AS-602-1145-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-1145/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04099-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 10 d. gautas pareiškėjo R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 5 854,13 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija). Pareiškėjas skunde pareiškė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

2. Skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad jam buvo paskirta 430,00 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio mėn. atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pradėjo mokėti sumažintą valstybinę pensiją pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijų gavėjų konstitucines teises. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos patvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Kadangi Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo pareiškėjui buvo nepagrįstai neišmokėta 5 854,13 Lt valstybinės pensijos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad termino paduoti skundą teismui nepraleido, tačiau jei teismas laikys, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (b. l. 9-10) prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

5. Teismas konstatavo, jog skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33, 37 straipsnių reikalavimų, nes praleistas skundo padavimo terminas.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčuose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokų yra taikomas 3 metų skundo padavimo terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. A444-2232/2013). Šis terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą – tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

7. Pareiškėjui pirma sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo jis kreipėsi 2014 m. rugsėjo 10 d.

8. Pareiškėjas skundu prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad Konstitucinis Teismas įstatymų nuostatas, kurių pagrindu buvo perskaičiuota valstybinė pensija, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Taip pat nurodė, kad iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas turėjo galimybę ginti savo teises teisme nuo sužinojimo apie tai, kad jam paskirta valstybinė pensija yra perskaičiuota. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris paskelbtas Valstybės žiniose 2012 m. rugsėjo 21 d., buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai įstatymų nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota jam paskirta pensija. Po šio nutarimo priėmimo skundo padavimo termino klausimas buvo išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, tačiau pareiškėjas kreipėsi į teismą tik 2014 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjas turėjo galimybę ginti savo teises nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą momento, ši galimybė buvo aiškiau atskleista Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje 2012 m. vasario 6 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. Taigi teismas darė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas, skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. 10. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 12-13), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, administraciniuose teismuose nebuvo jokių išaiškinimų, koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalį periodinių išmokų išieškojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi pareiškėjas vadovavosi bendruoju terminu ir buvo įsitikinęs, kad termino kreiptis į teismą nepraleido.

10.2. Terminas turėjo būti atnaujintas, nes Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms, teisės aktais nebuvo sureguliuoti ieškinio senaties terminai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija tik 2013 m. lapkričio 7 d. išaiškino dėl kreipimosi į teismą terminų.

10.3. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika negali būti lyginama su tam tikrų teisinių santykių sureglamentavimu teisės aktais, kadangi ji nėra prieinama kiekvienam asmeniui ir yra dažnai keičiama.

10.4. Ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas, pareiškėjo teisė į teisminę gynybą buvo žymiai apsunkinta. Be to, pareiškėjas tikėjosi, kad per protingą laikotarpį jo praradimai bus kompensuoti be teisminės valdžios įsikišimo.

10.5. Išdėstyti argumentai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-219/2014 ir kt.).

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą, kai teismas atmetė prašymą atnaujinti šį terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 5 854,13 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pareiškėjas skunde pareiškė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

13. Pareiškėjas skundo pagrindu nurodė Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuris buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę ginti savo teises nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą momento, ši galimybė buvo aiškiau atskleista Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje 2012 m. vasario 6 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d., todėl terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

15. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

16. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė iš esmės todėl, kad pareiškėjo kreipimąsi į teismą vertino kaip bylą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų apskundimo – tokiu atveju kreipiantis į teismą yra taikomas ABTĮ ar specialiame įstatyme nustatytas procesinis terminas, kuris laikytinas viena iš procesinių prielaidų kreiptis į teismą. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pareiškėjo paduotą skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo kaip ginčą dėl viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo pradėta mokėti mažesnė pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Viešojo administravimo subjektų atliktų veiksmų apskundimui teisme yra taikomos taisyklės, nustatytos ABTĮ byloms dėl valstybinio administravimo subjektų atliktų veiksmų teisėtumo, t. y. taisyklės, nustatančios skundo padavimo teismui per tam tikrą procesinį terminą tvarką (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Todėl pareiškėjo skundo padavimui taikomas procesinis terminas kreiptis į teismą, dėl kurio laikymosi reikalavimų yra sprendžiama taip pat, kaip ir dėl kitų procesinių prielaidų, lemiančių, ar gali vykti teismo procesas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 101 str. 7 p.).

17. Pareiškėjo kreipimąsi į teismą vertinant kaip ginčą dėl veiksmų, kurių atlikimo pagrindu buvo teisės aktų nuostatos, Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, šiam ginčui netaikytinos teisės normos, taikomos byloms dėl žalos atlyginimo, t. y. ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos.

18. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

19. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

20. Nagrinėjamu atveju teismas netaikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje kreipimuisi į teismą su skundu nustatyto vieno mėnesio termino, tačiau taikė pagal analogiją specialiame įstatyme nustatytą procesinį terminą kreiptis į viešojo administravimo instituciją – trejų metų terminą, kuris buvo nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija). Pagal galiojusį teisinį reguliavimą, valstybinių socialinio draudimo įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti skundžiami teismui.

21. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto termino taikymo pagal analogiją taisyklė nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą buvo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nagrinėjant ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo toliau buvo plėtojama praktika, kuri patvirtino, kad išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, nepaneigia ir tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje ir įstatymų leidėjas nuo 3 metų iki 6 mėnesių sutrumpino skundų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais pateikimo terminus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

22. Sprendžiant klausimą dėl procesinio termino kreiptis į teismą eigos pradžios skaičiavimo, jo trukmės bei sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į administracinio ginčo pobūdį. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kurią skaičiuoja remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, paskelbtu 2012 m. rugsėjo 21 d. Taigi pareiškėjo kreipimasis į teismą yra siejamas su Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmių taikymu, būtent su viešojo administravimo subjekto veiksmais, kurių atlikimo pagrindu buvo teisės aktų nuostatos, Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

V. 23. Pažymėtina, kad ABTĮ nėra įtvirtinta, kokios aplinkybės, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismų praktikoje yra sprendžiama, kas gali būti laikoma svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis, dėl kurių praleistas procesinis terminas turėtų būti atnaujinamas.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

VI. 27. R. V. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio (b. l. 6-8) nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą R. V. kreipėsi 2014 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 1-3), t. y. praleidęs minėtą 3 metų terminą.

28. Pareiškėjas skundą teismui padavė praėjus beveik 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.), procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus daugiau nei 10 mėnesių.

29. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, tuo tarpu skundo padavimas 2014 m. rugsėjo 10 d., nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Taigi ši nepagrįsto delsimo aplinkybė išplėstinei teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nes šis prašymas nebuvo pagrįstas svarbiomis termino praleidimo aplinkybėmis, ir, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė