A-502-1134-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1134/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00532-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK) 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 64-10-IL-386 „Dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde (b. l. 4–7) pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, jog jis nėra itin aukštos reputacijos asmuo, kad jo veika prieš sutuoktinę buvo pavojinga ir tokiu būdu jis, turėdamas teisę disponuoti šaunamaisiais ginklais, gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai. Pasak Č. M., buitinio konflikto metu jis susiginčijo su sutuoktine, tačiau fizinio smurto prieš ją nesiėmė, panaudoti šaunamąjį ginklą negrasino, jokiu kitokiu būdu realios ir pagrįstos grėsmės jos gyvybei ar sveikatai nesukėlė. Priešingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 145 straipsnio 1 dalį pradėto, o vėliau nutraukto, ikiteisminio tyrimo procese. Pareiškėjas pažymėjo, kad priklauso medžiotojų būreliui, administracinėmis nuobaudomis, susijusiomis su ginklų laikymo, naudojimo tvarkos pažeidimais, nebaustas, savo elgesiu niekada jokios grėsmės nėra sukėlęs, medicininės išvados teigiamos, medicininių faktorių, dėl kurių negalėtų būti išduotas leidimas, nenustatyta. Kadangi leidimas laikyti ginklą panaikintas objektyviai neįvertinus faktinių aplinkybių visumos ir yra neproporcinga poveikio priemonė, skundas turėtų būti tenkinamas.

Atsakovas Marijampolės apskrities VPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 23–25) paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu pareiškėjui Sprendimu buvo panaikintas leidimas laikyti ginklus, kadangi ikiteisminio tyrimo byloje ir pareiškėjo asmens byloje surinkti duomenys buvo pakankami daryti išvadą, jog Č. M. nėra itin aukštos reputacijos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir disponavimas šaunamaisiais ginklais nesuderinami tarpusavyje, jo veika šeimyninio konflikto metu buvo pavojinga, susijusi su realiais grasinimais, be to, jis psichiatrijos skyriuje stacionariai ir ambulatoriškai buvo gydytas nuo depresijos. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo Č. M. skundą tenkino – Sprendimą panaikino (b. l. 37–40).

Teismas nurodė, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi. Ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą, tačiau kita vertus, pareiškėjo atveju taikytas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas suponuoja pareigą kompetentingam viešojo administravimo subjektui turėti (surinkti) tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti.

Taigi tokių duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju surinktus duomenis, kurių pagrindu nuspręsta panaikinti leidimą laikyti ginklus, atsakovas nepagrįstai įvertino kaip pakankamus. Sprendimą atsakovas grindžia ikiteisminio tyrimo metu ir asmens, turinčio ribotos civilinės apyvartos civilinį ginklą, byloje Nr. 0002396 surinktais duomenimis, jų pagrindu darydamas išvadą, jog Č. M. nėra itin aukštos reputacijos asmuo, jo veika, susijusi su grasinimu nužudyti A.

M., buvo pavojinga, todėl ateityje turėdamas teisę disponuoti šaunamaisiais ginklais, gali kelti realią grėsmę savo ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Taip pat atsakovas nurodė, jog Č. M. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, buvo gydytas psichiatro ambulatoriškai ir stacionariai (diagnozė pasikartojantis depresijos sutrikimas F33.1). Byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2013 m. vasario 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00662-12 dėl grasinimo nužudyti A. M. pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsniu ir BK 145 straipsnio 3 dalimi buvo nutrauktas.

Iš nutarimo turinio matyti, kad prokuroras, įvertinęs visas byloje išdėstytas aplinkybes dėl grasinimų sutuoktinei, padarė išvadą, kad Č. M. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, todėl ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) nutraukė. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių nenustatyta, todėl ir atsakovas, priimdamas Sprendimą taip pat neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuspręsti dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) taikymo.

Išvada dėl keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui gali būti padaryta tik tuo atveju, kai pats asmuo, kuriam grasinama, patvirtina savo subjektyvų suvokimą dėl grasinimo fakto, jo realumo, baimės dėl grasinimo įgyvendinimo ar yra surinkta kitų leistinų įrodymų dėl tokio pobūdžio keliamos grėsmės. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu tokių aplinkybių nepatvirtino. Priešingai, ji paaiškino, jog tai tebuvo eilinis šeimyninis, emocijomis pagrįstas, žodinis tarpusavio konfliktas, kurio metu jokie grasinimai jai nebuvo išsakyti, sutuoktinio veiksmai nebuvo susiję su realiu pavojumi, o savo pareiškimu tenorėjusi pagąsdinti sutuoktinį.

Liudytoja pareiškėją charakterizavo teigiamai, paneigdama aplinkybę, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu ar yra nestabilios psichinės būklės. Analogiškas aplinkybes ji išdėstė ir teismui pateiktame prašyme. Medžiotojų klubo „Baltkojai“ tarpininkavimo raštas patvirtina, kad pareiškėjas pasižymi atsakingu, apgalvotu elgesiu, savo veiksmais nėra sukėlęs pavojingos situacijos. Duomenų, neigiamai charakterizuojančių pareiškėją, byloje nesurinkta. Atsakovas Sprendime nurodo, jog pareiškėjas nėra itin aukštos reputacijos asmuo, tačiau tokia sąvoka Įstatyme nevartojama.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nei vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, pagal kurią pareiškėjas neatitiktų nepriekaištingos reputacijos asmens sampratos, nėra. Atsakovas rėmėsi ir tuo, kad Č. M. buvo gydytas psichiatro ambulatoriškai ir stacionariai.

Tokia aplinkybė, lemianti asmens pripažinimą keliančiu grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, negali būti traktuojama savaip. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kad jis yra sveikatos priežiūros įstaigos įskaitoje dėl alkoholizmo, narkomanijos ar yra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo.

Priešingai, UAB Šakių psichikos sveikatos centro 2013 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. R60-311 patvirtina, kad gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje jis neįrašytas ir ginklu naudotis gali. Tai paneigia atsakovo prielaidą, kad dėl savo psichinės būklės pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

III. Atsakovas Marijampolės apskrities VPK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 43–45) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirminėje apklausoje A. M. nurodė, kad Č. M. gėrė be pertraukos apie 6 savaites, o 2012 m. lapkričio 19 d. sodybos kieme žodžiu pradėjo jai grasinti, kad užmuš, nužudys ir paėmęs metalinį raktą ėjo artyn. Papildomos apklausos metu A. M. paaiškino, kad su sutuoktiniu susitaikė, pretenzijų neturi, kadangi jis sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Atsižvelgdama į tai, ji atsisakė pareiškimo ir prašė tyrimą nutraukti.

2. A. M. prašymas ir parodymai, duoti Kauno apygardos administraciniam teismui, vertinti kritiškai, nes prieštarauja ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 9-1-1-00662-12 surinktiems duomenims. Akivaizdu, jog A. M. pakeitė savo pozicija, siekdama, kad pareiškėjas neprarastų teisės nešioti ir laikyti šaunamuosius ginklus. Toks elgesys būdingas asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.

3. Tikėtina, jog nenorėdamas prarasti galimybės medžioti, pareiškėjas aktyviais (nebūtinai teisėtais) veiksmais darė poveikį sutuoktinei.

4. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, privalo pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių. Vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu tokia priemonė yra neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities VPK 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 64-10-IL-386, kuriuo atsakovas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti ginklus Nr. 420.

Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o išduoti leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, atsiradus šioms aplinkybėms, turi būti panaikinti (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.). Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

Teisėjų kolegija, nuodugniai išanalizavusi baudžiamojoje byloje Nr. 9-1-1-00662-12 surinktus įrodymus, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Č. M. 2012 m. lapkričio 19 d. prievartos prieš A. M. vertinimo. Teismas, atmesdamas ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus pirminius jos paaiškinimus, nepagrįstai rėmėsi 2013 m. spalio 31 d. posėdyje, t. y. praėmus vieneriems metams nuo minėto incidento, duotais pareiškėjui palankiais parodymais. Pažymėtina, jog nors 2012 m. lapkričio 20 d. atliktos akistatos metu pareiškėjas neigė grasinęs sutuoktinei, tačiau patvirtino jos teiginius, kad kivirčydamasis rankoje laikė kryžminį raktą. Vėliau jis taip pat pripažino, kad po sūnaus žūties prieš septynerius metus ėmė dažnai „gerti“, įvardijo savo agresijos priežastį – pavydą dėl tikros ar tariamos sutuoktinės neištikimybės, apie kurią sužinojo prieš du mėnesius.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, A. M. reakcija į rizikingus Č. M. veiksmus buvo nulemta realios baimės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 9-1-1-00662-12 duomenų, į policijos įstaigą ji kreipėsi nuoširdžiai prašydama pagalbos, kadangi ilgą laiką kentė bauginimus susidoroti, o ne siekdama apkalbėti pareiškėją. Pareiškėjo asmenį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad Č. M. alkoholinius gėrimus vartoja nesaikingai, gydėsi nuo nuotaikos sutrikimų, todėl jo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo reikalavimus. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl Kauno apygardos administracinis teismas, jį naikindamas, administracinę bylą išsprendė neteisingai.

Dėl paminėto Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Č. M. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas