AS-523-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-523-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00982-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymų panaikinimo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. T. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 4–5), kurį patikslino (b. l. 15–18), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2014 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 20-TE-611 ir 2014 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 20-TE-623; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas pateikė teismui 2015 m. sausio 22 d. prašymą nutraukti administracinę bylą (b. l. 69), nes šalys ginčą išsprendė taikiai. Nurodė, kad jam administracinės bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 72) administracinę bylą Nr. 1-1548-428/2015 pagal pareiškėjo skundą dėl įsakymų panaikinimo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų nepažeidžia.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 75–77), prašydamas šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 23 d. jam sumokėjo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, tokiu būdu tenkindamas dalį jo skundo reikalavimų. Dėl šios priežasties jis pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl administracinės bylos šioje dalyje, o ne visos administracinės bylos, nutraukimo. Visos administracinės bylos nutraukimas iš esmės pažeidžia jo teises ir interesus. Jis buvo įsitikinęs, jog su atsakovu bus sudaryta taikos sutartis, kurioje bus aptartos likusių reikalavimų įvykdymo sąlygos. Jam nebuvo išaiškintos pareiškimo dėl administracinės bylos nuraukimo pateikimo teisinės pasekmės.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus dėl neturtinės žalos, taip pat dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl atsakovo priimtų įsakymų panaikinimo, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo buvo nutraukta.

Pareiškėjo teigimu, jis prašymą nutraukti administracinę bylą pateikė nežinodamas šio procesinio veiksmo atlikimo teisinių pasekmių, be to, jis siekė, kad administracinė byla būtų nutraukta tik dalyje dėl išeitinės kompensacijos priteisimo, o dėl kitų jo skundo reikalavimų su atsakovu turėjo būti sudaryta taikos sutartis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje įtvirtinta, kad „pareiškėjas turi teisę <...> atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį“, o 101 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog „teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai“, o 2 dalyje nurodyta, jog „<...> teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus“.

Iš prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas suteikia pareiškėjui teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, o teismas, gavęs tokį pareiškėjo prašymą, turi tokį prašymą tenkinti ir bylą nutraukti. Tokia pareiga teismo nesaisto tik tokiu atveju, kai tokį prašymą pateikė prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais gindami viešąjį interesą arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomus interesus, ir toks atsisakymas prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra subjektas, nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nepriimti pareiškėjo atsisakymo nuo skundo ir nagrinėjamos administracinės bylos nenutraukti.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo 2015 m. sausio 22 d. prašyme nutraukti administracinę bylą (b. l. 69) aiškiai nurodė, jog „mano reikalavimai, išdėstyti minėtame patikslintame skunde, buvo patenkinti 2014 m. gruodžio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakyme Nr. 20-TE-1285. Daugiau pretenzijų buvusiam darbdaviui neturiu ir nereiškiu. Prašau administracinę bylą nutraukti šalims ginčą išsprendus taikiai. Bylos nutraukimo padariniai man yra žinomi“. Iš šio prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas atsisako visų savo patikslinto skundo reikalavimų. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis atsisakė tik savo patikslinto skundo reikalavimo dėl išeitinės kompensacijos priteisimo, nes šį reikalavimą atsakovas patenkino, tačiau iš pareiškėjo pateikto patikslinto skundo reikalavimų sąrašo matyti, jog jis tokio reikalavimo net nekėlė (b. l. 18).

Atmestinas ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentas dėl atliekamo procesinio veiksmo (administracinės bylos nutraukimo) teisinių pasekmių nesupratimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad surašant patikslintą skundą (b. l. 11, 12) ir įvykusiuose dviejuose teismo posėdžiuose (b. l. 56, 66) pareiškėjo interesams atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), kuris ir turėjo paaiškinti pareiškėjui analizuojamo procesinio veiksmo teisines pasekmes. Šis prašymas teismui buvo įteiktas ne teismo posėdžio metu, todėl teismas neturėjo pareigos išaiškinti pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 4 dalis). Be to, kaip jau buvo minėta prieš tai, pats pareiškėjas savo prašyme nutraukti administracinę bylą nurodė, kad „bylos nutraukimo padariniai man yra žinomi“.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis, nei kitos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos nedraudžia pareiškėjui, kuris pateikė atsisakymą savo pateikto ir teismo priimto nagrinėti skundo (prašymo), pakeisti savo valią ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį prašyti teismą nagrinėti bylą iš esmės pagal pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-58/2009). Nagrinėjamu atveju 2014 m. gruodžio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nutarta bylos nagrinėjamą atidėti 2015 m. sausio 26 d., 13 val. (b. l. 66‑67). Apie tai, kad sekančio teismo posėdžio data ir laikas jiems yra žinomi, savo parašais patvirtino minėtame teismo posėdyje dalyvavę pareiškėjas bei jo atstovas (b. l. 68). Pareiškėjas 2015 m. sausio 23 d. pirmosios instancijos teismui įteikęs prašymą dėl administracinės bylos nutraukimo (b. l. 69), į 2015 m. sausio 26 d. vykusį teismo posėdį (o taip pat ir jo atstovas) neatvyko (b. l. 70), be kita ko, nenurodydami jokių priežasčių, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, o procesinį sprendimą (skundžiamą nutartį) priėmė 2015 m. sausio 27 d. (į procesinio sprendimo paskelbimą šalys taip pat neatvyko; b. l. 71, 72). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sąžiningai klydęs ir manęs, jog atsisako tik dalies pareikštų skundo reikalavimų, pareiškėjas būtų dalyvavęs 2015 m. sausio 26 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu būtų galėjęs pakeisti savo valią (pareiškėjo teigimu, nurodyti tikrąją) ir, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, prašyti teismą nagrinėti bylą iš esmės pagal pareikštus reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl jam pagrįstai kilo Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės („Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama“).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. T. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys