A-1303-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1303-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00491-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–6), kurį patikslino (b. l. 73), prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Socialinės paramos skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (54.7)SSP-1093 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (54.7)SSP-1093) ir įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjai socialinę pašalpą už 2013 m. spalio 1–29 dienų ir 2013 m. gruodžio 14–31 dienų laikotarpius.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. liepos 23 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) su prašymu dėl socialinės pašalpos skyrimo. Socialinės paramos skyrius 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (54.7)SSP-1093 atsisakė skirti socialinę paramą už 2013 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, nurodydamas, kad pasibaigus socialinės pašalpos teikimui nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., dėl socialinės paramos skyrimo tolesniam laikotarpiui pareiškėja turėjo kreiptis per 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesius, kreipėsi 2013 m. gruodžio 16 d. praleidusi 2 mėnesių terminą, todėl socialinė pašalpa gali būti skiriama nuo 2013 m. gruodžio mėnesio.

Pareiškėjos nuomone, Sprendimas Nr. (54.7)SSP-1093 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ji prašymo skirti socialinę paramą nepateikė laiku dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja 2013 m. liepos 23 d. buvo pateikusi atsakovui medicininių dokumentų išrašą, kad nuo 2013 m. gegužės 10 d. ji gydoma dėl (duomenys neskelbtini), o 2013 m. gruodžio 16 d. pateikė išrašą, kad šis gydymas tęsiamas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. Nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. pareiškėja atliko teismo paskirtą 45 parų arešto bausmę. Atliekant bausmę 2013 m. gruodžio 8 d. baigėsi asmens tapatybės kortelės galiojimas. Todėl pareiškėja 2013 m. gruodžio 16 d. kreipdamasi dėl socialinės paramos skyrimo negalėjo pateikti galiojančio asmens dokumento. Naujos asmens tapatybės kortelės gavimas užtruko, nes pareiškėja neturėjo lėšų sumokėti už dokumento išdavimą. Pagal pareiškėjos 2013 m. gruodžio 16 d. prašymą skirti vienkartinę pašalpą buvo skirta 30 Lt vienkartinė pašalpa, kuri buvo pakankama sumokėti už dokumento išdavimą bendra tvarka. Papildoma vienkartinė 40 Lt pašalpa buvo skirta pagal pareiškėjos pakartotinį prašymą. Todėl naują prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo pareiškėja galėjo pateikti tik po 2014 m. sausio 13 d., t. y. po to, kai gavo naują asmens tapatybės kortelę.

Skunde pateiktą reikalavimą pareiškėja grindė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintais piniginės socialinės paramos teikimo principais. Teigė, kad Socialinės paramos skyrius priėmė Sprendimą Nr. (54.7)SSP-1093 neužtikrinęs objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė skirti socialinę pašalpą už 2013 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius. Nagrinėjant bylą teisme pareiškėja atsisakė savo reikalavimo dalies dėl socialinės pašalpos skyrimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., kuriuo ji atliko 45 parų arešto bausmę, pasilikdama prie reikalavimo skirti socialinę pašalpą už 2013 m. spalio 1–29 d. ir 2013 m. gruodžio 14–31 d. laikotarpį (b. l. 73).

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 50–52) paaiškino, kad Socialinės paramos skyrius nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. skyrė ir mokėjo pareiškėjai socialinę pašalpą. Vadovaujantis Paramos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per du mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau nei po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos. Pareiškėja per 2013 metų spalio ir lapkričio mėnesius prašymo dėl socialinės pašalpos skyrimo Socialinės paramos skyriui nepateikė, todėl Skyriuje nebuvo priimtas joks sprendimas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji buvo gydoma nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., neįrodo, jog pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai, pati ar per kitą asmenį įgyvendinti savo teises, nes gydymo laikotarpiu ji teikė dokumentus Socialinės paramos skyriui (2013 m. liepos 23 d. raštas), taigi nebuvo kliūčių kreiptis ir dėl socialinės pašalpos skyrimo. Pareiškėja pati nurodo, kad 45 parų arešto bausmės pradžia yra 2013 m. spalio 30 d. Byloje nėra duomenų apie aplinkybes dėl kurių pareiškėja negalėjo kreiptis 2013 m. spalio mėnesį iki arešto dienos. Pareiškėja pati atsakinga už savo asmens dokumentų sutvarkymą ir privalėjo iš anksto pasirūpinti jų sutvarkymu. Pareiškėja 2014 m. sausio 17 d. pateikė Socialinės paramos skyriui prašymą-paraišką dėl socialinės pašalpos skyrimo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. jai buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 81–84) pareiškėjos L. V. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą su 2013 m. gruodžio 16 d. prašymu (b. l. 10), kuriame prašė paaiškinti, kodėl jai nebuvo mokama pašalpa, nurodydama, kad ji sirgo ir atliko arešto bausmę. Atsakovas 2013 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (54.7)SSP-1093 (b. l. 7) pareiškėjos prašymą traktavo kaip prašymą dėl tolesnio pašalpos skyrimo. Nurodė, kad socialinė pašalpa buvo paskirta pagal 2013 m. liepos 23 d. prašymą sprendimu Nr. 19764 (b. l. 24) ir nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo išmokėta. Norint pratęsti socialinės pašalpos mokėjimą, asmuo turi teisę kreiptis per du mėnesius, todėl pareiškėja 2013 m. spalio ir lapkričio mėn. turėjo kreiptis su prašymu ir pateikti visus reikiamus dokumentus. Kadangi buvo kreiptasi tik 2013 m. gruodžio 16 d., pašalpa gali būti skiriama tik nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, tam reikalinga pateikti galiojantį asmens dokumentą.

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė aplinkybes, kad pareiškėjai nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. tęsiamas gydymas dėl (duomenys neskelbtini); pareiškėja nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. atliko bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (b. l. 9–11); pareiškėjos asmens tapatybės kortelės galiojimas pasibaigė 2013 m. gruodžio 8 d. (b. l. 12); 2013 m. gruodžio 16 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl vienkartinės pašalpos asmens tapatybės kortelei išsiimti, jos prašymai buvo patenkinti; 2014 m. sausio 8 d. pareiškėja kreipėsi dėl socialinės pašalpos ir atsakovo sprendimu Nr. 1814 (b. l. 25) socialinė pašalpa nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo paskirta.

Teismas vadovavosi Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad socialinė pašalpa pareiškėjai buvo skirta iki 2013 m. spalio 1 d., todėl pareiškėja nuo šios datos įgijo teisę kreiptis į atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad jai toliau būtų mokama socialinė pašalpa, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas nustatė, jog pareiškėjos nurodyta liga negali būti pripažinta svarbia nesikreipimo laiku priežastimi, nes iš bylos dokumentų matyti, kad nors pareiškėja serga nuo 2013 m. gegužės 20 d., tačiau 2013 m. liepos 23 d. ji asmeniškai kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos, kuri jai buvo paskirta.

Duomenų apie ligos paūmėjimą ar pan., dėl ko pareiškėja nebūtų galėjusi asmeniškai raštu ar per kitus asmenis kreiptis į atsakovą dėl socialinės pašalpos gavimo, pareiškėja teismui nepateikė. Svarbia nesikreipimo laiku priežastimi teismas nepripažino ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nuo 2013 m. spalio 30 d. atliko bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, – areštą. Teismo vertinimu, pareiškėja, būdama apdairi, iki 2013 m. spalio 30 d. galėjo imtis priemonių (pati pateikdama prašymą, įgaliodama kitą asmenį) dėl socialinės pašalpos mokėjimo pratęsimo, tačiau to nepadarė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo atlikti bausmę pagal 2013 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2013 m. spalio 17 d. Šis nusprendimas buvo pradėtas vykdyti 2013 m. spalio 30 d. Taigi pareiškėja nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo vykdymo pradžios turėjo beveik dvi savaites laiko pateikti prašymą dėl socialinės pašalpos tolesnio mokėjimo. Teismas konstatavo, kad net ir atlikdama arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į atsakovą su prašymu dėl socialinės pašalpos mokėjimo.

Teismo posėdyje pareiškėja pripažino, kas teisė susirašinėti jai nebuvo atimta.

Pagal Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus, prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis. Pareiškėjai 2013 m. gruodžio 16 d. prašymu paprašius atsakovo pateikti informaciją, kodėl jai nemokama socialinė pašalpa, šį kreipimąsi Socialinės paramos skyrius prilygino prašymui tęsti socialinės pašalpos mokėjimą, todėl atsakovo darbuotojai įstatymo nustatyta tvarka paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau pareiškėja pateikti tokį dokumentą negalėjo, nes 2013 m. gruodžio 8 d. pasibaigė jos asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas. Teismas vertino, kad pareiškėja, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, žinodama, jog 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais reikės kreiptis dėl socialinės pašalpos tolesnio mokėjimo, ir kad šis kreipimasis gali būti apsunkintas bausme, kurią gali tekti atlikti, turėjo imtis priemonių susitvarkyti asmens tapatybės dokumentus. Teismas konstatavo, kad atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių palengvinti pareiškėjos finansinę naštą tvarkant asmens dokumentus, skirdamas du kartus vienkartines tikslines pašalpas. Pareiškėjai 2014 m. sausio 8 d. pateikus visus dokumentus, kurie reikalingi pagal Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, atsakovo 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 1814 pareiškėjai socialinė pašalpa buvo paskirta.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos dviejų mėnesių termino kreiptis dėl socialinės pašalpos skyrimo praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu bei jos pačios subjektyviu pasirinkimu kaip elgtis. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja asmens veiksmus konkrečioje situacijoje vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų, kreiptųsi teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Duomenų, kad pareiškėjai būtų buvusios neaiškios jos teisės ir pareigos ir kad ji šiais klausimais kreipėsi teisinės pagalbos 2013 m. spalio–gruodžio mėnesiais, teismui nebuvo pateikta. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį (nesikreipimą 2013 m. spalio mėnesį dėl tolesnio socialinės pašalpos skyrimo, žinant, jog gali tekti atlikti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu ir neįgaliojant kito asmens atlikti atitinkamus veiksmus; nesikreipimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; nesiėmimą priemonių laiku susitvarkyti asmens tapatybės dokumentus), įvertinęs tai, kad pareiškėjai kelis kartus buvo skiriamos vienkartinės pašalpos dokumentų tvarkymui, t. y. buvo padedama kiek galima greičiau susitvarkyti dokumentus, kad pašalpa būtų skiriama, konstatavo, kad būtent pareiškėjos veiksmai lėmė tai, jog socialinė pašalpa 2013 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais jai nebuvo paskirta. Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. Pareiškėja L. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 86–89) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja argumentus, kuriais ji rėmėsi savo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui.

Nesutikdama su teismo priimtu sprendimu, apeliantė nurodo šiuo argumentus:

1.Teismas nevertino tinkamai pareiškėjos pateiktų įrodymų (medicininių dokumentų apie ligą ir arešto bausmę) ir pateiktų paaiškinimų, nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji negalėjo laiku pateikti prašymo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad atsakovas, pagal pirmąjį (2013 m. gruodžio 16 d.) pareiškėjos prašymą neskirdamas reikiamo dydžio vienkartinės pašalpos asmens tapatybės kortelei gauti, užvilkino asmens tapatybės kortelės išdavimo laiką.

2. Teismas netinkamai taikė Paramos įstatymą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidė šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus socialinės pašalpos skyrimo principus. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl socialinės pašalpos neskyrimo ne tik už 2013 m. spalio mėn., bet ir už 2013 m. gruodžio mėn., t. y. už pareiškėjos kreipimosi į atsakovą mėnesį (Paramos įstatymo 21 str. 1 d.).

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime (b. l. 94–96) atsakovas nurodo šiuo nesutikimo su pareiškėjos apeliaciniu skundu argumentus:

1. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su asmens tapatybės kortelės galiojimo laiku ir jos keitimo aplinkybėmis negali būti laikomos svarbiomis ir visiškai nepriklausančiomis nuo pačios apeliantės valios. Teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai. Šiaulių miesto savivaldybės administracija negali būti atsakinga už netinkamą pačios apeliantės savo teisių įgyvendinimą, o vėlesnė atsakovo pagalba skiriant vienkartines pašalpas asmens tapatybės kortelės gavimui negali būti vertinama kaip atsakovo veiksmai, sutrukdę pareiškėjai nuo 2013 m. spalio 1 d. vėl gauti socialinę pašalpą.

2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, priimdami Sprendimą Nr. (54.7)SSP-1093, tinkamai įgyvendino Paramos įstatymo nuostatas. Sprendime Nr. (54.7)SSP-1093. Teismas Paramos įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjos inicijuotas administracinis ginčas kilęs iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo teisinių santykių.

Ginčui aktualios redakcijos Paramos įstatymo 5 straipsnis nustatė, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos). Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį socialinė pašalpa gali būti teikiama: pinigais; nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais būdais); pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros). Paramos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinant teisę į socialinę pašalpą nurodytas, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką ir terminus reglamentuoja Paramos įstatymo 21 straipsnis (bylai aktuali 2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-329 redakcija). Pagal šio straipsnio 1 dalį socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 19764 pareiškėjai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinė parama socialinės pašalpos pinigine forma (po 350 Lt per mėnesį) buvo paskirta nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., t. y. Paramos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.

Paramos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.

Paramos įstatymas nenumato, kad pretendentui gauti piniginę socialinę paramą padavus prašymą vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos (Paramos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis), socialinė pašalpa galėtų būti skiriama ir už tą laikotarpį, kurie praėjo nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos iki naujo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos. Paramos įstatymas taip pat nenumato galimybės atnaujinti pretendentui gauti piniginę paramą jo praleistą Paramos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą naujo prašymo padavimo terminą. Todėl apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kurias ji nurodo kaip svarbias termino paduoti prašymą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo nuo 2010 m. spalio 1 d., net ir pripažinus jas svarbiomis, negalėtų būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atsakovo Sprendimą Nr. (54.7)SSP-1093.

Paramos įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką (procedūrą). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus bei duomenis. Taigi socialinės paramos skyrimas naujam terminui kiekvienu atveju sprendžiamas vertinant naują prašymą-paraišką ir naujus dokumentus bei duomenis, numatytus Paramos įstatyme, reikšmingus svarstomam laikotarpiui.

Iš Socialinės paramos skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (54.7)SSP-1093 turinio matyti, kad šiuo sprendimu Socialinės paramos skyrius atsakė į pareiškėjos 2013 m. gruodžio 17 d. prašymą suteikti informaciją, kodėl jai nebuvo pratęstas socialinės pašalpos mokėjimas pasibaigus jos skyrimo terminui iki 2013 m. spalio 1 d. Prieš tai, 2013 m. gruodžio 16 d. pareiškėja buvo pateikusi Socialinės paramos skyriui prašymą skirti vienkartinę pašalpą asmens tapatybės kortelės išsiėmimui. Pati pareiškėja pripažįsta, kad pagal šį prašymą jai buvo skirta 30 Lt vienkartinė pašalpa šiam tikslui.

Iš Sprendimo Nr. (54.7)SSP-1093 turinio matyti, kad Socialinės paramos skyrius, suteikdamas pareiškėjai jos prašomą informaciją, pareiškėjos 2013 m. gruodžio 16 d. kreipimąsi vertino Paramos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto termino prasme, t.y. kaip kreipimąsi pirmą kartą po to, kai pasibaigė piniginės socialinės paramos teikimo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. laikotarpis ir konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą 2 mėnesių terminą. Paaiškino pareiškėjai, kad dėl pašalpos tolesnio mokėjimo ji turėjo kreiptis per 2013 m. spalio, lapkričio mėnesius.

Taip pat suteikė informaciją, kad socialinė pašalpa gali būti paskirta tik nuo 2013 m. gruodžio mėnesio ir turi būti pateiktas galiojantis asmens dokumentas. Taigi Sprendimas Nr. (54.7)SSP-1093 yra informacijos suteikimo sprendimas, kuriuo Socialinės paramos skyrius Paramos įstatymo nuostatų taikymo prasme suteikė pareiškėjai informaciją kaip ji turėjo elgtis po 2013 m. spalio 1 d. dėl piniginės socialinės parmos skyrimo naujam terminui ir kokius veiksmus ji turi atlikti, kad ši parama galėtų būti paskirta nuo 2013 m. gruodžio mėnesio.

Nors Sprendime Nr. (54.7)SSP-1093 nėra nuorodų į konkrečias Paramos įstatymo normas, tačiau iš sprendimo turinio yra aišku, kad Socialinės paramos skyrius suteikė pareiškėjui informaciją, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų kontekste ir šią informaciją suteikė iš esmės teisingai. Taigi nėra jokio pagrindo naikinti Sprendimą Nr. (54.7)SSP-1093, kuris iš esmės yra informacijos suteikimo sprendimas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai piniginė socialinė parama paskirta Socialinės apsaugos skyriaus 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 1814 nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., t. y. nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio (šiuo atveju 2014 m. sausio mėnesio) pirmos dienos (Paramos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Minėtas sprendimas nėra ginčo šioje administracinėje byloje dalykas. Nagrinėjamos bylos reikalavimų kontekste pažymėtina tik tai, kad pareiškėjos kreipimasis 2013 m. gruodžio mėnesį neatitiko Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų visumos, todėl Sprendime Nr. (54.7)SSP-1093 pareiškėjai buvo pagrįstai išaiškinta, kad socialinės pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas nuo 2013 m. gruodžio mėnesio pareiškėjai pateikus įstatyme numatytus dokumentus.

Paramos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo principai negali būti suprantami kaip šalinantys asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, motyvaciją ir pareigą pasirūpinti teisės į socialinę pašalpą įgyvendinimui reikalingų šiame įstatyme numatytų dokumentų ir duomenų įsigijimu ir pateikimu atitinkamos savivaldybės administracijai per įstatymo nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), tarp jų ir medicininius dokumentus, teisingai pastebėjo, kad pareiškėja, kuriai piniginė socialinė parama buvo paskirta iki 2013 m. spalio 1 d., žinojo, jog pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2013 m. spalio 17 d., jai gali tekti atklikti paskirtą 45 parų arešto bausmę, taip pat žinojo, kad jos asmens dokumento galiojimas baigiasi 2013 m. gruodžio 8 d., tačiau iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2013 m. spalio 30 d.), nepasirūpino nei asmens dokumento pakeitimu, nei prašymą dėl socialinės pašalpos tolesnio mokėjimo pateikimu, nors tam buvo pakankamai laiko.

Paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taigi pareiškėja negalėjo tikėtis piniginės socialinės paramos už 45 parų arešto bausmės laikotarpį, tačiau tai Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 2 bei 3 dalies prasme nebuvo kliūtis pareiškėjai rinkti dokumentus ir pateikti Socialinės paramos skyriui per įstatymo nustatytą terminą prašymą – paraišką bei dokumentus dėl piniginės socialinės paramos naujam laikotarpiui, einančiam po 2013 m. spalio 1 d., skyrimo vertinimui ir sprendimo priėmimui.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė