eAS-863-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-863-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01734-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tritho“ (toliau – ir UAB „Tritho“, Bendrovė, pareiškėjas) 2015 m. kovo 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-5395 (toliau – ir 2015 m. sausio 26 d. sprendimas) ir 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19135 (toliau – ir 2015 m. vasario 19 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartyje konstatavo, kad skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. balandžio 10 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui pareiškėjo subjektiškumą patvirtinančius dokumentus (pvz., UAB „Tritho“ įstatus ar pan.) bei įrodymus apie ginčijamo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo gavimo datą (pvz., voką).

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 10 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl skundo trūkumų šalinimo ir pateikė įrodymus dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo gavimo datos bei UAB „Tritho“ subjektiškumą patvirtinančius dokumentus. Savo prašyme pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 26 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. sausio 29 d., tačiau sprendime nebuvo nurodyta konkreti jo apskundimo tvarka (kokiam subjektui ir per kokį terminą paduodamas skundas), todėl pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašė teismo minėtą terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo UAB „Tritho“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19135; 2) netenkino pareiškėjo UAB „Tritho“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Tritho“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-5395; 3) netenkino pareiškėjo UAB „Tritho“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, taip pat ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Iš skundo ir jo priedų turinio teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijamas VMI viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-5395 buvo 2015 m. sausio 27 d. patalpintas portale „Mano VMI“ ir pareiškėjas su juo susipažino (t. y. minėtas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas) 2015 m. sausio 29 d. Skundą teismui dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo panaikinimo pareiškėjas padavė tik 2015 m. kovo 19 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės grindė tuo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, t. y.: atsakovui 2015 m. sausio 26 d. sprendime nurodant, kad jis gali būti ginčijamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo nurodytas konkretus skundo padavimo terminas ir institucija, kuriai skundas turi būti paduotas; Bendrovės finansinė padėtis yra labai sunki, jos pagrindinė veikla yra grūdų auginimas ir prekyba, todėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo gavimo laikotarpiu ji turėjo didelį darbo krūvį; Bendrovės darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, vienas darbuotojas yra Danijos pilietis, kuris taip pat nemoka ir lietuvių kalbos, todėl konkrečios ginčijamo sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas sukliudė pareiškėjui tinkami realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir tik gavęs antrąjį VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19135, pareiškėjas kreipėsi į advokatą, kuris padėjo tinkamai realizuoti teisę apskųsti ginčijamus atsakovo sprendimus.

Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymėjo, kad 2015 m. sausio 26 d. sprendime yra nurodomas konkretus skundo padavimo tvarką reglamentuojantis teisės aktas – ABTĮ, todėl kiekvienas pakankamai rūpestingas ir atidus asmuo, nesutinkantis su administraciniu aktu ir ketinantis jį ginčyti, turi galimybę sužinoti, kokia yra konkreti administracinio akto apskundimo tvarka. Nors pareiškėjas teigė, kad tinkamai įgyvendinti teisę ginčyti 2015 m. sausio 26 d. sprendimą jam sukliudė aplinkybė, jog ginčijamame administraciniame akte nebuvo nurodytas konkretus skundo padavimo terminas ir institucija, kuriai turi būti paduodamas skundas, tačiau iš skundo priedų nustatyta, kad iš esmės analogiškos aplinkybės (konkretaus skundo padavimo termino ir institucijos, kuriai turi būti paduodamas skundas nenurodymas) nesukliudė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises skundžiant vėlesnį VMI sprendimą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą daugiau nei vieną mėnesį ir nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo įteikimo iki skundo teismui padavimo momento jis dėl objektyvių, nuo Bendrovės valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo tinkamai apginti savo teisių. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų suklaidintas dėl tinkamo savo teisių gynybos būdo ir tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl jo paties laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galbūt pažeistų teisių gynimo procese. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, byloje nenustatyta.

Pripažinęs, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Tritho“ skundo dalį dėl prašymo panaikinti VMI viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-5395.

Spręsdamas dėl pareiškėjo skunde pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 3 punkto normomis, taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas, prašydamas teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų VMI sprendimų galiojimą, šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo poreikį grindė tuo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius priverstinio mokestinių nepriemokų išieškojimo, gali susiklostyti situacija, kai administracinės bylos baigtis taptų teisiškai nereikšminga, t. y. atsakovas priverstinai išieškotų iš Bendrovės mokestinę nepriemoką ir neliktų pagrindo spręsti ginčijamų VMI sprendimų panaikinimo klausimo, o Bendrovė dėl būtiniems žemės ūkio darbams vykdyti reikiamų lėšų stygiaus būtų priversta nutraukti vykdomą veiklą. Todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjo nuomone, nebus galima atkurti iki ginčijamų VMI sprendimų priėmimo buvusios situacijos.

Teismas vertino, kad pareiškėjo daromos prielaidos nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo ginčijamu VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-19135 nuspręsta išieškoti į biudžetą iš Bendrovės sąskaitos 945,14 Eur sumą bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų Bendrovės sąskaitų, tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad būtiniems žemės ūkio darbams atklikti Bendrovei reikalinga ne mažesnė kaip 42 215 Eur suma. Nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą teigti, kad mokesčių administratoriui išieškojus į biudžetą ginčijamame VMI sprendime nurodytą lėšų sumą, tai nepadarytų reikšmingos įtakos pareiškėjo vykdomai veiklai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepagrindė jų įrodymais, jog, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas ar pasunkėtų, todėl tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrindo nėra.

III. Pareiškėjas UAB „Tritho“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VMI viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-5395 paduoti, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-19135 galiojimą.

Dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo paduoti pareiškėjas paaiškina, kad, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog 2015 m. sausio 26 d. sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai, turi būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovė, kurioje nėra teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų ir kurios darbo krūvis yra didelis, savarankiškai ir laiku kvalifikuoti tinkamą instituciją bei terminą skundui dėl VMI viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimo paduoti neturėjo galimybės. Bendrovė, kurios finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, turėjo panaudoti dalį pavasario darbams skirtų lėšų advokato pagalbai apmokėti, dėl to kreipėsi į teismą tik gavusi antrąjį (2015 m. vasario 19 d.) VMI viršininko sprendimą bei supratusi, jog pačiai apginti savo pažeistas teises jai nebepavyks. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad terminas skundui paduoti dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo buvo praleistas dėl objektyvių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas paaiškina, kad Bendrovės vykdoma veikla susijusi su grūdų auginimu ir prekyba. Nors visiems Bendrovės ketinamiems atlikti pavasario darbams bendra reikalinga suma siekia 42 215 Eur, tačiau tai nereiškia, kad tuo atveju, jei nebus pritaikyta pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimo galiojimo sustabdymas, VMI nuo Bendrovės banko sąskaitų nurašyta 945,14 Eur dydžio suma neturės įtakos Bendrovės vykdomai veiklai. Bendrovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, o jos veikla – specifinė, t. y. Bendrovės pajamingumas didžiausia dalimi priklauso nuo to, kaip kokybiškai bus atlikti pavasario darbai. Atsižvelgiant į tai, net ir mažesnės sumos nuo Bendrovės banko sąskaitų nurašymas gali turėti nemažai įtakos tam, kad Bendrovės pajamos šiais metais gerokai sumažės, dėl lėšų stygiaus netinkamai įdirbus žemę, pasėjus mažiau kokybišką sėklą ir kt., bus gautas mažesnis derlius, o tai kartu reiškia ir Bendrovės šiais metais gautinų pajamų sumažėjimą. Tai turės neigiamos įtakos ir Bendrovės atsiskaitymams su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog atsakovo pagal 2015 m. vasario 19 d. sprendimą vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas 945,14 Eur sumai turi būti vertinamas atsižvelgiant į kitus pagal VMI sprendimus iš pareiškėjo vykdomų mokestinių nepriemokų išieškojimus (šiuo metu išieškojimas iš Bendrovės vykdomas ne tik 945,14 Eur sumai, bet taip pat ir 568,65 Eur bei 67 097,87 Eur sumoms), todėl nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius išieškojimo procedūrų pagal 2015 m. vasario 19 d. sprendimą, Bendrovė netektų galimybių pasinaudoti savo turimais ištekliais tam, kad galėtų pasiruošti ir atlikti pavasario sėjos bei kitus darbus, dėl ko faktiškai sumažėtų tikimybė nuimti adekvatų derlių. Taip pareiškėjas prarastų galimybę kuo didesnę skolos dalį biudžetui padengti dar šiais, t. y. 2015-ais, metais, be to, labai tikėtina, kad tai galėtų lemti ir Bendrovės bankrotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas UAB „Tritho“ atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį dviem aspektais: pirma, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-5395; antra, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiais dviem aspektais pasisakys atskirai.

Pirmiausia, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Tikrinamu atveju pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis su VMI viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-5395 susipažino 2015 m. sausio 29 d., o skundą teismui dėl šio sprendimo padavė 2015 m. kovo 19 d., tai yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas aiškina, kad skundo dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo padavimo terminą praleido iš esmės dėl to, jog šiame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai, tai objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, apskundimo tvarkos visiškas nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tačiau pažymėtina, kad situacija, kai atsakovas skundžiamame sprendime nurodo jo apskundimo tvarką, bet daro tai nekonkrečiai, neįvardydamas apskundimo termino ir institucijos, kuriai galima paduoti skundą, o tik pateikdamas nuorodą į atitinkamą teisės aktą ar jo normą, reglamentuojančią apskundimo tvarką, pati savaime negali būti pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties. Sprendžiant dėl to, ar skundžiamame sprendime pateikta nuoroda į atitinkamą teisės aktą ar jo normą galėtų būti laikoma pakankamu apskundimo tvarkos išaiškinimu, turi būti vertinama konkrečių bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų termino skundui paduoti atnaujinimui, visuma.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jo darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo ir todėl savarankiškai, be advokato pagalbos negalėjo kvalifikuoti tinkamą instituciją bei terminą skundui dėl VMI viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimo paduoti. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka bei atkreipia dėmesį į tai, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, susipažinęs su jam nepalankiu atsakovo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu, kuriame nėra aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka, siekdamas sąžiningai naudotis savo teisėmis ir būdamas atidus bei rūpestingas, galėjo pasinaudoti kitais viešai prieinamais informacijos šaltiniais (internetu arba paskambinus telefonu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar kt.) tam, kad išsiaiškintų aptariamo VMI viršininko sprendimo apskundimo tvarką (instituciją, terminą). Minėtą pareiškėjo pasyvumą ir delsimą ginti savo pažeistas teises pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaip jo subjektyviai pasirinktą elgesio variantą, dėl to pagrįstai pripažino, kad įstatymo nustatytas terminas VMI viršininko 2015 m. sausio 26 d. sprendimui Nr. (23.31-08) 467-5395 apskųsti buvo praleistas dėl priežasčių, kurios ABTĮ 34 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintos svarbiomis.

Pareiškėjas teismui paduotame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimų 2015 m. sausio 26 d. Nr. (23.31-08) 467-5395 ir 2015 m. vasario 19 d. Nr. (23.31-08) 467-19135 galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti 2015 m. sausio 26 d. sprendimą buvo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas), teismas sprendė, ar pareiškėjo prašomo reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos 2015 m. vasario 19 d. sprendimui.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė Bendrovės sunkia finansine padėtimi, teigdamas, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir mokesčių administratoriui priverstinai išieškojus į biudžetą ginčijamame VMI 2015 m. vasario 19 d. sprendime nurodytą lėšų sumą, Bendrovė neturės pakankamai lėšų būtiniems pavasario žemės ūkio darbams vykdyti ir galbūt bus priversta nutraukti savo veiklą. Atskirajame skunde pareiškėjas pakartotinai atkreipia dėmesį į šiuo metu sunkią Bendrovės finansinę padėtį, motyvuodamas tuo, jog dėl Bendrovės turimų lėšų stygiaus, taip pat dėl ginčijamo VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimo išieškoti iš pareiškėjo 945,14 Eur dydžio mokestinę nepriemoką ir kitų analogiškų mokesčių administratoriaus sprendimų vykdymo UAB „Tritho“ negalės šiais metais skirti pakankamai lėšų kokybiškai atlikti Bendrovės vykdomai veiklai (grūdų auginimas ir prekyba) svarbius pavasario žemės ūkio darbus, dėl to galbūt bus gautas mažesnis derlius ir šiais metais sumažės Bendrovės pajamos, taip pat tai turės neigiamos įtakos Bendrovės atsiskaitymams su darbuotojais ir kitais kreditoriais.

Kaip matyti, pagrindinis pareiškėjo argumentas prašant teismo šioje byloje taikyti skundo reikalavimų užtikrinimą – laikinai sustabdyti VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-19135 galiojimą, yra susijęs su UAB „Tritho“ finansine padėtimi, t. y. turimų finansinių išteklių, apyvartinių lėšų stygiumi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, skelbiančios, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (LVAT 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), tačiau susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (LVAT 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, kt.).

Taigi administracinės bylos proceso dalyvio reiškiamas prašymas taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Tikrinamu atveju pareiškėjas, prašydamas laikinai sustabdyti ginčijamą VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimą, remiasi aplinkybe dėl Bendrovės sunkios finansinės padėties, tačiau iš pareiškėjo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog šiuo metu Bendrovei trūksta lėšų jos pagrindinei veiklai ir įsipareigojimams vykdyti. Pareiškėjas pateikė dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios ankstesnių metų paslaugų ir prekių pirkimo kaštus, apskaitos tvarkymo sutartis, leidimas įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms), kurie rodo Bendrovės išlaidas 2014 metų pavasario darbų laikotarpiu, taip pat prognozuojamas išlaidas 2015 metų pavasario darbams atlikti (pažyma dėl numatomų 2015 m. vasario 1 d. – 2015 m. birželio 30 d. UAB „Tritho“ veiklos išlaidų biudžeto pavasario darbams atlikti). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių faktinių duomenų (buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentų, sutarčių kopijų ir pan.) apie Bendrovės turimą turtą ir jos gaunamas pajamas, pelną praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Nesant šių duomenų, negalima spręsti apie tai, ar UAB „Tritho“ išlaidos (pagrindinei veiklai, kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti), nesustabdžius mokesčių administratoriaus vykdomo priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB „Tritho“ turto, viršys (viršija) Bendrovės pajamas ir turimus finansinius aktyvus, reikalingus šioms išlaidoms padengti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės sunkios finansinės padėties negali būti laikomi pagrįsti ir pirmosios instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai. Kitokių aplinkybių, dėl kurių, nesiėmus prašomų užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, pareiškėjas nenurodė. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo UAB „Tritho“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – VMI viršininko 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-19135 galiojimo laikino sustabdymo. Aptariama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties dalis, kurioje šis pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis pareiškėjo apskųsta apimtimi yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys