A-351-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-351-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 23 000 Lt (6 661,26 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, jog jis nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2012 m. birželio 21 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose Nr. 224, 166, 242, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų. Kadangi kamerose gyvenamojo ploto teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose, negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti, todėl tokios laikymo sąlygos prilygsta žmogaus kankinimui. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantieji asmenys laikomi kartu su nerūkančiaisiais asmenimis. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Kauno TI, asmens ir jo daiktų apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.), asmuo, esant žemai oro temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes.

Kauno TI su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime pripažino, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas pažeidžiant mažesnio nei teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv. m) normą. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir šalta, yra melagingi. Kauno TI kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Pažymėjo, kad kalinimo Kauno TI laikotarpiu pareiškėjas nėra skundęsis dėl sienų grybelio, parazitų buvimo, taip pat nesiskundė dėl apšvietimo, akių ligų. Sanitariniai kamerų mazgai yra atskirti pertvaromis. Be to, tardymo izoliatoriuje su pertraukomis pareiškėjas kalintas ne ilgiau kaip šešias pilnas paras, todėl tai negalėjo pakenkti jo akims. Pareiškėjas, nenurodydamas, ar yra rūkantis, deklaratyviai teigia, kad kamerose kartu laikomi rūkantieji ir nerūkantys asmenys. Tardymo izoliatoriuje atliekant kratas daiktai dedami ant stalų, patalpos šildomos ir reguliariai valomos. Tardymo izoliatoriuje pareiškėjas galėjo naudotis teise būti pasivaikščiojimo kieme, pasinaudoti sporto kiemeliu, teniso kambariu, biblioteka, koplyčia, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba. Pareiškėjas neįrodė, jog būdamas Kauno TI mažesnio nei nustatyta ploto sąlygomis, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pažymėjo, jog nurodytu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kauno TI administraciją nesikreipė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė J. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu, numatančiu, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2012 m. birželio 21 d. 219 parų pareiškėjui Kauno TI kameroje teko mažesnė nei teisės aktuose nustatyta kameros ploto dalis. Todėl teismas konstatavo, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje būtų užtikrinta 3,6 kv. m kameros ploto norma, tenkanti viena asmeniui, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kalinimo Kauno TI laikotarpiu ne kartą kreipėsi į gydytojus dėl nemigos, nerimo, blogos savijautos, sąnarių skausmo, galūnių šalimo, gerklės ir galvos skausmų. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Pareiškėjo teiginius, kad buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, kamerose buvo šalta, purvina, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, vykdant asmens kratą nesilaikoma higienos normos reikalavimų, teismas atmetė, kadangi šios aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Teismas nustatė, jog Kauno TI suimtasis (nuteistasis), raštu pareiškęs norą, yra laikomas kameroje kartu su kitais nerūkančiais asmenimis, tačiau pareiškėjas per visą jo kalinimo Kauno TI laikotarpį tokio prašymo administracijai nepateikė. Remdamasis Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, teismas konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai, kad tardymo izoliatoriuje buvo pažeistos higienos normos dėl drėgmės, purvo, netinkamo natūralaus apšvietimo, vykdant kratą nesilaikoma higienos normos reikalavimų yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti įrodymais.

Remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas vertino pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, atsižvelgė į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais darė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 500 Lt.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priteisti jam iš Kauno TI 23 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra neproporcinga jo patirtoms kančioms. Kartu pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (įvardintus skundu), kuriuose nurodė, jog pirmosios instancijos teisme jo skundas buvo nagrinėjamas paviršutiniškai, daugiau atsižvelgiant į atsakovo samprotavimus, neįvertinant jo argumentų, pateikto gydytojo recepto. Taip pat prašo vietoj 23 000 Lt (6 661,26 Eur) priteisti jam 10 000 Lt (2 896,20 Eur).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš pareiškėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2012 m. birželio 21 d., periodiškai pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, neužtikrinant jam minimalaus ploto, nustatyto vienam asmeniui (204 pilnas paras ir 25 paras ryte arba vakare, b. l. 13-26), taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į visas pareiškėjo kalinimo aplinkybes, tai, jog tam tikru laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, ir gana ilgą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui sveikatos sutrikimus, neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Lt (144,81 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį (204 pilnos paros ir 25 po pusę paros), to pasekmes, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis bei į tai, kad į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo pradžios. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 200 Eur (4 143,36 Lt). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur (4 143,36 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui J. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) (4 143,36 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas Dainius Raižys