A-1002-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1002-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo pakeisti sprendimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintais skundais (I t., b. l. 66–68, 142–145), prašydama įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius, atsakovas) pakeisti VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 10.19-19126 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. K.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 10.19-19126) ir įskaičiuoti į jos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą:

– darbą nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1991 m. vasario 8 d. Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“ (toliau – ir Įmonė „Reklamcentras“) ir ten apskaičiuotą atlyginimą: 1990 m. vasario mėn. – 3 Lt, 1990 m. kovo mėn. – 8,61 Lt, 1990 m. balandžio mėn. – 10 Lt, 1990 m. gegužės mėn. – atlyginimas nebuvo priskaičiuotas, 1990 m. birželio mėn. – 13,90 Lt, 1990 m. liepos mėn. – 13,30 Lt, 1990 m. rugpjūčio mėn. – 14,65 Lt, 1990 m. rugsėjo mėn. – 37,52 Lt, 1990 m. spalio mėn. – 37,52 Lt, 1990 m. lapkričio mėn. – 6,11 Lt, 1990 m. gruodžio mėn. – 8,37 Lt, 1991 m. sausio mėn. – 4,40 Lt, 1991 m. vasario mėn. – 7,33 Lt;

– darbą nuo 1991 m. vasario 8 d. iki 1992 m. sausio 1 d. Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“ (toliau – ir UAB „Comertex“) ir ten apskaičiuotą atlyginimą: 1991 m. balandžio mėn. – 11,08 Lt, 1991 m. gegužės mėn. – 10,17 Lt, 1991 m. birželio mėn. – 10,02 Lt, 1991 m. liepos mėn. – 11,66 Lt, 1991 m. rugpjūčio mėn. – 7,83 Lt (1991 m. vasario, kovo, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. atlyginimas nebuvo apskaičiuotas);

– darbą nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1993 m. balandžio 30 d. Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“ (toliau – ir Įmonė „Torvil“) ir ten apskaičiuotą darbo užmokestį (atlyginimą): 1992 m. sausio mėn. – 8,5825 Lt, 1992 m. vasario mėn. – 15,1683 Lt, 1992 m. kovo mėn. – 17,50 Lt, 1992 m. balandžio mėn. – 35,16 Lt, 1992 m. gegužės mėn. – 30,40 Lt, 1992 m. birželio mėn. – 71, 34 Lt, 1992 m. liepos mėn. – 101,23 Lt, 1992 m. rugpjūčio mėn. – 109,529 Lt, 1992 m. rugsėjo mėn. – 78,969 Lt, 1992 m. spalio mėn. – 86,86 Lt, 1992 m. lapkričio mėn. – 78,40 Lt, 1992 m. gruodžio mėn. – 38,77 Lt, 1993 m. sausio mėn. – 23,09 Lt, 1993 m. vasario mėn. – 32,09 Lt, 1993 m. kovo mėn. – 8,18 Lt, 1993 m. balandžio mėn. – 22,66 Lt.

Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Kauno skyrius 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 10.19-19126 paskyrė jai 685,70 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija). Pareiškėjos įsitikinimu, į jos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nepagrįstai neįskaičiuotas darbas Įmonėje „Reklamcentras“, UAB „Comertex“ ir Įmonėje „Torvil“ nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, esą UAB „Žemaičių lanša“ patvirtintos dokumentų kopijos neturi teisinės galios. UAB „Žemaičių lanša“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 10/09 VSDFV Kauno miesto skyriui paaiškino, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu darbo užmokesčio apskaitos kortelės pateko į šios įmonės buhalteriją, kur jos saugomos iki šiol. Darbo užmokesčio apskaitos kortelės yra neginčijamas jos darbo stažo įrodymas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 74–77) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija yra apskaičiuota Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nustatyta tvarka. Pirmą kartą 572,98 Lt senatvės pensija pareiškėjai paskirta VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. Skundžiamu 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 10.19-19126 jai nuo 2012 m. balandžio 1 d. paskirta 685,70 Lt senatvės pensija. Pensija apskaičiuota atsižvelgiant į jos 37,0667 m. stažą bei 1984 -1988, 1997-2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 0,8232 ir 0,8363. Pensija apskaičiuota vadovaujantis pareiškėjos pensijos byloje esančiais valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – ir VSPD stažas)bei draudžiamąsias pajamas patvirtinančiais dokumentais.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), 23 punktas nustato kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti VSPD stažui prilyginami laikotarpiai. Vadovaudamiesi Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 63 punktu, VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Pareiškėjos darbo knygelėje nėra įrašo apie jos darbą UAB „Comertex“ ir Įmonėje „Torvil“ nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Byloje nėra ir darbo stažo pažymos, patvirtinančios faktą, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu dirbto UAB „Žemaičių lanša“. Šios įmonės pateiktos 2009 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 09/39, Nr. 09/40 apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti bei jos pateiktos Įmonės „Torvil“ darbuotojo darbo užmokesčio apskaitos kortelės nėra pakankamas pagrindas laikotarpį nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d.

įskaityti į pareiškėjos VSPD stažą. Įmonės „Torvil“ darbuotojo darbo užmokesčio apskaitos kortelės yra nevisiškai užpildytos: nenurodyti metai, darbuotojo pareigos, data nuo kada darbuotojas dirba įmonėje, nenurodytas visas darbuotojo vardas, gimimo metai, vienoje kortelėje net neįrašytas įmonės pavadinimas, kitoje – įrašyta pavardė „Karevičienė“, nenurodyta kas pildė minėtas korteles, nėra parašų, kortelėse yra taisymų. Pareiškėjos pensijos byloje nėra pateikta dokumentų, įrodančių, kad UAB „Žemaičių lanša“ yra Įmonės „Torvil“ ar UAB „Komerteksas“ teisių ir pareigų perėmėja ar dokumentų saugotoja, todėl laikytina, kad UAB „Žemaičių lanša“ neturėjo teisės išduoti pažymų apie pareiškėjos pajamas, turėtas dirbant Įmonėje „Torvil“ ar UAB „Komerteksas“, ar apie jos darbo stažą šiose įmonėse.

Dėl šių priežasčių UAB „Žemaičių lanša“ išduotomis pažymomis negalėjo būti vadovaujamasi skiriant pareiškėjai valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Atsižvelgiant į VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. pažymas Nr. 9A-1619 ir Nr. 9A-1620, kuriose pateikiama informacija apie Įmonės „Torvil“ ir UAB „Komerteksas“ socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., bei į UAB „Žemaičių lanša“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 10/09 pateiktą informaciją, darytina išvada, kad UAB „Comertex“ (vėliau – UAB „Komerteksas“) ir UAB „Torvil“ buvo atskiros įmonės, todėl neaišku, kurioje iš jų dirbo pareiškėja.

Pati pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad ji dirbo UAB „Komertec“ (vėliau – UAB „Torvil“), o UAB „Žemaičių lanša“ nurodė, kad jai buvo mokėtas darbo užmokestis dirbant UAB „Tornvil“ ir pateikė šios įmonės darbuotojo darbo užmokesčio apskaitos kortelių kopijas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, Bendra Lietuvos–Kanados įmonė „Torvil“ Juridinių asmenų registre įregistruota tik 1991 m. gegužės 28 d., nuo 1995 m. spalio 16 d. jos teisinis statusas „Likviduojama“, nėra jokių žymų apie jos teisių ir pareigų perėmėjus.

UAB „Comertex" Juridinių asmenų registre įregistruota 1991 m. vasario 8 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigė, jog nesant pagrįstų ir pakankamų duomenų apie pareiškėjos priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo bei draudžiamąsias pajamas, skiriant pareiškėjai senatvės pensiją laikotarpis nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d., dirbtas UAB „Torvil“ ar UAB „Comertex“, teisėtai ir pagrįstai nebuvo įskaitytas į pareiškėjos VSPD stažą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu (I t., b. l. 181–186) pareiškėjos V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos iškeltas ginčas yra dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovui atsisakius pareiškėjos darbą Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“ atitinkamais laikotarpiais nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. įskaityti į VSPD stažą ir draudžiamąsias pajamas senatvės pensijai gauti.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 10.19-19126 pareiškėjai nuo 2012 m. balandžio 1 d. buvo paskirta 685,70 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (I t., b. l. 6). Senatvės pensija pareiškėjai buvo apskaičiuota atsižvelgiant į jos 37,0667 m. stažą bei 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais turėtas draudžiamąsias pajamas (I t., b. l. 6). Pareiškėjos darbo knygelėje nėra įrašų apie jos darbą nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“ (pensijos bylos l. 14–19, 23–27).

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punkte numatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais; darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; kitais Nuostatų 23 punkte nurodytais dokumentais. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 63 punkte nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas bei į tai, kad pareiškėjos darbo knygelėje nėra įrašų apie jos darbą nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju aktualu tai, jog valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai gali būti įrodomi darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu.

Pareiškėja darbo stažą ir draudžiamas pajamas senatvės pensijai gauti nurodytose įmonėse įrodinėjo darbuotojo darbo užmokesčio apskaitos kortelėmis, UAB „Žemaičių lanša“ 2009 m. lapkričio 4 d. pateiktomis pažymos Nr. 09/39, Nr. 09/40 ir UAB „Žemaičių lanša“ paaiškinamaisiais raštais 2010 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 10/09, 2009 m. lapkričio 4 d. Nr. 09/41, taip pat liudytojų parodymais (I t., b. l. 36, 37, 39–40, 167–174).

Teismas pareiškėjos nurodytus įrodymus vertino kaip nesuteikiančius neabejotino ir pakankamo teisiniu pagrindo pagrįsti pareiškėjos nurodytą darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas senatvės pensijai gauti nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. pareiškėjos nurodytose įmonėse: Įmonėje „Reklamcentras“, UAB „Comertex“ ir Įmonėje „Torvil“. Teismas konstatavo, kad UAB „Žemaičių lanša“ 2009 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 09/39 ir Nr. 09/40 bei darbo užmokesčio apskaitos kortelės nepatvirtina, jog pareiškėja nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1991 m. vasario 8 d. dirbo Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“. Nurodytose pažymose nėra jokio įrašo, jog pareiškėja dirbo šioje įmonėje ir gavo atlyginimą, nuo kurio buvo skaičiuojamos privalomojo socialinio draudimo įmokos pensijai gauti (I t., b. l. 39–40). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Žemaičių lanša“ pažymos 2009 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 09/39 ir Nr. 09/40 buvo išduotos darbo užmokesčio apskaitos kortelių pagrindu, tačiau minėtose kortelėse nėra pakankamos ir neabejotinos informacijos apie įmonę ir pareiškėją, t. y. nenurodytas įmonės, kurioje pareiškėja dirbo, pavadinimas, pareiškėją individualizuojantys duomenys (vardas, gimimo data), pareiškėjos pareigos, priėmimo į darbą data, įsakymai dėl pareiškėjos priėmimo į darbą, kortelės nepasirašytos Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centro „Reklamcentras“ įgalioto asmens, taip pat nenurodyti asmens, pildžiusio korteles, inicialai, pareigos, kortelės nepatvirtintos įmonės antspaudu (I t., b. l. 167–174). Be to, kortelėse nėra duomenų apie išskaičiuotas privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Teismas pažymėjo ir tai, kad piliečiams 1 procento valstybinio socialinio draudimo įnašų tarifas buvo nustatytas nuo 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 300 buvo patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įnašai. Šio nutarimo 2 punkte buvo nustatyta, kad piliečių privalomojo valstybinio socialinio draudimo 1 procento uždarbio dydžio įnašus įmonių, įstaigų ir organizacijų administracija išskaičiuoja iš apskaičiuotos darbininkams ir tarnautojams darbo užmokesčio sumos ir perveda valstybinio socialinio draudimo įstaigai. Vėliau, 1991 m. sausio 7 d. įsigaliojus naujai minėto nutarimo 2 punkto redakcijai, buvo nustatytas 3 procentų valstybinio socialinio draudimo įnašų tarifas. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtose darbo užmokesčio apskaitos kortelėse nėra duomenų apie privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų išskaitymą. Kortelėje nurodytas 1 procento išskaitymas yra skirtas profsąjungai, todėl nepatvirtina, kad šie išskaitymai buvo susieti su privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokomis (I t., b. l. 167–174).

Teismas vertino, kad dėl tų pačių trūkumų minėtos pažymos ir darbo užmokesčio kortelės nepatvirtina ir pareiškėjos darbo UAB „Comertex“ nuo 1991 m. vasario 8 d. iki 1992 m. sausio 1 d., t. y. darbo užmokesčio apskaitos kortelės neužpildytos, jose nėra pakankamos informacijos apie pareiškėjos darbą, pareigas.

Teismas byloje nenustatė jokių kitų pagrįstų duomenų, patvirtinančių pareiškėjos darbo nuo 1992 m sausio 1 d. iki 1993 m. balandžio 30 d. stažą ir mokėtas privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“. Darbo užmokesčio apskaitos kortelės ir Asmeninė darbininko ir tarnautojo sąskaita Nr. 8 1992 metams nėra tinkamai užpildytos (I t., b. l. 167–170). Asmeninėje darbininko ir tarnautojo sąskaitoje Nr. 8 1992 metams nurodytas pavadinimas „Torvil“ ir galbūt pareiškėjos pavardė nepatvirtina, jog pareiškėja dirbo šioje įmonėje ir gavo darbo užmokestį, nuo kurio buvo skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Darbo užmokesčio apskaitos kortelėje apie galbūt apskaičiuotas darbo užmokesčio sumas nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1993 m. balandžio 30 d. nurodyti duomenys nepatvirtinti Įmonės „Torvil“ darbuotojų parašais, šios įmonės antspaudu, taip pat jose nėra jokių kitų įmonės rekvizitų ar pareiškėją individualizuojančių duomenų. Be to, informacijos apie pareiškėjos darbą Įmonėje „Torvil“ neturėjo teisės teikti ir tvirtinti UAB „Žemaičių lanša“, nes ji nebuvo savarankiškai įsteigtos Bendros Lietuvos–Kanados įmonės „Torvil“ teisių ir pareigų perėmėja ar steigėjo funkcijų vykdytoja. Šias aplinkybes patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys (civilinės bylos Nr. 2-4707-454/2003 l. 75–76). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad jokie pakankami įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja dirbo būtent Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. V. parodymus teismas vertino kaip neinformatyvius, kadangi liudytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos darbo nurodytose įmonėse aplinkybių. Teismas vertino, kad civilinėje byloje apklaustų liudytojų D. B., Z. B., A. A. M., V. B. parodymai, kaip ir UAB „Žemaičių lanša“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 10/09, 2009 m. lapkričio 4 d. Nr. 09/41 paaiškinamieji raštai, nepakankami pagrįsti pareiškėjos darbo ir darbo stažo nurodytose įmonėse, nesant kitų patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos darbą šiose įmonėse (civilinės bylos Nr. 2-4707-454/2003 l. 56–59, 112–113). Pagal tuo metu galiojusį Darbo įstatymų kodeksą, teisė į darbą buvo realizuojama darbo sutarties pagrindu. Priėmimas į darbą buvo įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu (potvarkiu). Sudarant žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą buvo išvardijamos būtinosios ir papildomosios darbo sąlygos (Darbo įstatymų kodekso 26 str.). Visiems darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas, turėjo būti įforminamos darbo knygelės (Darbo įstatymų kodekso 31 str.). Darbo knygelė buvo pagrindinis darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo stažą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pirmiau nurodytų liudytojų parodymus ir UAB „Žemaičių lanša“ paaiškinamuosius raštus dėl nurodytų aplinkybių vertino nepakankamais patvirtinti pareiškėjos darbo stažo ir draudžiamųjų pajamų, todėl nusprendė, kad pareiškėjos darbas nurodytose įmonėse negali būti laikomas legaliu (oficialiu) darbu.

Be to, Kauno apygardos administracinis teismas, atsižvelgė į prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, nustatytas civilinėje byloje. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4707-454/2003, išnagrinėjęs pareiškėjos ir VSDFV Kauno skyriaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-4707-454/2013) pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatavo, kad pareiškėjos darbas Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“ nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. buvo nelegalus. Teismo nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies prasme nelegalus darbas – tai darbas, kuris, nors formaliai ir atitinka DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius, tačiau dirbamas nesudarius darbo sutarties, nepranešus apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje pažymėjo, jog, nenustačius, kad V. K. į darbą buvo priimta oficialiai (padarant atitinkamus įrašus darbo knygelėje), ir VSDFV oficialiai patvirtinus, jog už pareiškėją nebuvo mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra pagrindas konstatuoti, kad oficialūs darbo santykiai tarp pareiškėjos ir jos nurodomų įmonių nebuvo susiklostę (b. l. 154–159). Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendime konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4707-454/2003 nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su tuo pačiu įrodinėjimo dalyku šioje administracinėje byloje, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėtinos administracinėje byloje. Taigi pareiškėjos darbas nurodytose įmonėse jos nurodytais laikotarpiais laikytinas neoficialiu ar nelegaliu darbu, nesuteikiančių atsakovui teisės įskaičiuoti nelegalų darbą į VSPD stažą (ex iniuria ius non oritur).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendime konstatavo, kad, nesant neabejotinų duomenų apie pareiškėjos priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo bei draudžiamąsias pajamas nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“, pareiškėjos nurodytas laikotarpis teisėtai ir pagrįstai buvo neįskaitytas į valstybinį socialinį pensijų draudimo stažą. VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 10.19-19126 senatvės pensija pareiškėjai buvo apskaičiuota vadovaujantis pareiškėjos pensijos byloje esančiais VSPD stažą bei draudžiamąsias pajamas patvirtinančiais dokumentais. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 10.19-19126 pripažino teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos skundą dėl atsakovo įpareigojimo pakeisti šį sprendimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja V. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (I t., b. l. 188–191) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendime neatmetė visiškai jos pateiktų įrodymų, o tik vertino, kad jie yra nepakankami. Apeliantės nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad jos nurodyti darbo laikotarpiai nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“ būtų įskaičiuoti į jos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pasak apeliantės, dėl jos darbo ir atlyginimo dydžio minėtose įmonėse yra išlikę dokumentai, gauti iš teisėto tų dokumentų valdytojo UAB „Žemaičių lanša“, kuri yra minėtų bendrovių teisių perėmėja. Atsakovas, skaičiuodamas ir paskirdamas pensijas tokį pat darbą, kaip ir ji, dirbusioms Z. B. ir D. B., rėmėsi tokiais pačiais dokumentais. Vadinasi, atsakovas pripažįsta, jog UAB „Žemaičių lanša“ išduoti dokumentai yra legalūs. Kortelėse yra įrašytos datos, kurios sutampa su teismo nustatytomis pareiškėjos darbo konkrečioje bendrovėje datomis. Teismas nepateikė vertinimo UAB „Žemaičių lanša“ pažymai apie pajamas apeliantės senatvės pensijai apskaičiuoti. Ši pažyma yra pagrįsta ir teisėta, nes UAB „Žemaičių lanša“ yra teisėta bendrovių Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centro „Reklamcentras“, Uždarosios komercinės–gamybinės akcinės bendrovės „Comertex“ ir Bendros Lietuvos–Kanados įmonės „Torvil“ teisių perėmėja. UAB „Žemaičių lanša“ išduoti dokumentai turi juridinę reikšmę, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Kilus abejonių, teismas galėjo apklausti UAB „Žemaičių lanša“ vadovus, kurie pasirašė pažymą, tačiau apklausė tik vyr. buhalterę D. V. UAB „Žemaičių lanša“ pažyma apie pareiškėjos (apeliantės) darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas yra nenuginčyta, galiojanti ir atsakovas bei teismas, apeliantės nuomone, privalėjo ja remtis. Aptariamos pažymos negalima nuginčyti, nes dokumentų apie draudžiamąsias pajamas neturi ir atsakovas, apskaita yra išlikusi tik nuo 1994 metų. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, nes neatsižvelgė į liudytojų parodymų, atsižvelgiant į jų užimtas pareigas, patikimumo laipsnį.

Dėl reikalingų dokumentų nepateikimo jos kaltės nėra. Teismai privalo ginti žmogaus interesus. Todėl teismas turėjo būti aktyvus ir užpildyti padarytas formalių dokumentų stygiaus spragas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5) atsakovas remiasi argumentais, analogiškais išdėstytiems jo atsiliepime pirmosios instancijos teismui. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimą priėmė visapusiškai ir išsamiai įvertinęs pateiktų įrodymų visumą bei tinkamai taikydamas Pensijų įstatymo bei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas. Teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, jog darbo užmokesčio apskaitos kortelės, UAB „Žemaičių lanša“ išduotos pažymos ir liudytojų parodymai nelaikytini neabejotinu ir pakankamu teisiniu pagrindu, pagrindžiančiu pareiškėjos VSPD ir draudžiamąsias pajamas pensijai nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. jos nurodytose įmonėse

Atsakovas atkreipia dėmesį į Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-734-413/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatytas faktines aplinkybes, kad oficialūs darbo santykiai tarp pareiškėjos ir jos nurodomų įmonių nebuvo susiklostę. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, esą teismas, vertindamas įrodymus, pritaikė dvigubus standartus, nes liudytojams Z. B. ir D. B. valstybinės socialinio draudimo pensijos apskaičiuotos remiantis UAB „Žemaičių lanša“ išduotomis pažymomis apie liudytojų darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Atsakovas akcentuoja, kad minėtų liudytojų gautas draudžiamąsias pajamas patvirtino ne UAB „Žemaičių lanša“ išduotos pažymos, bet atitinkamų įmonių – UAB „Komerteksas“ bei Lietuvos–Kanados komercinės gamybinės paslaugų įmonės „Torvil“ pažymos, išduotos remiantis turėtais dokumentais ir patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčą pareiškėja iškėlė siekdama, kad VSDFV Vilniaus skyrius jos nurodytą laikotarpį nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. įskaitytų į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, esą pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos skundą, netinkamai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir įrodymus dėl jos darbo ir draudžiamųjų pajamų nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, Uždarojoje komercinėje–gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pateikti į bylą parodymai nepakankami pagrįsti pareiškėjos šio laikotarpio VSPD stažui ir draudžiamosioms pajamoms pagrįsti. Taigi, pareiškėjos apeliaciniame skunde yra keliami įrodinėjimo administracinėje byloje ir įrodymų vertinimo klausimai.

Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Pažymėtina ir tai, kad teikiant į bylą įrodymus ir, esant reikalui, administraciniam teismui pasinaudojant teise reikalauti papildomų įrodymų (ABTĮ 57 str.4 d., 80 str.1 d.) turi būti paisoma su ABTĮ 57 straipsnio 1 dalyje pateiktu įrodymų apibūdinimu susijusių taisyklių: teismui į konkrečią bylą turi būti teikiami įrodymai, kurie suteikia informaciją apie faktus, sudarančius tos bylos įrodinėjimo dalyką, turi būti paisoma įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų. Įrodymų sąsajumas reiškia, jog renkami, pateikiami ir teismas prima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti, ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes. Jei bylos proceso šalys su pateiktais į bylą procesiniais dokumentais (skundu, atsiliepimu į skundą) pateikė dokumentus, kurie nesusiję su ginčo dalyku, ar nuo jo pernelyg nutolę, teismas byloje jų gali nevertinti, pripažindamas, kad atitinkami dokumentai byloje nelaikytini įrodymais. Įrodymų leistinumo taisyklės reiškia, kad administracinėje byloje įrodinėjama ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis, o informacija, gauta ne iš įstatyme numatytų priemonių, ar įstatymo nenumatytu būdu, byloje negali būti įrodymu.

ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymus pagal minėtą taisyklę, teismas, be kita ko, sprendžia ir įrodymų pakankamumo klausimą, t.y. įsitikina, ar pateiktų į bylą įrodymų pakanka teismo vidiniam įsitikinimui pagrįsti ir konstatuoti, kad atitinkamos bylai reikšmingos aplinkybės byloje laikytinos įrodytomis ar neįrodytomis. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo ir jų reikšmės ginčui išspręsti teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str.2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendime pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ištyrė ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Vien tai, kad atitinkamas bylos proceso dalyvis (dalyviai) nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis negali būti traktuojama, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos Pensijų įstatymo ar Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, ar kito teisės akto normos, kurių neatitinka pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas.

Ginčui aktualios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XI-1806 redakcija, kuri galiojo atsakovui priimant 2012 m. kovo 28 d. sprendimą) 54 straipsnio, kuriame nurodyti laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, 1 dalis nustatė, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, nurodyti šios įstatymo normos 1-3 punktuose, tarp jų visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas (VSDPĮ 54 str. 1 d. 1 p.). Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalis nustatė, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, išvardyti šios įstatymo normos 1-10 punktuose, tarp jų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas (VSDPĮ 54 str. 2 d. 1 p.).

Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 182 redakcija) 23 punkte nurodyta kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais (23.1. p.); darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.2. p.); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.3. p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4. p.); atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (23.6.p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją.

Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka (23.8. p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punktas numato dokumentų įvairovę, kuriais gali būti įrodinėjami Pensijų įstatymo 54 straipsnyje numatyti VSPD stažui prilyginami laikotarpiai. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju byloje pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti dokumentų, kuriais grindžiamas atitinkamo laikotarpio prilygintinumas VSPD stažui, turinį ne formaliąja (jų pavadinimo), o turinio prasme, taip pat įrodymų viseto kontekste motyvuotai pagrįsti, ar pateikti dokumentai pripažinti įrodymais (ABTĮ 57 straipsnis), pagrindžiančiais atitinkamo laikotarpio prilyginimą VSPD stažui (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1105/2010, 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011, 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1421/2011, 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-263/2011 ir kt.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja aplinkybes, jog atitinkamais laikotarpiais nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. ji dirbo nurodytose įmonėse (nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1991 m. vasario 8 d. Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“; nuo 1991 m. vasario 8 d. iki 1992 m. sausio 1 d. UAB „Comertex“; nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1993 m. balandžio 30 d. Bendroje Lietuvos–Kanados įmonėje „Torvil“) ir siekdama, kad šie laikotarpiai būtų prilyginti VSPD stažui, o jos nurodytos pinigų sumos, būtų traktuojamos kaip šio laikotarpio draudžiamosios pajamos, įrodinėjo UAB „Žemaičių lanša“ išduotais arba patvirtintais dokumentais: 2009 m. lapkričio 4 d. pateiktomis pažymomis Nr. 09/39, Nr. 09/40 apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, atitinkamais šios įmonės raštais (2010 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 10/09, 2009 m. lapkričio 4 d. Nr. 09/41), darbo užmokesčio asmeninėmis sąskaitomis.

Iš pareiškėjos pensijos bylos matyti, kad pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą dėl senatvės pensijos skyrimo, pateikė darbo knygelių su intarpais nuorašus, kuriuose yra įrašai apie pareiškėjos darbą už laikotarpį nuo 1973 m. rugpjūčio 25 d. iki 1993 m. rugsėjo 12 d., tačiau nėra įrašų, kad ji nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. dirbo įmonėse „Reklamcentras“ , „Comertex“, „Torvil“. Taigi pareiškėjos darbo knygelės nėra dokumentai, kuriais pagal šios bylos aplinkybes gali būti įrodytas VSPD stažui prilyginamas laikotarpis Pensijų įstatymo 54 straipsnio prasme.

Nors pareiškėja savo skunde ir jo patikslinimuose nenurodė, kuria Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkto norma būtų galima pagrįsti UAB „Žemaičių lanša“ išduotų dokumentų priskirtinumą VSPD stažui prilyginamiems laikotarpiams įrodyti, tačiau iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad UAB „Žemaičių lanša“ yra Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centro „Reklamcentras“, Uždarosios komercinės–gamybinės akcinės bendrovės „Comertex“ ir Bendros Lietuvos–Kanados įmonės „Torvil“ teisių perėmėja, darytina išvada, kad ši pareiškėjos pozicija yra artimiausia Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.3 punktui. Pabrėžtina, kad pagal šią Nuostatų normą subjektui, kuris gali išduoti dokumentus, kuriais gali būti įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, taip pat jo išduotam dokumentui yra keliami atitinkami reikalavimai. Minėtoje Nuostatų normoje nurodytas pažymas gali išduoti likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjai, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojai (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai). Šių subjektų išduotos pažymos turi būti parengtos remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu.

Iš pareiškėjos pensijos bylos matyti, kad UAB „Žemaičių lanša“ išdavė 2009 m. lapkričio 4 d. pažymas Nr. 09/39, Nr. 09/40 apie V. K. draudžiamąsias pajamas pensijai skirti už laikotarpį nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio mėn. Šiose pažymose, adresuotose VSDFV Kauno skyriui, nurodyta, kad jos parengtos pagal asmenines sąskaitas (sąskaitų numeriai ir kiti duomenys nenurodyti). Pažymas pasirašė įstaigos vadovas ir vyr. buhalterė. Pažyma Nr. 09/39 išduota dėl 1990 m. vasario 1 d. – 1990 m. gruodžio 31 d. laikotarpio joje nurodant, kad per šį laikotarpį V.

K. gavo iš viso 152,98 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kiekvieno mėnesio duomenys nenurodyti. Pažyma ir Nr. 09/40 išduota už 1991 m. sausio 1 d. – 1993 m. balandžio mėnesio laikotarpį nurodant atitinkamų mėnesių pajamas, nuo kurių apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir visą pajamų sumą (iš viso 874,50 Lt). Iš pareiškėjos pensijos bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, jog UAB „Žemaičių lanša“ 2009 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 09/39, Nr. 09/40 buvo parengtos pagal dvi iš dalies užpildytas darbuotojo ir tarnautojo darbo užmokesčio asmenines sąskaitas (toliau – ir asmeninės sąskaitos kortelės), t.y. asmeninės sąskaitos kortelę Nr.8 (metai nenurodyti) ir 1992 m. asmeninės sąskaitos kortelę be numerio.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu, kad minėtos asmeninių sąskaitų kortelių kopijos, patvirtintos UAB „Žemaičių lanša“ antspaudu ir šios įmonės vyr. buhalterės parašu bei spaudu „Kopija tikra“, negali būti pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1993 m. balandžio mėnesio dirbo jos nurodytose įmonėse „Reklamcentras“ , „Comertex“, „Torvil“ ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėtose asmeninių sąskaitų kortelėse užpildytos tik kai kurios skiltys.

Asmeninių sąskaitų kortelių skiltys, kurios skirtos įrašyti duomenims apie darbuotoją, jo darbovietės pavadinimą ir konkretų padalinį, kuriame asmuo dirba, darbuotojo pareigas, priėmimo į darbą datą ir įsakymo numerį, asmeninės sąskaitos kortelę pildžiusio buhalterio duomenims ir parašui, kortelės pildymo metus ir kt., neužpildytos, išskyrus darbuotojo pavardės įrašymą. Asmeninės sąskaitos kortelės Nr. 8 „K. V.“, kurioje įrašyti duomenys (antroje lapo pusėje) apie atitinkamas apskaičiuotas išmokas už 1990 m. vasario -1991 m. rugpjūčio mėnesių, nėra pagrindo susieti su kokia nors konkrečia įmone ir pareiškėjos darbu kokioje nors įmonėje, nes nenurodyti įmonę (darbdavį) identifikuojantys duomenys. 1992 m. asmeninės sąskaitos kortelės pirmoje pusėje nurodytas pareiškėjos pavardės neatitinkantis įrašas „K.

V.“, taip pat įrašai „Torvil“, „1 vaik.“, o antroje pusėje yra įrašas „K. V.“ (taisant dalį raidžių), taip pat įrašus (skaičius, reiškiančius atitinkamas pinigų sumas) už 1-12 mėnesius (metai neįrašyti) ir 1993 m. 1-4 mėnesius su neaptartais dalies šių įrašų taisymais. Ypač pabrėžtina, kad minėtose asmeninių sąskaitų kortelėse neužpildytos skiltys apie darbuotojo priėmimo į atitinkamą darbą datą ir įsakymo dėl priėmimo į darbą numerį. Atitinkamos asmeninių sąskaitų kortelių skiltys yra skirtos nurodyti kiekvieną mėnesį dirbtų dienų skaičių ar laikinojo nedarbingumo laikotarpį, atsižvelgiant į tai apskaičiuotas visų rūšių pajamas, išskaitymus, apskaičiuotą išmokėti sumą, taip pat mokėjimų žiniaraščių numerius.

Asmeninės sąskaitos kortelėje Nr.8 dirbtų dienų skaičius ir uždirbtos sumos nenurodytos, mokėjimų žiniaraščių numeriai nurodyti tik keturiais atvejais, o 1992 m. asmeninės sąskaitos kortelės mokėjimų žiniaraščių skiltis nepildyta. Minėti asmeninių sąskaitų kortelių duomenys yra pakankami išvadoms, kad nurodytose asmeninių sąskaitų kortelėse nėra jokių duomenų, kad apeliantė dirbo jos nurodytose įmonėse „Reklamcentras“ bei „Comertex“, o 1992 m. asmeninės sąskaitos kortelė, kurioje įrašytas tik žodis „Torvil“, taip pat nepagrindžia apeliantės darbo šioje įmonėje.

Pažymėtina, kad asmeninės sąskaitos kortelės turėjo būti pildomos atitinkamų pirminių dokumentų pagrindu. Pabrėžtina, kad atitinkamos asmeninių sąskaitų kortelių skiltys turi būti užpildytos remiantis pirminiais dokumentais, tarp jų darbdavio įsakymu dėl priėmimo į darbą (konkrečias pareigas), tačiau jos neužpildytos. Aptartas asmeninių sąskaitų kortelių turinys yra pakankamas pagrindas išvadoms, kad šios asmeninės sąskaitos kortelės neturi esminių rekvizitų, patvirtinančių pareiškėjos darbo santykius su atitinkamu konkrečiu darbdaviu, todėl šių asmeninių sąskaitų kortelių pagrindu parengtos ir UAB „Žemaičių lanša“ vadovo išduotos 2009 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 09/39, Nr. 09/40 turinio aspektu negali būti pripažintos atitinkančiomis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.3.punkto reikalavimus , taigi negali būti pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais VSPD stažui prilyginamą pareiškėjos laikotarpį 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. jos nurodytose įmonėse „Reklamcentras“, „Comertex“, „Torvil“.

Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį pareiga pateikti pensijos skyrimui reikalingus dokumentus tenka pretendentui gauti pensiją. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio, kuris apibrėžia VSDFV teritorinių skyrių funkcijas, 11 punkte nurodyta, kad šie viešojo administravimo subjektai, be kita ko, pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus. Pagal Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 63 punktą, socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Asmens prašymu socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti pensijai skirti trūkstamų dokumentų. Pareiškėjos pensijos byloje esanti 2009-2010 metų VSDFV Kauno skyriaus susirašinėjimo su UAB „Žemaičių lanša“, taip pat kitais subjektais medžiaga, patvirtina, jog atsakovas atliko veiksmus, kad būtų gauti pareiškėjos senatvės pensijos skyrimui reikšmingi dokumentai (Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punktas) dėl pareiškėjos nurodyto ginčui šioje byloje aktualaus darbo laikotarpio įmonėse „Reklamcentras“, „Comertex“, „Torvil“.

Iš pareiškėjos pensijos bylos nustatyta, kad atsakovas, atkreipdamas dėmesį į asmeninių sąskaitų kortelių turinio trūkumus, prašė UAB „Žemaičių lanša“ atsiųsti pirminių dokumentų kopijas. UAB „Žemaičių lanša“ tokių dokumentų nepateikė, savo 2010 m. liepos 27 d. rašte Nr.10/16 ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr.10/26 pakartodama tą patį teiginį, kad pareiškėjos darbo užmokesčio apskaitos kortelėse yra įrašai apie V. K. apskaičiuotą darbo užmokestį nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. Minėtuose raštuose UAB „Žemaičių lanša“ informavo VSDFV Kauno skyrių, kad nėra išlikusių visų UAB „Komerteksas“ ir UAB „Torvil“ darbuotojų personalo apskaitos dokumentų (įsakymų, darbo sutarčių ir kt.).

Iš minėtų UAB „Žemaičių lanša“ raštų VSDFV Kauno skyriui matyti, kad ši įmonė negalėjo pateikti atsakovui į pareiškėjos pensijos bylą jokių dokumentų, kurie galėtų suteikti pagrindą pareiškėjos nurodytą laikotarpį nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. prilyginti VSPD stažui Pensijų įstatymo 54 straipsnio nuostatų prasme. Apeliantės argumentai apie senatvės pensijų paskyrimą jos nurodytiems asmenims, negali būti pagrindas kitaip vertinti apeliantės pensijos byloje esančius dokumentus nei juos vertino pirmosios instancijos teismas bei atsakovas. Kiekvienas pensijos skyrimo atvejis yra individualus, kiekvienu atveju Fondo valdybos teritorinis skyrius turi atlikti pretendento gauti pensiją pateiktų, būtent to konkretaus asmens VSPD stažą ir draudžiamąsias pajamas įrodančių dokumentų turinio vertinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad atsakovas pagal tuos dokumentus, kurie pateikti į pareiškėjos pensijos bylą, neturėjo pagrindo minėtą ginčui aktualų laikotarpį prilyginti pareiškėjos VSPD stažui, o nurodytas pajamas, šiuo laikotarpiu gautoms draudžiamosioms pajamoms.

Pareiškėjos pensijos byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad atsakovas kelis kartus teikė paklausimus UAB „Žemaičių lanša“, siekdamas išsiaiškinti, ar minėta įmonė Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkto prasme yra subjektas (atitinkamų įstaigų teisių perėmėjas ar jų dokumentų saugotojas), kuris galėjo išduoti pareiškėjai minėtas pažymas. UAB „Žemaičių lanša“ 2009 m. lapkričio 4 d. raštu Nr.09/41 informavo VSDFV Kauno skyrių, kad Reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centro „Reklamcentras“ 1991 m. vasario 8 d. perregistruotas į UAB „Comertex“, 1995 m. vasario 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu šios įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „Komerteksas“, 2004 m. birželio 30 d. UAB „Komerteksas“ buvo reorganizuotas ir prijungtas prie UAB UAB „Žemaičių lanša“. Tai patvirtinančių dokumentų nepridėjo. 2010 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr.10/09 „Dėl UAB Tornvil“ UAB „Žemaičių lanša“ informavo VSDFV Kauno skyrių, kad UAB Tornvil buvo UAB „Komerteksas“ dukterinė įmonė, po 2004 m. birželio 30 d. UAB „Komerteksas“ reorganizavimo, prijungiant šią įmonę prie UAB „Žemaičių lanša“, UAB Tornvil tapo dukterine įmone. Be to, rašte Nr.10/09 nurodyta, kad UAB Tornvil veiklos nevykdo labai seniai, dokumentai apie darbuotojų perkėlimą i vienos įmonė į kitą neišlikę. Minėtame rašte nurodytas įmonės pavadinimas (UAB Tornvil) nesutampa su pareiškėjos nurodytu įmonės pavadinimu – Bendra Lietuvos–Kanados įmonė „Torvil“.

Iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. balandžio 24 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (civilinė byla, teisminio proceso Nr.2-69-3-01611-2013-5, b.l.70-76) matyti, kad UAB „Žemaičių lanča“ nuo 2007 m. spalio 2 d. yra UAB Komerteksas“ (buvusi uždaroji komercinė – gamybinė akcinė bendrovė „Comertex“ nuo 1991 m. vasario 8 d. iki 1995 m. vasario 22 d.) juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjas. UAB Komerteksas“ išregistruota juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. Pagal 2013 m. balandžio 24 d. Juridinių asmenų registro duomenis Bendra Lietuvos–Kanados įmonė „Torvil“ buvo įregistruota 1991 m. gegužės 28 d. Vilniuje, nuo 1995 m. spalio 16 d. turi likviduojamos įmonės statusą. Pagal minėtus Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Žemaičių lanša“ laikytina tinkamu subjektu Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.3 punkto prasme (minėto juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėju), galėjusiu išduoti pažymą tik dėl UAB „Komerteksas“ („Comertex“), remdamasi atitinkamais turimais dokumentais, tačiau, kaip jau buvo minėta, UAB „Žemaičių lanča“ nepateikė VSDFV Kauno skyriui įrodymų, kad ji turi duomenis apie pareiškėjos darbą UAB „Komerteksas“ („Comertex“) kuriuo nors laikotarpiu nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d., o asmeninių sąskaitų kortelėse tokių duomenų nėra.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą vienas iš Fondo valdybos teritorinių įstaigų uždavinių – teisingas socialinio draudimo išmokų paskyrimas ir mokėjimas gavėjams (VSDĮ 30 str. 1 d.). Tai reiškia, kad atitinkama išmoka turi būti paskirta asmeniui tik esant įstatymo nustatytų sąlygų visumai ir tokio dydžio, kuris būtų pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir juos atitinkančiais dokumentais. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra atsakingi už Fondo biudžeto administravimą ir turi užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį.

Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a ::

Pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis