A-201-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-201-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00569-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 4–9), kurį patikslino (I t., b. l. 34–35), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Įmonė), 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad, atvykęs į Marijampolės pataisos namus, kreipėsi dėl darbo centrinėje katilinėje – kūriku, kadangi anksčiau dirbo tokį darbą bei turi išsilavinimą. Tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių jo nepaskyrė ten dirbti, o paskyrė į 5 būrį – Siuvimo cechą, vėliau buvo paskirtas dirbti Siuvimo ir štampavimo ceche – metalo nuėsdintojo, vielos traukėjo, šalto išsodinimo automatų operatoriaus mokiniu. Po to buvo paskirtas dirbti Liejimo ceche – kokilisto mokiniu, šaltkalvio remontininko mokiniu, vėliau buvo paskirtas dirbti Žaliavų ir medžiagų sandėlyje – krovėjo rankomis mokiniu.

Teigė siuvėjo darbo neatsisakęs, nes jis jam nebuvo siūlomas. Nurodė, kad dėl tokių veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), po ko jam buvo pasiūlytas kitas darbas ir pažadėta, kai atsiras vieta katilinėje, priimti ten dirbti, tačiau iki šiol jis nebuvo paskirtas. Dėl sveikatos problemų, nepraėjus medicininės apžiūros, 2011 m. teko priverstinai išeiti iš darbo. Taip pat nurodė, jog vėliau savarankiškai susirado kitą darbą, 2011 m. gruodžio mėnesį pateikė visas reikalingas pažymas ir dokumentus, tačiau 2012 m. dėl neaiškių priežasčių į jo vietą buvo priimtas kitas asmuo, kuris, anot pareiškėjo, net neturėjo reikiamos profesijos specialybės. Pažymėjo, jog 2001 m. pareiškėjo dėl suteiktų darbo sąlygų Kalėjimų departamentui teiktas skundas buvo tenkintas, t. y. buvo priimtas atsakovui nenaudingas sprendimas.

Gydytojo išvada taip pat kelia abejonių pareiškėjui, kadangi antrą kartą darant sveikatos patikrinimą jokių ligos požymių nebuvo nustatyta. 2013 m. gegužės mėn. centrinėje katilinėje buvo laisva darbo vieta, tačiau ir tuo metu jis nebuvo įdarbintas, galimai dėl 2001 m. teikto skundo. Pagrindinis ir svarbiausias Marijampolės pataisos namų veiksmas (neveikimas) pareiškėjo atžvilgiu – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, Bausmių vykdymo kodeksas) nustatytų normų nesilaikymas. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.

Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Pataisos įstaigos administracija visais įmanomais būdais vengė įdarbinti jį pagal specialybę, dėl to buvo įdarbintas kenksmingomis sąlygomis. Laikinai paskyrė į popieriaus ruošinių klijuotojo pareigas, darbo pagal turimą specialybę nesuteikė. Nepaisant to, kad iki šių dienų vandens šildymo katilų mašinistais buvo įdarbinta dešimtys asmenų, neturinčių būtino tam darbui išsilavinimo, jis buvo mėtomas iš vienos darbo vietos į kitą, dėl to 2011 m. rugsėjo mėn. buvo nustatyta liga, dėl kurios nebegali dirbti pagal turimą specialybę.

Pareiškėjas pripažino, kad dirbti katilų mašinistu (kūriku) negali, nes nėra atestuotas vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinisto darbui įstatymų nustatyta tvarka. Teigė, kad dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą (jei būtų dirbęs ginčo laikotarpiu, būtų uždirbęs po 200 Lt per mėnesį), kuri atsirado patyrus emocinius nepatogumus, psichologinį stresą dėl jo, kaip žmogaus, teisių pažeidimo, garbės ir orumo žeminimo ir susirgus ūmia plaučių liga, kuri nėra gydoma, neteko pajamų.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 47–49) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 170).

Atsakovas nurodė, jog pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatą, žmogaus amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikalinga vadovautis šiais papildomais kriterijais: nuteistojo turima darbine patirtimi. Į darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar valstybės įmonėse prie pataisos namų; nuteistojo drausmė (turimos galiojančios nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvacija darbui; nuteistojo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privalantis mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas. Nuteistųjų paskyrimo į darbą papildomi kriterijai: naujai atvykę į Marijampolės pataisos namus nuteistieji, skirstant pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintai skirstymo komisijai į pataisos namuose esančius būrius, dalyvaujant valstybės įmonės cechų (tarnybų) vadovams, nuteistajam sutinkant, gali būti iš karto nukreipiami dirbti; pagal būrių viršininkų rekomendacijas; kai cecho, struktūrinio padalinio vadovas pareiškia pageidavimą dėl nuteistojo paskyrimo į darbą; pagal pačių nuteistųjų pageidavimą, administracijai atsižvelgiant į laisvas darbo vietas ir pareigas, neturintys galiojančių drausminių nuobaudų. Tam tikrais atvejais nuteistojo priėmimas į darbą turi būti suderintas su Vidaus tyrimų skyriumi, Apsaugos ir priežiūros skyriumi bei Sveikatos priežiūros tarnyba. Dirbti potencialiai pavojingų įrenginių aptarnavimo operatoriais gali būti priimti tik tie nuteistieji, kurie turi tam tikrai specialybei reikalingus dokumentus. Pretendentai dirbti darbą, reikalaujantį specialių žinių, turi turėti kvalifikacinius pažymėjimus. Pažymėjo, kad nuteistųjų įdarbinimas nuo 2007 m. pasiekto 40,5 proc. krito iki 18,8 proc., 2013 m. I pusmečio duomenimis. Tai sąlygoja bendras ekonominis nuosmukis.

Paaiškino, jog pareiškėjas Įmonėje paskirtas dirbti direktoriaus įsakymais: Nr. 4-166 nuo 2006 m. gruodžio 13 d. Siuvimo ir štampavimo ceche metalo nuėsdintuoju, šalto išsodinimo automatų operatoriumi mokiniu, Nr. 4-12 nuo 2007 m. sausio 23 d. kokilistu mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-36 nuo 2007 m. vasario 15 d. šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-70 nuo 2007 m. balandžio 2 d. suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija, Nr. 4-218 nuo 2007 m. spalio 17 d. krovėju rankomis mokiniu Žaliavų ir medžiagų sandėlyje, Nr. 4-1 nuo 2008 m. sausio 7 d. suteikta krovėjo rankomis 2 kategorija, Nr. 4-86 nuo 2008 m. balandžio 22 d.

šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-114 nuo 2008 m. birželio 2 d. suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija Liejimo ceche. 2011 m. birželio 16 d. pareiškėjui buvo atlikta rentgeno nuotrauka ir diagnozuota tuberkulioziniai kalcinatai dešiniame plautyje (medicininė pažyma Nr. 20/07-116), todėl, įvertinus rizikos veiksnius, pareiškėjo darbo vietoje pagal gydytojo išvadą nuo 2011 m. lapkričio 9 d. pareiškėjui buvo neleista dirbti, į darbą jis buvo nevedamas. Rėmėsi darbinės veiklos suvestinės duomenimis ir nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. pareiškėjas, įvertinus jo fizinį pajėgumą, sveikatą, amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę, buvo aprūpintas darbu Įmonėje, tačiau jis neturėjo pastovumo darbui, ganėtinai dažnai keitė norą įgyti naują specialybę.

Buvo dažniau reiklus kitiems, bet ne sau. Kaskart jam keičiant darbo vietą, Įmonė jį savo lėšomis apmokydavo, suteikdavo tam darbui atlikti reikalingą kvalifikaciją, bet po mokymų jis dėl įvairiausių priežasčių keisdavo darbo sritį. Atkreipė dėmesį į tai, kad centrinėje katilinėje, kur išreiškė norą dirbti pareiškėjas, pagal profesijų sąrašą dirba tik kūrikai, kurie apmokyti ir atestuoti pagal vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinistų mokymo programą mokymo įstaigoje, turinčioje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją mokyti pagal Vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinistų mokymo programą.

Paaiškino, kad vidutiniškai per metus čia nuolat dirba 14 žmonių, dėl įvairių priežasčių (atlikus bausmę, režimo ir darbo drausmės pažeidimų, išvykimų etapais ir kt.) nuo 2005 m. kūrikų kaita per metus vidutiniškai yra 2,2 proc. Rėmėsi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 patvirtintų Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų (toliau – ir Atestavimo nuostatai) 34.5 punktu bei nurodė, kad darbas centrinėje katilinėje su potencialiai pavojingais įrenginiais – garo ir vandens šildymo katilais „Kalvis-500“ ir „Kaistra 1,2 MGV“ – reikalauja ypatingų žinių, pastovumo, įgūdžių, specialių kvalifikacinių reikalavimų, geros sveikatos bei mokymo įstaigoje išduoto galiojančio vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinisto pažymėjimo, todėl centrinės katilinės mašinistų (kūrikų) rotacija yra labai maža.

Pažymėjo, kad kaip neatestuotas tam darbui asmuo pareiškėjas negalėjo ir negali dirbti kūriku, tai paminėta ir nuteistųjų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkoje. Noro mokytis, persiatestuoti šiai profesijai pareiškėjas nereiškė, nors apie tai buvo informuotas 2006 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 5-654. Atsakovas nurodė, jog Nuteistųjų prašymų ir pareiškimų registracijos žurnaluose nuo 2005 m. iki 2013 m. atsispindi faktai, kad pokalbiai dėl darbo su pareiškėju kaskart buvo. 2005 m. spalio 5 d. jis atsisakė Siuvimo ceche siūlomo darbo. 2009 m. spalio 14 d.

žurnale fiksuotas asmeninis nuteistojo pokalbis su direktoriumi dėl kūriko darbo. Klausimas paliktas atviras, nes reikiami kūrikai šildymo sezonui buvo apmokyti ir laisvų darbo vietų nebuvo. Pretenzijų nuteistasis nepareiškė. 2010 m. gegužės 6 d. žurnale fiksuotas asmeninis nuteistojo pokalbis su direktoriumi dėl jo parašo nebuvimo vienetinių darbų atlikimo paskyroje – žiniaraštyje, kuriame nepagrįstai atsisakė pasirašyti. Pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos neturėjo. Tai patvirtino parašu. 2013 m. kovo 21 d. žurnale fiksuotas asmeninis nuteistojo pokalbis su vyr. technologu R.

S. Nuteistasis supažindintas su įdarbinimu įmonėje ir galimybėmis įsidarbinti. Pretenzijų neišsakė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 44–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Marijampolės pataisos namai nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi, jog nuo 2005 m. negauna pageidaujamo darbo, ir pareiškė, jog iki nebus suteikta pageidaujama darbo vieta, žala tik didės. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnis numato nuteistajam pareigą dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pareiškėjui atliekant bausmę ne kartą buvo sudarytos galimybės dirbti. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalis numato administracijai pareigą atsižvelgti į darbingumą, todėl medikų išvados yra privalomos.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad darbą parenka administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pareiškėjas buvo ne kartą priimtas į laisvas darbo vietas, tačiau nuolat keitė darbus. Pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji įdarbinami ūkio aptarnavimo darbuose, kuriuose nuolat dirba apie 100 nuteistųjų. Marijampolės pataisos namų ir Įmonės administracijos, net ir kartu spręsdamos nuteistųjų įdarbinimo klausimus, neturi galimybės kiekvienam nuteistajam, net ir norinčiam dirbti, pasiūlyti darbą.

Pareiškėjas reikalauja norimo darbo, tačiau pagal medikų pažymoje nurodytą sveikatos būklę jo dirbti negali, kituose jam pasiūlytuose darbuose mokėsi ir dirbo, todėl galimybė dirbti jam buvo sudaryta. Jei pareiškėjas pageidaus, pataisos namuose nuolat keičiasi ir reikalingi patalpų ir teritorijos valytojai bei kai kurie kiti darbininkai. Pareiškėjas teigė, kad yra diskriminuojamas ir persekiojamas, tačiau atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų administracijos skatintas 11 kartų. Tai – skatinimai už darbą, elgesį, už mokymąsi.

Siūlymus skatinimams rašė Įmonės darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys, todėl teiginys dėl susidorojimo nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Skunde pateikti reikalavimai grįsti neįvykusiais faktais, todėl atmestini. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namai ir Įmonė veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurios arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. Marijampolės pataisos namų nuomone, pareiškėjas neįrodė, jog institucija nesilaikė įstatymų ir teisės aktų reikalavimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu (I t., b. l. 179–188) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą; priteisė iš pareiškėjo Įmonei 480 Lt išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildino iš atsakovo neteisėtų veiksmų, nuo 2011 m. lapkričio mėn. nesuteikiant jam norimo darbo (kūriko, šaltkalvio), jį ignoruojant bei pažeidžiant jo teises, nors jis turi profesinės patirties, paskatinimų už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį. Pažymėjo, jog, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Įmonė arba jos pareigūnai (pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasmę) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą (CK 6.271 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsniu, 125 straipsnio 8 dalimi ir pažymėjo, jog pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų, įstatymo apibrėžtų tikslų. Teismas taip pat vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu Įmonėje nuteistųjų paskyrimo į darbą ir atleidimo iš darbo teisinius santykius reglamentavo Marijampolės pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1/07-21913-61 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 4/07-513-27 patvirtinta Nuteistųjų paskyrimo į darbą ir atleidimo iš darbo Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų tvarka (toliau – ir 2010 m. Tvarka bei 2012 m. Tvarka). Teismas atsižvelgė į 2012 m. Tvarkos 4, 5, 6, 7, 8 punktus. Pažymėjo, jog panašiai nuteistųjų paskyrimo į darbą tvarką reglamentavo ir 2010 m. Tvarka, išskyrus tai, kad 2012 m. Tvarka konkretizavo pagrindinius nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus bei nustatė jų sampratą.

Teismas nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, 2001–2004 m. atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose jis dirbo Įmonės centrinėje katilinėje kūriku, todėl ir 2011 m. lapkričio mėn. bei vėliau Marijampolės pataisos namų, Įmonės administracija galėjo jam siūlyti pagal turimą specialybę kūriko darbą, įvertinant, kad jis turi patirties dirbti šį darbą. Teismas atsižvelgė į Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3-16 patvirtintos Vandens šildymo katilo „Kaistra“ (100–1500 kW) su kieto kuro pakura mašinisto, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 142 1 punktą. Nustatė, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2013 m. lapkričio 20 d. padarytas įrašas, jog jis gali dirbti kūriku, tačiau nėra atestuotas ir neturi pažymėjimo, suteikiančio teisę aptarnauti katilus, ir tai patvirtino atsakovo pateiktas O. Č. mokymo centro 2013 m. gruodžio 2 d. atestacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas Nr. 66-1. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog atsakovas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 2012 m. Tvarkos 4 punkto reikalavimus siūlyti pareiškėjui kūriko darbą, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas neatitiko ir neatitinka kūriko profesijai keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.).

Teismas taip pat nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, dėl sveikatos būklės jis buvo priverstas palikti šaltkalvio darbo vietą Liejimo ceche, todėl, siekdamas dirbti, pats savarankiškai susirado darbą, t. y. šaltkalvio darbo vietą Remonto–mechanikos ceche. Jo sveikatos būklė leido dirbti šį darbą, visus reikiamus dokumentus 2011 m. gruodžio mėn. pateikė meistrui V. V., tačiau nuo 2012 m. į šią darbo vietą paskyrė kitą asmenį, kuris neturėjo reikiamos profesijos, specialybės. Teismas atsižvelgė į Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. 3-16 patvirtintos Šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15 1 punktą. Remdamasis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, teismas nustatė, jog jis gali dirbti šaltkalviu, kur nėra kenksmingų darbo sąlygų ir didelės rizikos tuberkulioziniam procesui atsinaujinti. Todėl pareiškėjui pagal jo sveikatos būklę 2011 m. gruodžio 7 d. buvo leista dirbti šaltkalviu Remonto–mechanikos ceche, o 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4-114 nuo 2008 m. birželio 2 d. pareiškėjui buvo suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija.

Taigi pareiškėjas atitiko pagrindinius priėmimo į darbą kriterijus (darbingumas ir specialybė (profesija)) pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-393 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą pavyzdinių kriterijų (toliau – ir Pavyzdiniai kriterijai) 1 punktą, nes 2010 m. Tvarka jų nenumatė. Pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus dėl jo įdarbinimo nesikreipė, o Marijampolės pataisos namų direktorius, vykdydamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų 2011, 2013 metų planinių pareigybių ir nuteistų bei suimtų asmenų skaičiaus patvirtinimo, 2011 m. vasario 24 d.

įsakymu Nr. 4/07-31 ir 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-10 „Dėl nuteistųjų etatų ir apmokėjimo už darbą tvarkos“ patvirtino Nuteistųjų ūkinio aptarnavimo etatų ir jiems taikomų koeficientų sąrašus. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nustatė, kad pataisos įstaigos gamybinė ūkinė veikla (77 etatai) nesuteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui – pataisos įstaigos administracijai – teisės įgyvendinti Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam siūlyti darbą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad nuo 2012 m. Remonto–mechanikos ceche į šaltkalvio darbo vietą paskyrė kitą asmenį, kuris neturėjo reikiamos profesijos, specialybės. Nustatė, kad Energo–mechanikos ceche nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. dėl turimos darbo patirties buvo priimtas nuteistasis R. K. šaltkalviu remontininku mokiniu, kuris nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. įmonėje dirbo šaltkalviu remontininku, o nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. – šaltkalviu, bei S. K. – šaltkalviu remontininku tepėju mokiniu, o nuo 2012 m. lapkričio 5 d.

– E. M. – šaltkalviu remontininku mokiniu, kurie vėliau dirbo šaltkalviais remontininkais Remonto–mechanikos ceche. Atsakovo atstovės teigimu, priimant nuteistuosius į šias darbo vietas, buvo atsižvelgta į pagrindinius ir papildomus kriterijus. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymai patvirtino, jog R. K. jau 2004 m. ir 2009 m. dirbo įmonėje šaltkalviu remontininku, taigi turėjo reikiamos patirties priimant į darbą 2012 m. bei nuteistojo atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą.

Teismo nuomone, atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti savo atsikirtimus dėl nuteistojo S. K. įdarbinimo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. šaltkalviu remontininku tepėju mokiniu, nuteistojo E. M. įdarbinimo nuo 2012 m. lapkričio 5 d. šaltkalviu remontininku mokiniu, kurie vėliau dirbo šaltkalviais remontininkais Remonto–mechanikos ceche, t. y. jų pirmumo teisės dirbti lyginant su nuteistuoju pareiškėju (įrodymų dėl E. M. ir S. K. pagrindinių nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijų (darbingumas ir turima specialybė (profesija)) bei nuteistųjų paskyrimo į darbą papildomų kriterijų teismui nepateikė (papildomų priėmimo į darbą kriterijų nepatvirtino ir liudytojų Įmonės Remonto tarnybos vyriausiojo meistro V.

V. bei vyriausiojo technologo R. S. parodymai)) (ABTĮ 57 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo – Įmonės – veiksmus, kaip jie atitinka Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1, 3 dalių, 2010 m. Tvarkos (4–8 p.), 2012 m. Tvarkos (4–9 p.) bei CK 6.271 straipsnio nuostatas, pripažino, kad atsakovo atstovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą teisę siūlyti šaltkalvio darbą bausmę atliekančiam nuteistajam pareiškėjui, nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra būtinoji sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) jis patyrė 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą (jei būtų dirbęs ginčo laikotarpiu, būtų uždirbęs po 200 Lt kas mėnesį), kuri pasireiškė išgyvenimais dėl pablogėjusios sveikatos (į pataisos namus atvyko sveikas, o juose susirgo kažkokia liga, galbūt dėl darbo kenksmingomis sąlygomis), nepatogumais (dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių neteko darbo), reputacijos pablogėjimu (dėl galbūt suklastotos gydytojo išvados liko be darbo), neteko pajamų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio prasmę. Priešingai, jo nurodyti faktai patvirtino, jog galbūt būtent dėl darbo pataisos namuose pablogėjo pareiškėjo sveikata, nepatogumų jis nepatyrė, nes dar 2013 m. kovo 21 d. kreipėsi į Įmonės administraciją dėl būtent kūriko darbo (dėl šaltkalvio darbo net nesikreipė į Įmonės administraciją) ir dėl jo įdarbinimo galimybių atsakovo Įmonėje pretenzijų Nuteistųjų prašymų ir pareiškimų registracijos žurnale nepareiškė, o pareiškėjo reputacijos pablogėjimo apibūdinimas dėl galbūt suklastotos gydytojo išvados yra nekonkretus (ABTĮ 57 str.).

Taigi, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nustačius Įmonės administracijos (jos pareigūnų, darbuotojų) neteisėtus veiksmus, t. y. vieną iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246, 6.271 str.), nėra nustatytos kitos būtinosios žalos atlyginimo sąlygos, t. y. priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bei pareiškėjo patirta žala, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Įmonės, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Teismas, be to, nustatė, kad Įmonė prašė priteisti iš pareiškėjo 2 500 Lt išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, jog išlaidas sudarė teisinės konsultacijos, dokumentų paruošimas bei atstovavimas teisme. Atsižvelgdamas į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, maksimalias galimas priteisti sumas bei į tai, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, iš pareiškėjo Įmonei teismas priteisė 480 Lt išlaidų (240 + 240 = 480; ABTĮ 44 str. 2, 6 d., 45 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–3) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą (taip pat priteistą išlaidų atlyginimą) ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas pripažino atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau nepriteisė neturtinės žalos. Akivaizdu, jog dėl šių veiksmų jis liko be uždarbio, tai lėmė nepatogumus ir kt. Teismas buvo šališkas. Nors teismas pripažino atsakovo neteisėtus veiksmus, bet priteisė jam išlaidų atlyginimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 13–14) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio prasmę. Teismas, nenustatęs priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), nurodė, jog nėra visų deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų viseto. Pats apeliantas nėra tiksliai apsisprendęs, kokius nepatogumus ir išgyvenimus sukėlė tikri ar tariami atsakovo neteisėti veiksmai. Pareiškėjas nepatyrė jokių nepatogumų. Atsakovas, be to, pažymi, jog nesutinka su teismo nustatytais neteisėtais veiksmais. Tokią išvadą teismas padarė nepagrįstai, per daug abstrakčiai, konkrečiai nenurodydamas, kokie ir kokių pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinę žalą, kuri, jo manymu, kilo dėl atsakovo atstovo Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjo pageidaujamo darbo (kūriko, šaltkalvio) jam nesuteikimo, nepaisant pareiškėjo turimos profesinės patirties, paskatinimų už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas – asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr .74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimtį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas priverčiamojo darbo draudimas. Šio Konstitucijos straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamuoju darbu, be kita ko, nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą. Aptariamo Konvencijos straipsnio 3 dalyje išaiškinta, kad šiame straipsnyje sąvoka „priverstinis ar privalomasis darbas“ negali reikšti: a) kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nuostatas, pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nuteistųjų darbo nelaiko privalomu ar priverstiniu, todėl šių teisės aktų kontekste darytina išvada, jog nuteistųjų darbas gali būti ne tik teisė, bet ir pareiga. Pažymėtina ir tai, jog Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime apskritai reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą.

Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas (taip pat žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnį). Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos šio kodekso 12 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013; kt.).

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis šios pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sistemiškai aiškinant Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normas, konstatuota, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas, t. y. pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija (2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013). Šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, kaip jau minėta, reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus antrasis skirsnis. Tais atvejais, kai nuteistieji įtraukiami į mokamą darbą, yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (BVK 125 str. 1 d.), t. y. laisvės atėmimo įstaigos administracija iš esmės turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus, spręsti nuteistųjų įtraukimo į darbą klausimą. Tai patvirtina ir Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą apelianto argumentai esą buvo suvaržyta jo teisė pasirinkti darbą negali būti pripažinti pagrįstais, nes kol pareiškėjas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jam taikomi įstatymų numatyti laikini suvaržymai ir apribojimai, taigi terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens galimybė dirbti šios bausmės atlikimo laikotarpiu gali būti realizuojama ta tvarka, kurią numato Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnis.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skundė atsakovo atstovo veiksmus nepriimant jo dirbti į dvi pageidaujamas specialybes – kūriko ir šaltkalvio. Pareiškėjo teigimu, kūriko darbas 2011 m. ir vėliau jam galėjo būti siūlomas atsižvelgiant į tai, kad Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų centrinėje katilinėje kūriku pareiškėjas dirbo 2001–2004 m., t. y. jam galėjo būti siūlomas darbas pagal turimą specialybę, įvertinus, kad jis turi patirties dirbti kūriko darbą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į Įmonės direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3-16 patvirtintos Vandens šildymo katilo „Kaistra“ (100-1500 kW) su kieto kuro pakura mašinisto, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 142 1 punktą (I t., b. l. 141–146) bei atsakovo pateiktą O. Č. mokymo centro 2013 m. gruodžio 2 d. atestacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolą Nr. 66-1 (I t., b. l. 153), pareiškėjas neatitiko ir neatitinka kūriko profesijai keliamų reikalavimų – nėra atestuotas ir neturi pažymėjimo, suteikiančio teisę aptarnauti katilus. Negalįs dirbti katilų mašinistu (kūriku) pripažino ir pats pareiškėjas. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad atsakovas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 2012 m. Tvarkos 4 punkto reikalavimus siūlyti pareiškėjui kūriko darbą, pripažintinas nepagrįstu.

Dėl pareiškėjo nepaskyrimo dirbti šaltkalviu pažymėtina, jog 2011 m. iš šaltkalvio remontininko Liejimo ceche pareigų pareiškėjas buvo atleistas atsižvelgiant į medikų išvadą (I t., b. l. 119), t. y. esant objektyviam pagrindui, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje įvertintu darbingumo kriterijumi. Atsižvelgiant į tai, šie atsakovo veiksmai laikytini teisėtais, nepažeidžiančiais įstatymo nustatytos nuteistųjų įdarbinimo tvarkos bei pareiškėjo turimų teisių. Papildomai pastebėtina, jog pareiškėjas, nors nurodo, kad 2011 m. gruodžio mėnesį pateikė pažymas ir dokumentus, reikalingus darbui, kartu nurodo, kad dėl atsakovo atstovo veiksmų susirgo ūmia plaučių liga, kuri nėra gydoma, t. y. pareiškėjo argumentai dėl ligos (ne)buvimo yra prieštaringi, nenuoseklūs.

Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 4/07-31, 2011 m. Marijampolės pataisos namuose buvo patvirtinti 77 nuteistųjų, dirbančių ūkio darbus, etatai. Būdamas Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas buvo ne kartą įdarbintas Įmonėje bei apmokomas ir parengiamas naujoms pareigoms (nuo 2006 m. gruodžio 13 d. Siuvimo ir štampavimo ceche metalo nuėsdintuoju, šalto išsodinimo automatų operatoriumi mokiniu, nuo 2007 m. sausio 23 d. kokilistu mokiniu Liejimo ceche, nuo 2007 m. vasario 15 d. šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, nuo 2007 m. balandžio 2 d. suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija, nuo 2007 m. spalio 17 d. krovėju rankomis mokiniu Žaliavų ir medžiagų sandėlyje, nuo 2008 m. sausio 7 d. suteikta krovėjo rankomis 2 kategorija, nuo 2008 m. balandžio 22 d. šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, nuo 2008 m. birželio 2 d. suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija Liejimo ceche). Pareiškėjui darbas buvo suteikiamas, nors, atsižvelgiant į Marijampolės pataisos namų gamybinę ūkinę veiklą (77 etatai), net ir kartu spręsdamos nuteistųjų įdarbinimo klausimus Marijampolės pataisos namų ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų administracijos neturi galimybės kiekvienam nuteistajam, net ir norinčiam dirbti, pasiūlyti darbą, t. y. naudodamasi turima diskrecija siūlyti nuteistiesiems darbą, pataisos įstaiga ne kartą tokią galimybę suteikė pareiškėjui.

Atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 8 dalį, kurioje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, konstatuotina, kad pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) ir atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog Įmonė, nepasiūlydama pareiškėjui jo pageidaujamo darbo (kūriko, šaltkalvio), siekė neteisėtų tikslų (nubausti, pažeminti, kt.), diskriminavo ar kitaip pažeidė įstatymus, ar pareiškėjo teises. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija daro priešingą, negu pirmosios instancijos teismo padaryta, išvadą, kad atsakovo atstovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą teisę siūlyti darbą bausmę atliekančiam nuteistajam A. L., nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pataisos įstaiga, tiek Įmonė tinkamai įgyvendino įstatymų joms nustatytas pareigas, pagal turimas galimybes užtikrindamos pareiškėjui galimybę dirbti.

Pareiškėjas teigė, kad dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, atsiradusią patyrus emocinius nepatogumus, psichologinį stresą dėl jo, kaip žmogaus, teisių pažeidimo, garbės ir orumo žeminimo ir susirgus ūmia plaučių liga, kuri negydoma, neteko pajamų.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, nekyla ir pareiga atlyginti žalą.

Teisėjų kolegija, nors nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamų aplinkybių vertinimo, pagrįsta pripažįsta galutinę pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjo A. L. reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, apeliacinis skundas atmestinas, jo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d nutarimu Nr. 1543 nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) – 1 000 Lt. Maksimalūs galimi priteisti dydžiai skaičiuotini taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama MMA.

Atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą atsakovo patirtų atlygintinų išlaidų apskaičiavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui buvo pagrįstai priteista 480 Lt suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Todėl ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vertindama atsakovo prašymą priteisti 350 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, kurį grindžia sąskaita už teisines paslaugas (II t., b. l. 15), teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8 punkto 11 papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis yra 1.5 MMA. Kadangi Įmonė buvo atstovaujama advokato padėjėjos, jai gali būti priteistina 80 procentų šio maksimalaus užmokesčio, t. y. 1.5 * 1 000 Lt * 0,8 = 1 200 Lt. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsakovo atstovui teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, kitas aplinkybes, už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą rekomenduojamas maksimalias sumas bei tai, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Įmonei priteistinas 350 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 101,37 Eur (350 Lt / 3,45280 Lt).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, iš pareiškėjo A. L. 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą ir trisdešimt septynis centus) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis