A-203-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-203-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01862-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. J. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 „Dėl (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pavadinimo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) trasų pratęsimų“ (toliau – ir sprendimas Nr. T3-33) 2 punkto dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pratęsimo; 2) atnaujinti terminą skundui dėl sprendimo Nr. T3-33 dalies panaikinimo paduoti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad pagal 2011 m. sausio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,1121 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 1); pagal 2011 m. spalio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 599/1795 dalį 0,1795 ha dydžio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 2); pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 285,72/1416 dalį 0,1416 ha dydžio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 3) (toliau kartu – ir Sklypai). Nurodyti Sklypai suformuoti vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektu (toliau – ir Projektas), parengtu 2000 m., papildytu 2006 m. ir 2010 m.; šis Projektas 2006 m. suderintas su Savivaldybės administracija. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys ir nuosavybės teisės į Sklypus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Nė viename iš įsigytų Sklypų nenumatyta kokia nors gatvė, jos trasa ar kelio servitutas, tai nenumatyta ir Projekte, minėti faktai konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. spalio 15 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-142 (toliau – ir aktas Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-142). Kita vertus, per minėtus Sklypus niekada ir nėjo joks kelias ar gatvė.

Pareiškėjos įsigytų Sklypų ribose niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) trasos, tačiau pareiškėja 2013 m. gegužės 10 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. gegužės 7 d. nutarimą reikalauti iš savivaldybės institucijos jos veikos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo Nr. 1.27.-50 (toliau – ir nutarimas Nr. 1.27.-50), priimtą tiriant D. S. skundą. Pareiškėja iš šio skundo sužinojo, kad yra priimtas sprendimas Nr. T3-33, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pratęsta (duomenys neskelbtini) trasa per pareiškėjos žemės sklypų ribas. Su sprendimu Nr. T3-33 bei jo priedu (planu) pareiškėja susipažino tik 2013 m. gegužės 14 d., kai jos atstovas gavo šių dokumentų kopijas iš prokuroro R. K. Pažymėjo, kad tik susipažinus su sprendimo Nr. T3-33 priedu, t. y. planu, tampa aišku, jog (duomenys neskelbtini) trasa numatyta pareiškėjos sklypų ribose, nes pačiame sprendime neaptarta, kurioje vietoje pratęsiama (duomenys neskelbtini). Taigi, tik gavusi iš prokuroro sprendimo Nr. T3-33 priedą, pareiškėja sužinojo apie savo pažeistas teises. Tokiu atveju pareiškėja negali pilnai naudotis savo turtu, tuo bus suvaržytos jos, kaip savininkės, teisės ir pažeisti teisėti interesai.

Sprendimo Nr. T3-33 dalis, kurioje nurodyta apie (duomenys neskelbtini) pratęsimą, yra neteisėta, nes Savivaldybės taryba pratęsė (duomenys neskelbtini), neturėdama tam skirto žemės sklypo, gatvę pratęsė per privačią pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią žemę, todėl toks sprendimas pažeidžia pareiškėjos konstitucinę teisę į nuosavybę ir jos neliečiamumą. Pažymėtina, kad sprendimas Nr. T3-33 priimtas po to, kai žemės sklypai buvo suformuoti, o Sklypas Nr. 1 2011 m. sausio 24 d. parduotas pareiškėjai ir jos nuosavybės teisės įregistruotos NTR.

Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 6 straipsnio 4 dalimi, 8, 10 straipsniais, ir nurodė, kad iki įsigijimo minėti Sklypai buvo valstybinė žemė, kurioje jokia žemė keliui (gatvei) ar kitoms reikmėms savivaldybei niekada nebuvo skirta. (duomenys neskelbtini) trasai pareiškėjos Sklypų ribose niekada nebuvo skirta ir jos žemė. Taigi Savivaldybė, neturėdama žemės (duomenys neskelbtini) gatvei, negalėjo jokiuose planuose nustatyti, kad toje vietoje yra gatvė. Gatvė, kaip inžinerinis statinys, negali egzistuoti ore, ji turi būti ant žemės. Pagal įstatymo reikalavimus gatvei įrengti turi būti skirta žemė. Jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) atkarpai pareiškėjos sklypų ribose būtų buvusi skirta žemė, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą valstybinę žemę patikėjimo teise valdo NŽT. Savivaldybė niekada nesikreipė į NŽT dėl žemės skyrimo (duomenys neskelbtini) gatvei, pagal NŽT duomenis (duomenys neskelbtini) gali būti suprojektuota vakarinėje pareiškėjos žemės sklypų pusėje, tai konstatuota ir akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-142.

Ginčytina gatvė ar jos atkarpa nereikalinga nei Savivaldybei, nei vietos gyventojams, nes ja nėra kur patekti. Ši gatvė atsiremia į geležinkelio stoties teritoriją. (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis, esanti (duomenys neskelbtini), yra aptverta ir nuolatos stebima, nes ji įeina į valstybinės sienos apsaugos bei muitinės posto zonas, todėl niekas negali tiesiai per geležinkelio bėgius ir stoties teritoriją patekti į pačią geležinkelio stotį, mokyklą, parduotuvę ir pan., tai galima padaryti tik (duomenys neskelbtini) gatve, kuri per geležinkelio pervažą veda į (duomenys neskelbtini) k. centrą.

Pareiškėjos Sklypų ribose joks kelias (gatvė) istoriškai nebuvo susiformavę, tai įrodo 1988 m. ir 1999 m. planų ištraukos. Taryba pažeidė įstatymų reikalavimus, nustatydama gatvės trasą privačios žemės sklypo (sklypų) ribose be jos savininko sutikimo bei neturėdama gatvei skirto žemės sklypo. Toks Savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas.

Pažymėjo, kad nekilnojamas turtas – (duomenys neskelbtini) bei teisės į jį – nėra ir nebuvo įregistruotos NTR, taigi Savivaldybės teisės į nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) atkarpą – neįrodytos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnį skundas administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai. Pareiškėja apie sprendimą Nr. T3-33 sužinojo tik kai jo kopiją su planu pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, t. y. 2013 m. gegužės 14 d., šios datos žyma yra ant dokumentų kopijų, gautų iš prokuroro. Savivaldybė skundžiamo sprendimo pareiškėjai niekada neįteikė ir su juo nesupažindino. Todėl, pareiškėjos nuomone, terminas apskųsti sprendimą Nr. T3-33 praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti terminą.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 55–57) prašė bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Atsiliepime nurodė, kad nepritaria prašymui atnaujinti terminą skundui dėl sprendimo Nr. T3-33 2 punkto panaikinimo paduoti, nes minėtas sprendimas vietinėje spaudoje – Vilniaus krašto savaitraštyje – paskelbtas 2011 m. kovo 17 d., įsigaliojo 2011 m. kovo 18 d., taigi pareiškėjos teiginys, kad apie sprendimą Nr. T3-33 ir jo turinį sužinojo tik 2013 m. gegužės 14 d., yra nereikšmingas. Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas būtų atnaujintas.

Atsakovas nesutiko su skunde nurodytais teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) atkarpa yra žemėje, kuri niekada nebuvo skirta gatvei, kad ginčo kelio atkarpa nereikalinga nei Savivaldybei, nei vietos gyventojams, o kelio trasa istoriškai nebuvo susiformavusi. Šiuos teiginius paneigia keli teritorijų planavimo dokumentai: 1983 m. lapkričio 5 d. TSRS Ministrų tarybos geodezijos ir kartografijos valdybos (duomenys neskelbtini) kaimo topografinis planas, kuriame aiškiai matyti dabartinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, aiškiai pažymėta visa dabartinė (duomenys neskelbtini); 2006 m. parengtame ir pateiktame Savivaldybės administracijai derinti Projekto papildyme aiškiai matyti dabartinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, aiškiai pažymėta visa dabartinė (duomenys neskelbtini) (kelias), jame suprojektuoti du žemės sklypai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie tarpusavyje nesiriboja, nes yra atskirti (duomenys neskelbtini) gatve (keliu), (duomenys neskelbtini) ginčo atkarpoje jokie sklypai nesuprojektuoti / neprojektuojami; 2012 m. parengtame Projekto papildyme matyti analogiška situacija: plane pažymėta (duomenys neskelbtini) (kelias), jos sankryža su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ginčo atkarpoje jokie sklypai nesuprojektuoti / neprojektuojami.

Pažymėjo, kad NTR duomenų bazėje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) ginčo atkarpoje suformuoti 3 sklypai, kurie apriboja susisiekimą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors matomas istoriškai susiformavusios ir natūroje esančios (duomenys neskelbtini) (kelio) kontūras. Savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T3-44 patvirtintas Vilniaus rajono vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašas, į šį sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini), jos ilgis – 500 m. Valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas 2010 m. atliko Savivaldybės seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių techninę inventorizaciją, (duomenys neskelbtini) inventorizuota 2010 m. lapkričio 8 d., gatvės ilgis – 497 m, taigi 2011 m. vasario 19 d. sprendime Nr. T3-33, apsvarsčius 2010 m. spalio 7 d. Kalvelių seniūnijos seniūno prašymą, nuspręsta pratęsti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) trasas. Taigi istoriškai susiformavusiai ir natūroje esančiai gatvės atkarpai (ginčo keliui) sprendime Nr.T3-33 suteiktas pavadinimas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2271-244/2013 pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Savivaldybės administracijai, K. J. dėl administracinių aktų panaikinimo; G. Š. siekia nuginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 2.3-5388-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-19 įsakymu Nr. 2.3-12505-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 2.3-5388-(41)), kuriame patvirtinta Sklypo Nr. 1, priklausančio K. J., kadastrinių matavimų byla. Minėtoje byloje G. Š. skunde akcentuoja, kad galimai neteisėtais Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmais, suprojektavus asmeninio ūkio žemės sklypus K. J., nebuvo paliktas 6 m projektinis kelias (taip pat ginčo (duomenys neskelbtini) atkarpa), dėl ko (duomenys neskelbtini) 17 ir 19 daugiabučių namų gyventojams buvo užtvertas kelias ((duomenys neskelbtini)) nuo jų gyvenamųjų namų į geležinkelio stotį, seniūniją, ambulatoriją, mokyklą ir pan., dėl to atmestini pareiškėjos argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nereikalinga vietos gyventojams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu. Pagal Tvarkos aprašo 10 punktą žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių krantais ar viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, gretimų žemės sklypų ribomis. Įvertinus tai, manytina, kad rengiant ir tvirtinant pareiškėjos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, nepagrįstai neatsižvelgta į Tvarkos aprašo nuostatas, projektuojamų žemės sklypų ribas nustatant ant vietinės reikšmės (duomenys neskelbtini) kelio atkarpos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 69–70) su skundu sutiko.

Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-5388-(41) patvirtintas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimas ir jo ribose suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), šalia suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto projekto plane žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi, tarp minėtų žemės sklypų pareiškėjos skunde minima gatvės trasa nepažymėta. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas suderintas su žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojais ir savininkais, tai nurodyta minėto projekto plane. Skundžiamas sprendimas Nr. T3-33 priimtas po įsakyme Nr. 2.3-5388-(41) patvirtinto Projekto patikslinimo ir nebuvo suderintas su NŽT.

Valstybinė žemė tarp Projekte suprojektuotų žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo suteikta Savivaldybei (duomenys neskelbtini) trasai tiesti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos skundas yra pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 87–88) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė neatnaujinti termino skundui paduoti, o terminą atnaujinus, prašė skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2271-244/2013 (dabar Nr. I-65-244/2014) pagal G. Š. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo, šioje byloje atsakovas yra NŽT, tretieji suinteresuoti asmenys – K. J. ir Savivaldybės administracija. Faktiškai ginčas yra dėl to paties, t. y. dėl užtverto kelio, kurį užtvėrė K. J., taip pažeisdama kitų asmenų interesus.

Pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir jis neatnaujintinas. Nors pareiškėja tvirtina, kad apie pažeistas teises sužinojo tik 2013 m. gegužės 14 d., tačiau tai netiesa, nes jau 2005 m. kovo 10 d. Savivaldybės tarybos sprendime Nr. T3-44 buvo patvirtintas Vilniaus rajono reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašas, į jį įtraukta ir (duomenys neskelbtini), jos ilgis – 500 m. Ginčijamas sprendimas buvo tik tąsa visų iki tol buvusių veiksmų. Visi minėti aktai yra skelbiami, todėl teiginiai apie tai, kad pareiškėja tik iš prokuroro R. K. sužinojo apie pažeistas teises, neatitinka tikrovės. Be to, gatvės gyventojai pastoviai rašė skundus dėl užtverto kelio.

Neteisingi pareiškėjos teiginiai, kad ginčytina gatvė ar jos atkarpa nereikalinga nei Savivaldybei, nei vietos gyventojams, nes ja nėra, kur patekti. Minėtus teiginius paneigia nuotrauka, kurioje akivaizdžiai matyti, jog žvyrkeliu patenkama į pėsčiųjų perėją, per kurią virš geležinkelio eina pėstieji. Taigi ši užtverta gatvė yra būtina daugeliui šeimų. Nuotraukoje iš interneto puslapio „Google“ matyti, kad pareiškėjos namas yra šalia kelio, kuris veda tolyn, o toponuotraukoje matyti, kad kelio ruožą, pažymėtą geltona spalva, užtvėrė pareiškėja.

Tai, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir atmestinas, patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas administracinėje byloje administracinė byla Nr. I-2271-244/2013 (dabar Nr. I-65-244/2014) bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 1.27.-50.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pratęsimo.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. K., išnagrinėjęs D. S. pareiškimą dėl bendro naudojimo kelio užėmimo, 2013 m. gegužės 7 d. nutarime reikalauti iš savivaldybės institucijos jos veikos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo Nr. 1.27.-50, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paprašė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės užtikrinti, kad Savivaldybės administracija inicijuotų derybas su Tarnybos Vilniaus rajono skyriumi bei žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkais dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos iki (duomenys neskelbtini), kaip vietinės reikšmės kelio, atkūrimo, o deryboms nedavus teigiamų rezultatų, spręstų klausimą dėl kreipimosi į teismą, ginant galimai pažeistas Savivaldybės nuosavybės teises į šį vietinės reikšmės kelią ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuotų prokuratūrą apie priimtus sprendimus (I t., b. l. 7–10, 96–99). Vilniaus apygardos prokuratūra nutarimą Nr. 1.27.-50 K. J. išsiuntė su 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1.10.-(206)2862, atsižvelgdama į pareiškėjos 2013 m. kovo 12 d. prašymą (I t., b. l. 6).

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjos prašymą dėl nutarimo Nr. 1.27.-50, 2013 m. birželio 19 d. rašte Nr. 19.2-12483 informavo pareiškėją, kad priimtas nutarimas skundžiamą nutarimą Nr. 1.27.-50 panaikinti dėl nepilnai ir visapusiškai atlikto D. S. pareiškimo nagrinėjimo, kad pareiškimas grąžintas papildomam nagrinėjimui (I t., b. l. 119).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, ištyręs gyventojų skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų, pakeitus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pavadinimą, kas lėmė pareiškėjų adresų pakeitimą, taip pat 2013 m. balandžio 29 d. papildomai gautą skundą, kuriame skundžiamasi dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) pavadinimo pakeitimo į (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2012/2-13 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų kolektyvinio skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybę“ (toliau – ir pažyma Nr. 4D-2012/2-13) nusprendė: Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų kolektyvinio skundo dalies dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų, pakeičiant gatvių pavadinimus ir adresus, tyrimą nutraukti; (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų kolektyvinio skundo dalį dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų dėl netinkamo informavimo pripažinti pagrįsta (I t., b. l. 120–132; II t., b. l. 70–82). Pažymoje Nr. 4D-2012/2-13 Seimo kontrolierius rekomendavo inter alia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei L. K. įvertinti šios pažymos 19 punkte (dėl netinkamo pareiškėjų informavimo tiek apie sprendimo Nr. T3-33, tiek apie Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, pakeitusio pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto adresus, priėmimą) nustatytus pažeidimus ir imtis priemonių, užtikrinant, kad ateityje Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje panašūs atvejai nepasikartotų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. K., papildomai išnagrinėjęs D. S. pareiškimą dėl bendro naudojimo kelio užėmimo, 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 1.27.-83 (toliau – ir nutarimas Nr. 1.27.-83), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 19.1 punktu, nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant tam pagrindo (I t., b. l. 117–118). Nutarime Nr. 1.27.-83, be kita ko, nurodyta:

1. D. S. kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ištirti K. J. veiksmus, užimant bendro naudojimo kelią, esantį (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje.

2. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2271-244/2013, kurioje ginčijami sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-9 ir įsakymas Nr. 2.3-5388-(41). Pastarojo administracinio akto pagrindu buvo patikslintas Projektas ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suprojektuoti taip, kad kelio ((duomenys neskelbtini)) atkarpos, galimai ėjusios per šiuos žemės sklypus, neliko. Šioje administracinėje byloje teismas įvertins administracinį aktą, kurio pagrindu galimai neliko buvusios (duomenys neskelbtini) atkarpos iki (duomenys neskelbtini); jeigu teismas tenkins G. Š. skundą ir panaikins skundžiamą administracinį aktą, tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus, turės būti atkurta padėtis, buvusi iki administracinio akto priėmimo, t. y. turės būti atkurtas pravažiavimas per dabartinius sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); jeigu teismas skundą atmes, tokiam sprendimui įsiteisėjus, pravažiavimo per dabartinius sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebus.

3. Įvertinus minėto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 13.12.-71 argumentus, kurie yra privalomi apygardos prokuratūrai, laikytina, kad, teisme esant nagrinėjamai administracinei bylai dėl betarpiškai susijusio dalyko, prokuratūra neturėtų priiminėti procesinių sprendimų dėl analogiškų nagrinėjimo dalykų.

Teismas pabrėžė, kad atsakovės argumentai, jog minėtas sprendimas Nr. T3-33 paskelbtas vietinėje spaudoje, taigi pareiškėjos teiginys, kad apie sprendimą Nr. T3-33 ir jo turinį sužinojo tik 2013 m. gegužės 14 d., yra nereikšmingas, nėra pagrįsti. Asmeniui turi būti aiškiai žinomas ginčijamo sprendimo turinys; tuo tarpu iš spaudoje paskelbtos informacijos visiškai neaišku, kad per pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausantį sklypą buvo nustatyta gatvės trasa, nes nebuvo paskelbtos schemos. Tokia pozicija išdėstyta ir Seimo kontrolieriaus 2013 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2012/2-13 „Dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų kolektyvinio skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybę“ (I t., b. l. 120–132).

Trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. atsiliepime į skundą nurodomi argumentai, kad iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. T3-44 pareiškėjai turėjo būti aiškus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 turinys, yra visiškai nepagrįsti, nes negalima buvo tikėtis, kur, kokia kryptimi po beveik 6 metų bus nustatyta gatvės trasa.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. atstovė advokatė A. B. teismo posėdyje teigė, kad K. J. žinojo apie skundžiamą sprendimą, kai dar 2011 m. kovo 29 d. pareiškėja viena ar su kitais asmenimis kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl adresų jos nuosavybės teise valdomiems pastatams suteikimo, adresų sutvarkymo. Pabrėžtina, kad šias faktines aplinkybes pareiškėja pripažįsta, tačiau akcentuoja, jog šios aplinkybės nereiškia, kad buvo kreiptasi dėl gatvės trasos pakeitimo, ar kad jai buvo ir / ar galėjo būti žinoma apie (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pakeitimą. Teismas su tokiais pareiškėjos paaiškinimais sutiko, nes adreso suteikimas visiškai nepriklauso nuo gatvės trasos krypties keitimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertintas aplinkybes, teismas tenkino pareiškėjos K. J. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 dalies panaikinimo paduoti.

Pareiškėja taip pat prašė teismą panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pratęsimo. Pareiškėja nurodė, kad šis sprendimas priimtas jai nežinant, o minėtos gatvės trasa pratęsta per jai privačios nuosavybės teisėmis priklausantį sklypą.

Teismas pabrėžė, kad, nepaisant to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės trasa minėtoje vietoje yra jau nuo senų laikų, pateikia tos vietovės „Google Maps“ nuotrauką (I t., b. l. 101), tačiau tai tėra tik faktinės aplinkybės. Jokių teisinių įrodymų, kad ten buvo gatvės trasa teisine (o ne faktine) prasme, byloje nėra – būtent dėl to tik skundžiamame sprendime 2011 m. vasario 19 d. teisiškai nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa. Pabrėžtina, kad aplinkybes, jog teisine prasme (duomenys neskelbtini) gatvės ginčijamos trasos nebuvo iki skundžiamo sprendimo Nr. T3-33 priėmimo, teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytoja D. M. Vadinasi, šioje administracinėje byloje keliamas pagrindinis klausimas, ar galėjo juridiškai būti pratęsta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa per pareiškėjai K. J. privačios nuosavybės teisėmis priklausantį sklypą, kai ji to nežinojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog K. J. Sklypą Nr. 1 įgijo dar 2011 m. sausio 24 d. (žr. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (I t., b. l. 13–15)), t. y. iki tol, kol buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. T3-33.

Antra vertus, teismas atkreipė dėmesį į nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad priimant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. T3-33, buvo pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės į nuosavybę, nes minėtame sprendime buvo suprojektuotas kelias per jai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą. Teismas pabrėžė, kad kai pareiškėja nuosavybės teisėmis turėjo tik Sklypą Nr. 1, jos nuosavybės teisės, priimant skundžiamą sprendimą Nr. T3-33, niekaip negalėjo būti pažeistos, nes ji neturėjo kitų dviejų sklypų (įsigytų vėliau, negu buvo priimtas skundžiamas sprendimas), o kelias galėjo būti numatytas būtent per juos (I t., b. l. 75); kitaip tariant, pareiškėja neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės trasa, numatyta per Sklypą Nr. 1.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra duomenys, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-5388-1491 (I t., b. l. 71–72), kuriame pakeitė (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame tarp visų trijų sklypų, iš kurių 2 vėliau pareiškėja įsigijo nuosavybės teisėmis, nenumatytas joks kelias (I t., b. l. 69–70, 74, 75); todėl pareiškėjai vėliau pagal minėtą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 2.3-5388-1491 buvo pagrįstai ir teisėtai parduotas Sklypas Nr. 2 ir Sklypas Nr. 3. Taigi teismas darė išvadą, jog pareiškėjai nieko nežinant skundžiamu sprendimu Nr. T3-33 buvo pažeistos jos konstitucinės teisės į nuosavybę, ypač akcentuojant tai, kad skundžiamas sprendimas Nr. T3-33 buvo priimtas pažeidžiant Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 2.3-5388-1491.

Teismas atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei yra numatytas projektinis kelias kitoje vietoje (I t., b. l. 40).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos K. J. skundas tenkintinas, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalis dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pratęsimo naikintina.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas, nes trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimai šioje administracinėje byloje netenkinti (ABTĮ 44 str.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 158-160), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti. Terminą turėjo būti atsisakyta atnaujinti, nes jau 2005 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-44 buvo patvirtintas Vilniaus rajono vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašas. (duomenys neskelbtini) įtraukta į minėtą sąrašą. Todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėja apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik iš prokuroro R. K.

2. Skunde pareiškėja neteisingai nurodė, kad ginčijama gatvė nėra reikalinga savivaldybei ar vietos gyventojams, nes ja nėra kur patekti. Tokio teiginio paneigimui buvo pridėta nuotrauka.

3. Teismo sprendimas yra iš esmės be motyvų, o motyvai, kuriais rėmėsi teismas, yra nepagrįsti. Teismas nepasisakė dėl kai kurių Savivaldybės administracijos pateiktų įrodymų.

4. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. M. parodymais, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

5. Pačios pareiškėjos į bylą pateiktas UAB „Akvilegija“ teritorijos (sklypo) aptvėrimo projektas, iš kurio turinio matyti, kad sklypo dalyje, besiribojančioje su pareiškėjos sklypu, yra nustatytas kelio servitutas. Minėtas servitutas nustatytas ne atsakovo, o NŽT Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo pagrįstumą patvirtina tai, jog (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei yra numatytas projektinis kelias kitoje vietoje. Tačiau tokio projekto šioje byloje niekas nepateikė. Teismas rėmėsi dokumentu, kuris neegzistuoja.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 168-170), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo teisėjų kolegija išsprendė ne per 10 dienų, kaip numatyta ABTĮ 34 straipsnio 3 dalyje, o po 8 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Neteisinga pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra jokių teisinių įrodymų, kad ginčo teritorijoje buvo gatvės trasa. Tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės pateikti teritorijų planavimo dokumentai. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino.

3. Liudytojos D. M. parodymus, kad teisine prasme (duomenys neskelbtini) gatvės trasa iki savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo neegzistavo, paneigia apeliaciniame skunde paminėti teritorijų planavimo dokumentai. Be to, ji nurodė, kad, rengdama žemės reformos žemėtvarkos projektą, naudojosi kompiuterine programa, kuri automatiškai pažymi vietinės reikšmės kelius. Taigi jos nuomonė dėl gatvės nebuvimo yra klaidinanti, nes prieštarauja faktinei situacijai, nurodytai žemės reformos žemėtvarkos projekte.

4. Teismas netinkamai vertino ir kitus įrodymus. Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. sausio 2 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104)-9 matyti, kad atlikus K. J. sklypų kadastrinius matavimus, buvo nepagrįstai panaikintas 6 m pločio projektinis kelias. Be to, iš K. J. žemės sklypų planų matyti, kad yra nubraižytas vietinės reikšmės kelias, o patys sklypai nesiriboja. Iš NTR duomenų matyti, kad kelio servitutas 2012 m. vasario 7 d. nustatytas NŽT skyriaus vedėjo įsakymu būtent (duomenys neskelbtini) gatvės trasos vietoje.

5. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei yra numatytas projektinis kelias kitoje vietoje. Jokiame teritorijų planavimo dokumente joks kitas kelias nebuvo numatytas. Jeigu, teismo vertinimu, poreikio minėtam keliui nėra, nesuprantama, kokiam tikslui ir kieno poreikiams yra apskritai projektuojamas kelias. Tokio kelio būtinumas atsiranda tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis buvo neteisėtai prijungta prie privačių sklypų.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (II t., b. l. 175), kuriuo palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (II t., b. l. 177-184), kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas teisingai atnaujino terminą skundui paduoti, nes ABTĮ normos nedraudžia termino atnaujinimo klausimą spręsti ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. T3-33 buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, tačiau nebuvo paskelbti visi sprendimo priedai ir toks paskelbimas neleido suvokti akto esmės. Tokia pozicija išdėstyta ir Seimo kontrolieriaus 2013 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2012/2-13 (19 p.). Apie tai, kad pratęsus (duomenys neskelbtini) gatvės trasą, ji nubrėžiama per pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pareiškėjai tapo žinoma tik iš 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 priedo, kuris nebuvo paskelbtas. Tai pareiškėja sužinojo tik iš 2013 m. gegužės 10 d. gauto prokuroro R. K. 2013 m. gegužės 7 d. nutarimo, kai pareiškėjos atstovas 2013 m. gegužės 14 d. gavo minėto priedo kopiją. Tik tai žinodama, pareiškėja galėjo kreiptis į teismą su skundu. Todėl teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

2. (duomenys neskelbtini) gatvės trasa teisiškai nustatyta tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-33, nes Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. tvirtinant (duomenys neskelbtini) gatvių sąrašą toje vietoje gatvės trasa nebuvo patvirtinta. Iš 2010 m. lapkričio 8 d. gatvės inventorizacijos dokumentų neaišku, kokio pločio ir kaip buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa. Byloje esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės schemoje (II t., b. l. 17) aiškiai pažymėta buvusioji (duomenys neskelbtini) gatvės trasa (dabartinės (duomenys neskelbtini) vietoje), o pratęstoji (duomenys neskelbtini) trasos vieta net nepažymėta kaip gatvė.

3. Atsakovas, patvirtindamas (duomenys neskelbtini) gatvės trasą naujoje vietoje, neturėjo tokiai gatvės trasai jokio žemės sklypo. Pareiškėjos įsigyti sklypai iki jų įsigijimo buvo valstybinė žemė. Savivaldybei ši žemė nebuvo skirta. Taigi savivaldybei turėjo būti žinoma, kad toje vietoje nėra numatyti žemės sklypai gatvei, o yra suformuoti privatūs žemės sklypai. Šių sklypų duomenys NTR buvo įrašyti dar iki Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-33 priėmimo.

4. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. sausio 2 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-9 pažymima, kad patikslinus žemės sklypų ribas ir plotą, nepaliktas 6 metrų projektinis kelias, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa. Tai, kad yra numatytas kelio servitutas, neįrodo gatvės trasos buvimo. Servitutas nustatytas kitame, ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, dėl to negali būti siejamas su keliamu klausimu.

5. Pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei yra numatytas projektinis kelias kitoje vietoje. Tai patvirtino ir liudytoja D. M. Šis projektinis kelias yra suprojektuotas aplenkiant pareiškėjos sklypus ir juo dabar naudojamasi, tai įrodo pridedamos ortofotonuotraukos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (II t., b. l. 189-192), kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino pateiktų teritorijų planavimo dokumentų, nes visi dokumentai buvo apžiūrėti teismo posėdyje, teismas juos įvertino ir nusprendė, kad jokių teisinių įrodymų, kad ginčo vietoje buvo gatvės trasa teisine prasme, byloje nėra, dėl to skundžiamame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendime Nr. T3-33 ir buvo teisiškai nustatyta gatvės trasa.

2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad liudytojos D. M. pateikta informacija yra klaidinanti, nes ji yra valstybės įmonės Valstybės žemės fondo specialistė, turinti kvalifikacijos pažymėjimą, todėl jos paaiškinimais abejoti nėra jokio pagrindo.

3. Dėl projektuojamo kelio kitoje vietoje pažymi, kad 2013 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte minėtas privažiavimo kelias suprojektuotas privažiavimui prie šiame projekte projektuojamų žemės sklypų.

4. Teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą skundui paduoti, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes asmeniui turi būti konkrečiai žinomas ginčijamo sprendimo turinys.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama, kaip pareiga atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalies dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pratęsimo teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja įsigijo tris žemės sklypus: 1) pagal 2011 m. sausio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įsigijo Sklypą Nr. 1 (sutartis (I t., b. l. 13–15); žemės sklypo planas (I t., b. l. 16); NTR centrinio duomenų banko išrašas (I t., b. l. 29–30)); 2) pagal 2011 m. spalio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo Sklypą Nr. 2 (sutartis (I t., b. l. 18–20); žemės sklypo planas (I t., b. l. 21); NTR centrinio duomenų banko išrašas (I t., b. l. 36–37)); 3) pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įsigijo Sklypą Nr. 3 (sutartis (I t., b. l. 23–25); žemės sklypo planas (I t., b. l. 27); NTR centrinio duomenų banko išrašas (I t., b. l. 31–35)).

2000 metais parengtas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-12505-41 patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimas, kuriame pažymėta visa dabartinė (duomenys neskelbtini), jame suprojektuoti du žemės sklypai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie tarpusavyje nesiriboja, nes yra atskirti (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) ginčo atkarpoje jokie sklypai nesuprojektuoti.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2005 m. kovo 10 d. sprendime Nr. T3-44 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus r. vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą (I t., b. l. 59), į šį sąrašą (duomenys neskelbtini) kaime įtraukta ir (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 60–61).

Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-5388-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-19 įsakymu Nr. 2.3-12505-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“ (I t., b. l. 71–72): 1) iš dalies pakeitė kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos-mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, ribas, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus pagal priedus Nr. 1 (piliečių, pageidaujančių patikslinti Projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 2.3-12505-41 sąrašas (I t., b. l. 73)) ir Nr. 2 (I t., b. l. 74); 2) papildė Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 2.3-12505-41 patvirtintą Projektą pagal minėtus priedus Nr. 1 ir Nr. 2; 3) nutarė laikyti šį įsakymą su minėtais priedais neatskiriamąja Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 2.3-12505-41 patvirtinto Projekto dalimi.

Valstybės įmonės Transporto ir kelių tyrimo instituto 2010 m. Savivaldybės seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių techninės inventorizacijos dokumente, be kita ko, nurodyta kelias – (duomenys neskelbtini), ilgis – 0,195 km (I t., b. l. 62–65).

Vilniaus rajono savivaldybės taryba skundžiamu 2011 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-33 „Dėl (duomenys neskelbtini) pavadinimo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) trasų pratęsimų“ nusprendė, be kita ko, pratęsti (duomenys neskelbtini) trasą bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) trasas pagal pridedamą schemą. Sprendimas Nr. T3-33 vietinėje spaudoje – Vilniaus krašto savaitraštyje – paskelbtas 2011 m. kovo 17 d. (antraštė – Vilniaus rajono tarybos sprendimai dėl gatvių pavadinimų), prie sprendimo Nr. T3-33 nurodant, kad sprendimas priimtas dėl (duomenys neskelbtini) pavadinimo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) trasų pratęsimų (I t., b. l. 58, 167).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, skyriuje gavus G. Š. 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. prašymus bei V. T. (T.) 2012 m. rugsėjo 9 d. raštą dėl bendrojo naudojimo kelio, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini), užėmimo, 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3439 sudarė komisiją, kuri 2012 m. spalio 15 d. vietovėje patikrino 6 m pločio projektinio kelio, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, faktinę vietą bei Sklypo Nr. 1 ribas ir Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. sausio 2 d. sprendime Nr. 48SD-(14.48.104)-9 „Dėl Komisijos išvados“, adresuotame G. Š. (kopija pateikta K. J.), be kita ko, nurodė (II t., b. l. 131–132): 1) Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 2.3-12505-41 patvirtintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į K. J. naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakyme parengtas minėto žemės sklypo patikslinimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei išskirtas asmeninio ūkio sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), šalia suprojektuotas namų valdos sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); patikslinus šių sklypų ribas ir plotą nepaliktas 6 m projektinis kelias; 2) vadovaujantis įsakymu Nr. 2.3-5388-(41), parengta ir suderinta Sklypo Nr. 1 kadastro duomenų byla; šis žemės sklypas įregistruotas NTR, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, jų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pratęsimo.

Pirmiausia pasisakytina dėl apeliaciniuose skunduose keliamo klausimo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje įtvirtinta, kad asmeniui turi būti aiškiai žinomas ginčijamo sprendimo turinys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog paprastai asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-668/2008). Tačiau aiškinantis, kada skundą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, pateikęs asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamą ne jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, turi būti vertinama bylai reikšmingų aplinkybių visuma (ar savivaldos viešojo administravimo subjektas paskelbė teritorijų detaliojo planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, kada pareiškėjas galėjo sužinoti, kada faktiškai ir kokiu būdu sužinojo apie viešai paskelbtą detalųjį planą, ar asmuo dalyvavo procedūrose ir kt.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2008).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. T3-33 vietinėje spaudoje – Vilniaus krašto savaitraštyje – paskelbtas 2011 m. kovo 17 d., tačiau prie šio sprendimo nebuvo pridėti priedai, iš kurių tampa aišku, kad (duomenys neskelbtini) trasa pratęsta būtent per pareiškėjos sklypus. Asmeniui turi būti aiškiai žinomas ginčijamo sprendimo turinys, todėl kai iš spaudoje paskelbtos informacijos visiškai neaišku, kad per pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausančius sklypus buvo nustatyta gatvės trasa, negalima laikyti, kad pareiškėja sprendimo paskelbimo dieną sužinojo apie sprendimo turinį ir galėjo kreiptis į teismą. Ši situacija išnagrinėta ir Seimo kontrolieriaus 2013 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2012/2-13 (I t., b. l. 120–132). Nepagrįstas ir trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad terminą turėjo būti atsisakyta atnaujinti, nes jau 2005 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-44 buvo patvirtintas Vilniaus rajono vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašas. Minėtas sprendimas dėl kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo niekaip nesusijęs su po kelių metų priimtu ginčijamu sprendimu dėl vienos iš gatvių pratęsimo. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus dėl termino atnaujinimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atnaujino praleistą terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimo klausimas paprastai teismo sprendžiamas skundo priėmimo stadijoje, bet teismui šio klausimo svarstymą atidėjus, kol paaiškės daugiau aplinkybių ir bus gauta duomenų, jokio esminio pažeidimo, dėl kurio procesas būtų neteisėtas ir būtų pagrindas panaikinti priimtą sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Todėl apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas proceso teisės pažeidimas, dėl kurio turėtų būti panaikintas teismo sprendimas.

Pasisakydama dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje ginčijama Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalimi buvo pratęsta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa. Pagrindinius reikalavimus, susijusius su kelių tiesimu ir priežiūra, nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.), kurio 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais.

Taigi bet koks kelio projektavimas turi būti atliekamas remiantis teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. T3-33, kuriuo, be kita ko, pratęsta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa, buvo priimtas esant patvirtintam (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektui. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-12505-41 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimas, kuriame pažymėta visa dabartinė (duomenys neskelbtini), jame suprojektuoti du žemės sklypai, kurie tarpusavyje nesiriboja, nes yra atskirti (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) ginčo atkarpoje jokie sklypai nesuprojektuoti.

Tačiau ginčijamo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 priėmimo metu galiojo Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-5388-(41) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinis pakeitimas, pagal kurį suprojektuoti žemės sklypai, kurie ribojasi, tarp minėtų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvės trasa nepažymėta. Taigi priimant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. T3-33 ir juo pratęsiant gatvės trasą, buvo būtina atsižvelgti į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad sprendimas pratęsti (duomenys neskelbtini) gatvės trasą jo priėmimo metu neatitiko aptarto teritorijų planavimo dokumento – (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto (su tuo metu galiojusiais pakeitimais). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sprendimas, priimtas neatsižvelgiant į galiojusius teritorijų planavimo dokumentus, negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 58 dalį, žemėtvarkos planas (projektas) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Kaip minėta, ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-5388-(41) patvirtintas Projekto pakeitimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2271-244/2013 (Nr. I-34-244/2015) pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Savivaldybės administracijai ir K. J. dėl administracinių aktų panaikinimo, kurioje, be kita ko, ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 2.3-5388-(41). Minėta byla yra sustabdyta dėl nagrinėjamos bylos (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors administracinėje byloje yra ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 2.3-5388-(41), kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas panaikinti minėtą aktą, jis laikytinas teisėtu ir taikytinas nagrinėjamoje byloje.

Konstatuotos aplinkybės yra pagrindas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalį, kuria buvo pratęsta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa, panaikinti, tačiau papildomai pažymėtina, kad Kelių įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad žemė keliams tiesti, statiniams statyti, taip pat statybinių medžiagų bei grunto karjerams įrengti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, nors Sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 priėmimo metu pareiškėjai nuosavybės teise dar nepriklausė, iš bylos duomenų matyti, kad jie nebuvo perduoti ir Vilniaus rajono savivaldybei. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka gatvėms ir vietiniams keliams. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga viešojo naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Taigi matyti, kad, pagal įstatyme įtvirtintą reguliavimą, savivaldybei siekiant projektuoti kelią, tam tikslui turėjo arba būti perduotas valstybinės žemė sklypas patikėjimo teise, arba reikalingas žemės plotas paimtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininko. Taigi nagrinėjamu atveju kelias negalėjo būti projektuojamas žemėje, kuri sprendimo priėmimo metu nepriklausė ar nebuvo perduota savivaldybei, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra dar vienas argumentas, pagrindžiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalies neteisėtumą.

Nepagrįsti yra apeliacinių skundų argumentai, kad nagrinėjamam administraciniam ginčui yra reikšmingas vertinimas, ar ginčijamas įsakymas atitiko savivaldybės bendrojo plano sprendinius. Nagrinėjamam ginčui yra reikšminga tai, kad bendrojo plano sprendiniai yra konkretizuoti ir įgyvendinti patvirtinus specialiojo planavimo dokumentą – žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame yra suformuoti žemės sklypai, suprojektuoti privažiavimai prie šių sklypų, pažymėti keliai bei nustatyti kiti privalomi reikalavimai. Bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d.). Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 27 d.) 19 str. 5 d.). Bendrojo plano sprendiniai yra konkretizuojami specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentuose, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris šiuo metu nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti.

Pagal minėtą žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo suformuoti ir valstybinės žemės sklypai, kurių pardavimo dokumentai ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo ruošiami, o vėliau šie sklypai parduoti pareiškėjai pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su NŽT, t. y. su viešojo administravimo institucija. Pažymėtina, kad Savivaldybė, priimdama ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į kitos viešojo administravimo institucijos priimtus administracinius sprendimus ir veiksmus (patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, ruošiamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis), kas negali būti laikoma teisėtu ir nuosekliu šios institucijos veikimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2013 m. lapkričio 26 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, pabrėžė gero administravimo principo svarbą; EŽTT pažymėjo, kad šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai.

Konstatavus, kad ginčijamo sprendimo dalis yra neteisėta, apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, susiję su tuo, ar (duomenys neskelbtini) gatvė yra reikalinga savivaldybei ar vietos gyventojams, ir tai, kad sklypo dalyje, besiribojančioje su pareiškėjos sklypu, yra nustatytas kelio servitutas, yra neaktualūs nagrinėjamos bylos kontekste, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo pagrįstumą patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei yra numatytas projektinis kelias kitoje vietoje, tačiau ši aplinkybė buvo tik papildomas argumentas, kuriuo teismas grindė savo sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės konstatavimas ar nekonstatavimas negali pakeisti ginčo esmės ir to, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T3-33 2 punkto dalis pripažintina neteisėta.

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinius skundus prašo priteisti jai iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus pareiškėja pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikdama dėl jų jokių įrodymų. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl šis klausimas nesprendžiamas, o pareiškėja turi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo teismui pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius