2K-511/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-511/2014

Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00347-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.9.2

1.2.4.2.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė ir bausmė, paskirta Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Iš R. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 663,24 Lt už nukentėjusiosios G. G. gydymą.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis dėl R. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos bausmės ir už šią veiką jis nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė ir bausmė, paskirta Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 16 d., apie 19 val., N. B. bute, esančiame Širvintose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,18 promilės girtumas), po to, kai kartu buvusi sutuoktinė G. G. jį miegantį pažadino, paėmė į ranką ant grindų stovėjusį stiklinį butelį, tyčia jį metė G. G. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktoje su veido kaulų, kaukolės skliauto ir pamato priekinės daubos daugybiniais lūžiais, kraujosruvą kairės akies srityje, todėl G. G. buvo sunkiai sužalota.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos bausmes, netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 59 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, to paties straipsnio 3 dalį. Anot kasatoriaus, teismai turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra atlygintas, o nukentėjusioji G. G. civilinio ieškinio byloje nepareiškė dėl to, kad nusikalstama veika jai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta. Kasatorius pažymi, kad esminę reikšmę šioje byloje turi nukentėjusiosios pozicija, t. y. kad ji dėl sveikatos sutrikdymo pretenzijų jam neturi, prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismai, pažeisdami BK 59 straipsnio 2 dalį, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai nustatė, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų tokiai išvadai pagrįsti, be to, pažymėtina, kad prieš įvykį jis miegojo, todėl įvykio metu nesijautė neblaivus ir nebuvo neblaivus. Kasatorius mano, kad teismai turėjo skirti jam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nes yra sąlygų visuma, aprašyta BK 62 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose. Byloje nustatyta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaip minėta, byloje turėtų būti nustatytos ir dar dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji G. G. dirba, todėl tuo metu, kai ji dirba, jis prižiūri mažametę dukrą F. G.. Paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, visa šeima atsidurtų sudėtingoje situacijoje, nes mažametės dukros nebūtų kam prižiūrėti. Sprendžiant dėl BK 62 straipsnio taikymo, atsižvelgtina ir į duomenis, apibūdinančius kaltininko asmenybę, tai, kad nukentėjusioji jam atleido, kad skiriant bausmę svarbu ne tik vadovautis įstatymo raide, bet atsižvelgti ir į teisingumo, proporcingumo, protingumo principus.

Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme padaryta esminių BPK pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nebuvo paimtas nusikalstamos veikos padarymo įrankis (butelis), todėl liko nenustatyta, ar dėl jo veikos padarytas nesunkus ar vis dėl to sunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsiaiškino svarbios bylos aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti anksčiau patekusi į motorolerio avariją (neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai), remdamiesi tik teismo medicinos specialisto išvados duomenimis apie smūgio stiprumą darė išvadą dėl jo kaltės formos, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), tinkamai nemotyvavo savo išvadų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl pažeidė BPK 302 straipsnį, 320 straipsnio 3 dalį, 324 straipsnio 10 dalį, 332 straipsnio 3, 5 dalis, 386 straipsnio 1, 2 dalis.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę kaltininkui, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, dar kartą įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei pakeitė pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, pripažinęs, kad ji per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), kasatoriaus šeimines aplinkybes, jo asmenybę, sveikatos problemas, nukentėjusiosios G.

G. poziciją, jos sužalojimo padarinius, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui), taip pat tai, kad R. G. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, o aptariamą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik R. G. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Švelninti šią bausmę dėl kitų kasaciniame skunde nurodomų aplinkybių nėra pagrindo. Iš bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme medžiagos matyti, kad R. G. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, tačiau teismas šios aplinkybės kaltininko atsakomybę lengvinančia nepripažino, o tik atsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Anot prokurorės, net ir pripažinus šią aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia, ji pagrindo švelninti apeliacinės instancijos teismo paskirtą bausmę nesuteikia.

Prokurorė nurodo, kad teismai tinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Kasatoriaus argumentus dėl to, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, paneigia nukentėjusiosios G. G., liudytojų N. B., I. M. parodymai, dalis paties R. G. parodymų, kad jie visi įvykio dienos popietę girtavo. Be to, netrukus po įvykio R. G. buvo nustatytas 3,18 promilės girtumas. Bylos aplinkybės rodo, kad adekvačios priežasties sužaloti nukentėjusiąją G. G. jis neturėjo, todėl pagrįsta teismų išvada, kad kasatoriaus elgesį nulėmė alkoholio vartojimas.

Prokurorė pažymi, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik nustačius sąlygų visumą, kurią sudaro bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atlyginta ar pašalinta bent dalis turtinės žalos ir bent viena iš aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Net ir šiuo atveju skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę kaltininkui yra teismo teisė, bet ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007).

Šioje byloje nėra sąlygų visumos, kuri įgalintų teismą skirti R. G. švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnio 2 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. nedirba, nedarbo pašalpos negauna, šeimą, kurioje auga mažametis ligotas vaikas, išlaiko nukentėjusioji G. G., kuri turi nuolatinį darbą ir kuriai nėra apribota tėvų valdžia jos mažametei dukrai. Prokurorės manymu, kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas ir nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė nukentėjusiąją G.

G., teismo medicinos ekspertą V. Kolomiecą, išnagrinėjo ir įvertino apeliantų pateiktus dokumentus, dar kartą išanalizavo byloje surinktus įrodymus, taip atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos teisiniais argumentais motyvuotos išvados dėl R. G. apeliacinio skundo, todėl apeliacinis skundas yra išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, keliamų bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka. Nuteistajam R. G. baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas ir bausmė individualizuota tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš nuteistojo R. G. ir nukentėjusiosios G. G. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. paskirta bausme, laikydami ją per griežta, teigė, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio normas, nepasinaudojo galimybe paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalies taisykles. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo pagal apeliantų argumentus. Dėl to kasaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kai, esant pagrindui, nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kai be pagrindo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjami. Įvertinus tai, kad dėl minėtų klausimų nuosprendžių kasacine tvarka skųsti negalima (BPK 367 straipsnio 3 dalis), šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, nustačius sąlygų visumą, kurią sudaro: bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių matyti, kad byloje nustatyta tik viena R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pagal bylos duomenis, R. G. nedirba, nors yra įrašytas į darbo biržą, tačiau nedarbo draudimo išmokos negauna, todėl šeimą išlaiko dirbanti nukentėjusioji G. G., kuriai tėvų valdžia jos ir R. G. mažametei dukrai nėra apribota, todėl gali ją prižiūrėti. Dėl to byloje nėra sąlygų visumos, kuri būtina siekiant skirti R. G. švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio 2 taisykles. Pažymėtina ir tai, kad skirti kaltininkui švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį net tada, kai yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepaskirdami R. G. švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės, netinkamai taikė BK 62 straipsnį.

Dėl įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo teisme

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai abejones aiškino ne jo naudai, nes nesiaiškino svarbių aplinkybių, koks sužalojimas nukentėjusiajai padarytas, ar nukentėjusioji negalėjo susižaloti anksčiau motorolerio avarijos metu. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aiškinosi šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl jų padarė pagal specialisto išvados duomenis, o apeliacinės instancijos teismas dar ir atlikęs įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė išvadą pateikusį specialistą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose padarytas išvadą dėl kaltės formos ir rūšies pagrindė ne tik teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, savo išvadas motyvavo teisiniais argumentais, todėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų nepadarė.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į esminius apelianto – nuteistojo R. G. argumentus dėl griežtos bausmės – išankstinės tyčios nebuvimo, nukentėjusiosios pozicijos, jo šeiminės padėties ir vaidmens šeimoje, sveikatos būklės, bausmės atitikties teisingumo principui,– yra atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kodėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam R. G. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę sušvelnino iki straipsnio sankcijoje numatytos minimalios bausmės. Priešingai negu teigia kasatorius, byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimų. Kiti kasatoriaus apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste nurodomi BPK straipsniai tiesiogiai šio klausimo nereglamentuoja, todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje buvo padaryta esminių šių straipsnių pažeidimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. G. kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Vladislovas Ranonis