A-226-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-226-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 22; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą „Dėl skundo“ Nr. 17.2.‑22984 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P‑9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 (toliau – ir pareiškėjo skundas ir pareiškimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. (P-9523/2013)-2-90717 nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Nr. P-9523 Kauno apygardos prokuratūrai buvo pakartotinai išdėstytos aplinkybės, o jo nurodyti teiginiai įvertinti kaip deklaratyvios ir nelogiškos prielaidos. Pareiškėjo pranešimas apie nusikalstamas veikas sukuria prokurorui pareigą dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą. Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pareiškėjo skundo ir pareiškimo turiniu, nepagrįstai nustatė, kad jie yra išdėstyti nesuprantamai, teiginiai yra subjektyvūs, deklaratyvūs, neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui apie padarytą nusikalstamą veiką nustatytų reikalavimų. Tariamas subjektyvumas nėra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo skundo ir pareiškimo. Nesuprantamai išdėstyti skundai prokuratūros vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali, bet neprivalo, būti paliekami nenagrinėti, be to, Kauno apygardos prokuratūra galėjo vietoje patikslinti aplinkybes, kadangi pareiškėjas pareiškimą ir skundą atnešė asmeniškai. Pareiškėjo nuomone, atsakovas dengia Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintų asmenų nusikalstamas veikas, trukdo vertinti neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35–36) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, susipažinus su Kauno apygardos prokuratūrai pateikto pareiškėjo skundo ir pareiškimo turiniu, buvo nustatyta, jog teiginiai juose išdėstyti nesuprantamai, yra subjektyvūs, deklaratyvūs ir neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nustatytų reikalavimų. Pagal valstybės institucijose gaunamiems skundams, prašymams, pareiškimams nustatytus turinio ir formos reikalavimus, tokių dokumentų turinys turi būti išdėstytas aiškiai ir suprantamai, nurodyta prašymo esmė, aplinkybės, padėsiančios nustatyti ir patikrinti prašymo dalyką, suformuluotas konkretus reikalavimas. Nesuprantamai išdėstyti skundai registruojami bendra tvarka ir prokuratūros vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti paliekami nenagrinėti. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. P-9523/2013 apskundė Generalinei prokuratūrai bei Kauno apygardos administraciniam teismui, kuriame pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti. Pareiškėjas, skųsdamas jam nepalankų sprendimą Generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos administraciniam teismui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis teisėmis ginti, jo nuomone, pažeistas teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 25–26), kuriame nurodė, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą yra apskundęs ir Kauno apygardos administraciniam teismui. Taigi tą patį sprendimą jis vienu metu apskundė ir teismui, ir Generalinei prokuratūrai. Teisės aktai nustato, kad prokuroro sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui arba teismui, tačiau ne abiem iš karto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 84–89) pareiškėjo skundą tenkino, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (P-9523/2013)-2-90717 ir generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 17.2.-22984 panaikino, taip pat įpareigojo Kauno apygardos prokuratūrą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 bei parengti motyvuotą atsakymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, siekiant įvertinti, ar ginčijamas Generalinės prokuratūros 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 17.2.-22984 yra teisėtas ir pagrįstas, būtina įvertinti, ar teisėtas ir pagrįstas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo priimtas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. (P-9523/2013)-2-90717, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundas Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimas Nr. P‑9523 išdėstytas nesuprantamai, todėl nutarė jų nenagrinėti ir grąžino juos pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir pareiškimo, kurie, teismo nuomone, nagrinėtini kartu, turinį, juose išdėstytą informaciją, nustatė, kad tiek skundas, tiek pareiškimas parašyti valstybine (lietuvių) kalba, įskaitomai, juos pasirašė pats pareiškėjas, juose yra pasirašiusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir tikslus adresas. Iš pareiškimo, kuris, kaip minėta, yra tiesiogiai susijęs su skundu, turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia Kauno apygardos prokuratūros veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d.

Garliavos policijos nuovadoje galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, kurias, jo nuomone, galėjo atlikti skunde nurodyti asmenys, dėsto, jo nuomone, svarbias ir su nurodytu ikiteisminiu tyrimu susijusias aplinkybes, savo samprotavimus. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo skunde ir pareiškime nurodytos aplinkybės nėra išsigalvotos, o jų buvimą patvirtina kiti šioje byloje surinkti įrodymai, pavyzdžiui, tai, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 19 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, patvirtina administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 07-10-5392310 bylos medžiaga, o tai, kad galimai tuo metu pareiškėjas patyrė sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, konstatuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistės S. M. 2010 m. rugpjūčio 23 d. atlikto tyrimo išvadoje.

Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas ir pareiškimas atitiko Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nurodytus skundo kriterijus. Iš to seka, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. (P-9523/2013)-2-90717 netinkamai įvertino pareiškėjo skundo ir pareiškimo turinį, nepagrįstai konstatavo, jog jie išdėstyti nesuprantamai, todėl neteisėtai nutarė jų nenagrinėti ir grąžinti pareiškėjui.

Taigi Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, priimdamas minėtą sprendimą, pažeidė Aprašo 5, 17, 19 punktus. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo ir pareiškimo turinį netinkamai vertino ir generalinis prokuroras, todėl 2013 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 17.2.-22984 nepagrįstai konstatavo, jog Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. (P-9523/2013)-2-90717 yra teisėtas ir galiojantis, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Taigi generalinis prokuroras, priimdamas minėtą sprendimą, pažeidė Aprašo 5, 17, 19 punktus.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad yra pagrindas naikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (P-9523/2013)-2-90717 ir generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 17.2.-22984. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus minėtus naikintinus sprendimus, pareiškėjo skundas ir pareiškimas liko neišnagrinėti, Kauno apygardos prokuratūra įpareigota juos išnagrinėti ir parengti motyvuotą atsakymą.

Teismas pažymėjo, kad prieš tai nurodytos teismo pozicijos šioje administracinėje byloje nekeičia aplinkybė, jog pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (P-9523/2013)-2-90717 apskundė ir Kauno apygardos administraciniam teismui, ir generaliniam prokurorui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 17.2.-22984.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 102–108), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde Nr. P-9523/2013 Kauno apygardos prokuratūrai nesuprantamai ir padrikai išdėstytos 54 aplinkybės, kurios neatitinka nei skundo reikalavimų, nei aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, sąvokų apibrėžimo. Todėl ir buvo prieita prie išvados, kad skundas išdėstytas nesuprantamai.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvadą, jog pareiškėjo skundas yra suprantamai išdėstytas, klaidingai išaiškino, kad pareiškėjas skundžia Kauno apygardos prokuratūros veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų. Teismas, priėjęs minėtą išvadą, nekonkretizavo, kokį ikiteisminį tyrimą turi omenyje, t. y. nenurodė kada, kas pradėjo, kas atliko ir pagaliau nenurodė šio ikiteisminio tyrimo registracijos numerio. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo skundas išdėstytas nesuprantamai, nes skundžiamame teismo sprendime nurodytas ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas, t. y. teismas buvo suklaidintas pareiškėjo neaiškaus, neišaiškinto, sunkiai suvokiamo skundo turinio. Taigi, įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, iškiltų problema dėl šio sprendimo vykdymo, nes Kauno apygardos prokuratūra neatliko jokių veiksmų, susijusių su nesamu ikiteisminiu tyrimu dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino sprendimo nenagrinėti pareiškėjo nesuprantamai išdėstyto skundo ir pareiškimo kito teisinio pagrindo – skundo kartotinumo, t. y. pareiškėjo skunde ir pareiškime išdėstytos aplinkybės ir teiginiai bei prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo nurodomų faktinių aplinkybių jau ankščiau buvo išnagrinėti galiojančio baudžiamojo proceso tvarka ir dėl jų priimti procesiniai sprendimai, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės ir su jomis susiję teiginiai bei faktinės įvykių aplinkybės ne kartą buvo išnagrinėtos tiek prokuratūroje, tiek policijos institucijose ir teismuose. Dėl pareiškėjo prašymo patraukti baudžiamojon atsakomybėn nurodytus asmenis 2010 m. lapkričio 26 d. procesinį sprendimą priėmė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė R. V., kuri nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių. Aplinkybę, kad minėtas prokurorės nutarimas teisėtas ir pagrįstas, patvirtino Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. Kitos skunde nurodomos aplinkybės buvo arba yra nagrinėjamos pagal kitus pareiškėjo skundus ar pareiškimus nuo 2010 m.

Akcentuoja, kad nors Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priėmė sprendimą pareiškėjo skundo nenagrinėti, tačiau iš tikrųjų prokuroras išnagrinėjo pareiškėjo vienintelį suprantamai suformuluotą prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pareiškėjui atsakė, jog dėl jo skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo priimti procesinį sprendimą, nes skunde nurodytos aplinkybės jau buvo anksčiau ištirtos, įvertintos ir vėl dėstomos pakartotinai. Skunde ir pareiškime pakartotinai išdėstytos aplinkybės prokuroro įvertintinos kaip deklaratyvios ir nelogiškos prielaidos, išreiškiančios perdėtą pareiškėjo jautrumą nesėkmėms, neigiamiems atsakymams į ankstesnius skundus, visur nusiteikusius prieš pareiškėją žmones, įtarumą, nepasitenkinimą prieštaravimams bei atkaklų norą kovoti už savo idėjas, kurios, pareiškėjo manymu, yra vienintelės teisingos.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepilnai ištyrė bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, klaidingai įvertino pareiškėjo skunde Kauno apygardos prokuratūrai nesuprantamai ir padrikai išdėstytas 54 aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą (b. l. 119–120) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūra apeliacinį skundą pateikė praleidusi tokio veiksmo atlikimui nustatytą terminą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo „Dėl skundo“ Nr. 17.2.-22984 (b. l. 7) teisėtumas ir pagrįstumas, o taip pat pareiškėjo V. J. reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 pagrįstumas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad, siekiant įvertinti, ar ginčijamas Generalinės prokuratūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina įvertinti, ar teisėtas ir pagrįstas yra Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas „Dėl skundo grąžinimo“ Nr. (P-9523/2013)-2-90717 (b. l. 9).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Kauno apygardos prokuratūrai 2013 m. lapkričio 14 d. skundą (registracijos Nr. P-9523; b. l. 10–16) ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą, kaip skundo papildymą (registracijos Nr. P-9523; b. l. 17), dėl Kauno apygardos prokuratūros veiksmų, nenustatant ir netiriant naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos nuovadoje atitinkamų asmenų vykdyto pareiškėjo kankinimo. Pareiškėjas pateiktame skunde dėsto, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo pradėjimui svarbias aplinkybes, savo samprotavimus. Abu pareiškėjo pateikti dokumentai yra susiję savo turiniu, jiems suteiktas tas pats registracijos numeris, todėl jie yra nagrinėtini kartu. Kauno apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir pareiškimą, 2013 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (P-9523/2013)-2-90717, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 15, 17, 19 punktais, buvo konstatuota, kad pareiškėjo skundas ir pareiškimas išdėstyti nesuprantamai, todėl nutarta jų nenagrinėti ir grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjui apskundus minėtą Kauno apygardos prokuratūros sprendimą, Generalinė prokuratūra priėmė šioje byloje ginčijamą 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 17.2.-22984, kuriame konstatuota, kad Kauno apygardos prokuratūros sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Generalinės prokuratūros sprendime, vadovaujantis Aprašo 17 punktu, taip pat išreikštas sutikimas su Kauno apygardos prokuratūros sprendimo pozicija, jog pareiškėjo skunde ir pareiškime informacija išdėstyta nesuprantamai, teiginiai yra subjektyvūs, deklaratyvūs ir neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjo skundą ir pareiškimą, nustatė, kad šie pareiškėjo pateikti dokumentai atitiko Aprašo 4 punkte nurodytus skundo kriterijus, juose aiškiai nurodytas asmens vardas ir pavardė, kodas, adresas, jie V. J. pasirašyti, taip pat yra įskaitomi, o iš juose nurodytos informacijos akivaizdu, kad V. J. skundžia Kauno apygardos prokuratūros veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, kurias, jo nuomone, galėjo atlikti skunde nurodyti asmenys. Kauno apygardos prokuratūra, pažeisdama Aprašo 5, 17, 19 punktus, netinkamai įvertino V. J. skundo ir pareiškimo turinį, nepagrįstai konstatavo, kad jie išdėstyti nesuprantamai, nutarė jų nenagrinėti ir grąžinti pareiškėjui. Atitinkamai neteisingas išvadas padarė ir Generalinė prokuratūra ginčijamame sprendime. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta prieš tai, pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros sprendimus panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus, o Kauno apygardos prokuratūrą įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir pareiškimą bei parengti motyvuotą atsakymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, be kita ko, kurį įgyvendinant buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas, 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai skunde nenurodyta jokių asmens kontaktinių duomenų“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 19 punkte nustatyta, kad „Asmenų prašymai turi būti: 19.1. parašyti valstybine kalba; ši nuostata netaikoma prašymams, siunčiamiems paštu; 19.2. parašyti įskaitomai; 19.3. asmens pasirašyti, nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti“; 32 punkte nurodyta, jog „Prašymai, pateikti nesilaikant šių Taisyklių 19.2 punkte nustatyto reikalavimo, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje grąžinami asmeniui, nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo kopiją“, o 33 punkte įtvirtinta, kad „Prašymai, pateikti nesilaikant šių Taisyklių 19.3 punkte nustatytų reikalavimų, nenagrinėjami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip“.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, priimdami pareiškėjo ginčijamus sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 15, 17 ir 19 punktais.

Aprašo 15 punkte įtvirtinta, kad „Prokuratūroje priimami rašytiniai skundai (taip pat gauti elektroniniu būdu), kurie tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine (lietuvių) kalba ir yra asmens pasirašyti, kuriuose nurodytas asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, kodas ir tikslus adresas, kuriuo pageidaujamas gauti atsakymas (esant galimybei ir telefono numeris ryšiui palaikyti) <...>“, 17 punkte nurodyta, jog „Skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas arba kurie asmens nepasirašyti, taip pat neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti skundai, registruojami bendra tvarka ir prokuratūros vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu (rezoliucija) gali būti paliekami nenagrinėti“, o 19 punkte nustatyta, kad „Apie sprendimo nenagrinėti skundą priežastis pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo registravimo dienos. Nenagrinėjamas skundas kartu su skundo priedais grąžinamas asmeniui, pateikusiam skundą“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą, taip pat išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjo skundo ir pareiškimo (b. l. 10–16, 17) turinį, konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog minėti pareiškėjo pateikti dokumentai iš esmės atitinka jiems teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl turėjo būti išnagrinėti ir į juos turėjo būti parengtas motyvuotas atsakymas (Aprašo 37 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors Aprašo 17 punkte yra įtvirtinta formuluotė „nesuprantamai išdėstyti skundai“ kaip pagrindas palikti asmens skundą nenagrinėtą ir grąžinti pareiškėjui, tačiau nei Viešojo administravimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės tokio asmens skundo palikimo nenagrinėtu pagrindo nenumato. Priešingai, tokiu atveju viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas gauti tiek iš valstybės registrų ar kitų valstybės ar savivaldybių informacinių sistemų, išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus ir informaciją privaloma pateikti pagal įstatymus, tiek iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, dokumentus ir informaciją, reikalingus administracinės procedūros sprendimui priimti (Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalys; Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38.1 punktas). Juo labiau, kad ir Aprašo 361 punkte įtvirtinta, jog „Skundą nagrinėjantis prokuroras ar prokuratūros valstybės tarnautojas turi teisę susipažinti su skundui nagrinėti reikiamais duomenimis ir informacija, dokumentais ir kita medžiaga“. Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nustačius, kad pareiškėjo skundas ir pareiškimas yra nesuprantamai išdėstyti, privalėjo jiems nesuprantamas aplinkybes išsiaiškinti, skundą ir pareiškimą išnagrinėti ir į juos parengti motyvuotą atsakymą, o ne palikti nenagrinėtus ir grąžinti pareiškėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino sprendimo nenagrinėti pareiškėjo nesuprantamai išdėstyto skundo ir pareiškimo kito teisinio pagrindo – skundo kartotinumo, t. y. pareiškėjo skunde ir pareiškime išdėstytos aplinkybės ir teiginiai bei prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo nurodomų faktinių aplinkybių jau ankščiau buvo išnagrinėti galiojančio baudžiamojo proceso tvarka ir dėl jų priimti procesiniai sprendimai.

Aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad „Kartotiniai skundai registruojami bendra tvarka ir pagal Generalinės prokuratūros Kanceliarijos darbuotojo tarnybinį pranešimą generalinio prokuroro, jo pavaduotojo, Generalinės prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros struktūrinio padalinio vadovo ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, jo pavaduotojo sprendimu (rezoliucija) gali būti paliekami nenagrinėti“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šio trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumento pažymi, kad nei jis, nei atsakovas, pareiškėjo atžvilgiu priimdami individualius administracinius aktus, tokio šių aktų priėmimo teisinio pagrindo (Aprašo 18 punkto) nenurodė, taip pat neišdėstė ir atitinkamų faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog būtent pareiškėjo skundo ir pareiškimo kartotinumas yra ginčijamų sprendimų priėmimo pagrindas, nors būtent to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis („Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokių argumentų nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 25–26, 35–36). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodyto ginčijamų sprendimų nenagrinėti pareiškėjo skundo ir pareiškimo teisinio pagrindo – kartotinumo, nes toks pagrindas nebuvo nurodytas nei ginčijamuose sprendimuose, nei tokia versija buvo iškelta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys