paskirtos pensijos sumažinimą ir išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 13-14);

3) VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. raštu (sprendimu, kurį pareiškėjas skundžia šioje administracinėje byloje) pareiškėjui buvo paaiškintos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo jam paskirtos pensijos sumažinimo priežastys ir nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti jo prašymą dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 6-7);

4) 2013 m. rugpjūčio 26 d. VSDFV paduotu skundu pareiškėjas paprašė išmokėti, jo teigimu, neteisėtai sumažintos pensijos dalį. Tačiau atsakovo (VSDFV) 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte (sprendime, kuris pareiškėjo taip pat skundžiamas šioje administracinėje byloje) jam buvo nurodyta, kad jis praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą, nuo 2010 m. sausio mėn. (pirmosios Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu sumažintos pensijos išmokėjimo laiko) skaičiuotiną 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti jo skundą, ir jam pasiūlyta iki 2013 m. rugsėjo 15 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 4-5);

5) pareiškėjas, ignoruodamas pastarąjį pasiūlymą, 2013 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi su skundu į teismą. Šiame skunde, be kita ko, nurodė, kad atsakovo nurodyto 3 metų termino nepraleido, nes, jo manymu, šis terminas kiekvieną pensijos išmokėjimo mėnesį turėjo būti skaičiuojamas iš naujo. Be to, nurodė, kad apie savo teisės gauti visą jam paskirtą senatvės pensiją pažeidimą sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus paminėtą 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Todėl teismui nustačius, kad šis terminas vis dėlto jo buvo praleistas, prašė teismą terminą atnaujinti, atsižvelgus į jo nurodytą sužinojimo apie savo teisių pažeidimą laiką.

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo VSDFV Alytaus skyriui paduotas 2013 m. liepos 23 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pagal paminėtą administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjas pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją. Todėl pareiškėjo nurodytas nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi, o jo nurodyti argumentai dėl šio termino eigos pradžios nustatymo negali būti pripažinti pagrįstais.

Kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį (į tai, kad jis ignoravo atsakovo VSDFV pasiūlymą pateikti įrodymus, patvirtinančius paminėto termino praleidimo priežasčių svarbumą, teismui nenurodė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, galinčių turėti įtakos šio termino praleidimo priežasčių svarbumui, o, priešingai, nuosekliai laikėsi klaidingos pozicijos dėl aptariamo termino eigos skaičiavimo tvarkos), neįžvelgia tokioje situacijoje Taisyklių 20 punkto (pareiškėjo teisės pateikti VSDFV įrodymus, patvirtinančius paminėto 3 metų termino praleidimo priežasčių svarbumą) pažeidimo. Tuo labiau kolegija neįžvelgia taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo dalies palikimo nenagrinėtos taip pat teismo išaiškinimas pareiškėjui teisės kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti kolegijos nepripažintini pagrįstais. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikintina, o pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimą ir įpareigoti šį atsakovą išmokėti jam neteisėtai 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 8 545,08 Lt yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti:

Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. Š. reikalavimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5859 panaikinimo, palikti nepakeistą;

Kitą sprendimo dalį panaikinti ir pareiškėjo reikalavimus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (10.1)R1-16677 „Dėl pensijų mokėjimo“ panaikinimo ir šio atsakovo įpareigojimo išmokėti jam (pareiškėjui) neteisėtai 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. sausio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 8 545,08 Lt atmesti kaip nepagrįstus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė