A-261-1172-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1172/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03320-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens P. G. (P. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant valstybės įmonei Registrų centras ir P. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-333 „Dėl žemės sklypo Nr. 253 (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Taip pat pareiškėja prašė pranešti prokurorui apie proceso šalių pateiktus į administracinę bylą dokumentus, turinčius suklastojimo požymių, ir nelaikyti jų įrodinėjimo priemone.

Paaiškino, kad UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ (toliau – ir atsakovas, UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“) 2011 m. lapkričio 2 d. P. G. užsakymu atliko sklypo Nr. 253 (gretimybė) geodezinius matavimus, pažeisdama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 32.1.1 punkto, 32.1.1.2 punkto reikalavimus, suklastodama dokumentus, suvaržydama pareiškėjos teises, t. y. teisės aktų garantuotą teisę dalyvauti atliekant su pareiškėjos sklypu besiribojančio sklypo Nr. 253 kadastrinius matavimus. Be to, šių neteisėtų veiksmų ir atitinkamai neteisėtai parengtos sklypo Nr. 253 kadastro bylos pagrindu buvo priimtas ginčijamas neteisėtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-333 „Dėl Žemės sklypo Nr. 253 (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kurio pagrindu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neteisėtai įregistravo P. G. žemės sklypo Nr. 253 kadastro duomenis viešajame registre.

Nurodė, kad iš UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2011 m. lapkričio 2 d. paaiškinimo, adresuoto NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, matyti, jog jame aiškinami P. G. užsakymu atlikti sklypo Nr. 253, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodeziniai matavimai. Šiame dokumente yra nurodyti akivaizdžiai melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., jis yra suklastotas. UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ (matininkė E. K.) šiame paaiškinime nurodė, kad pareiškėja, sklypo Nr. 252, besiribojančio su P. G. sklypu Nr. 253, savininkė neva gyvena savo sklype, kad ji neva dalyvavo 2011 m. lapkričio 2 d. atliekant sklypo Nr. 253 geodezinius matavimus ir atsisakė pasirašyti sklypo Nr. 253 paženklinimo-parodymo akte. Tačiau pareiškėja iš tikrųjų gyvena ne nurodytame sklype, o (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2011 m. lapkričio 2 d. atliekant sklypo Nr. 253 geodezinius matavimus nedalyvavo, nes jai teisės aktų nustatyta tvarka net nebuvo pranešta apie numatomus atlikti matavimus. Tokia pati melaginga informacija nurodyta ir P. G. 2012 m. lapkričio 26 d. rašte „Dėl jūsų siūlymo“, kuriame jis teigia, kad pareiškėja nesutiko su nustatyta riba, sutampančia su registruoto pastato, priklausančio sklypo Nr. 253 savininkui, siena, atsisakė pasirašyti sklypo Nr. 253 paženklinimo-parodymo akte. Taip pat nurodė, kad dar vienas suklastotas dokumentas (be datos) yra UAB „Geodeziniai ir topografiniai matavimai“ matininkės adresuotas pareiškėjai raštas, kuriame vėl melagingai teigiama, kad ji neva nesutiko su 2011 m. lapkričio 2 d. 10.00 val. atlikto matavimo P. G. žemės sklype nustatyta žymėjimo riba ir neva atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsniu teigė, kad informacija apie suklastotus dokumentus turi būti perduota prokurorui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad tarp jos ir P. G. teisminiai ginčai dėl sklypų ginčijamos ribos nustatymo vyksta nuo 2004 m. P. G. sodo pastatas pastatytas ant ginčijamos žemės sklypų ribos, o jo dalis pareiškėjos žemėje. P. G. žemės sklypo Nr. 253 ir pareiškėjos žemės sklypo Nr. 252 bendra riba nenustatyta iki šiol. Akivaizdu, jog pareiškėja turėjo teisinį interesą dalyvauti atliekant P. G. žemės sklypo Nr. 253 geodezinius matavimus.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atlikti matavimai yra neteisingi, nes padidėjo gretimo sklypo plotas, to neturėjo būti pagal atsakovų nurodytos civilinės bylos duomenis. Dėl to teigė, kad teismas nebuvo išsprendęs ribų klausimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 172–176; II t., b. l. 38–43) su jais nesutiko.

Paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 252, P. G. – žemės sklypas Nr. 253. Ginčas tarp jų dėl bendros sklypų ribos tęsiasi dar nuo 2004 m. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-807/2010 atmetė pareiškėjos priešieškinį dėl bendros su P. G. žemės sklypo ribos nustatymo pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. kadastrinės ekspertizės aktą. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-863-467/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš SB „Vilnelė“ generalinio plano ištraukos matyti, jog ginčo sklypus skirianti riba sutampa su ieškovui priklausančio sodo namelio siena. Tokia pati faktinė situacija yra užfiksuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintoje žemės sklypo Nr. 253 schemoje. Ieškovo sodo namelis pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nė vienas iš šių dokumentų nėra nuginčytas, jie yra galiojantys, todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog kaimyninių sklypų riba šiai dienai yra nustatyta ir aiški – SB „Vilnelė“ esančius sklypus Nr. 252 ir Nr. 253 skirianti riba sutampa su ieškovui P. G. priklausančio sodo namelio siena.

Nurodė, kad žemės sklypo Nr. 253 kadastriniai matavimai atlikti 2011 m. lapkričio 2 d., jų pagrindu buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas sprendimas. Kadastrinius žemės sklypų matavimus atliekantys matininkai yra privačių juridinių asmenų savininkai ir savo paslaugas teikia pagal sutartis su piliečiais ir atsako už atliktų matavimų teisingumą. Jei pareiškėja turi pagrindą manyti, kad matininko atitinkamais neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta žala, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į matavimus atlikusį asmenį, o jam nesutikus atlyginti žalą, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, atlikusios kadastrinius matavimus, paaiškinime, adresuotame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, nurodyta, kad „sklypo Nr. 252 kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. S. nužymėjime dalyvavo, bet pasirašyti atsisakė, nes su teismo sprendimu nesutinka“, tai pažymėta ir 2011 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 5 punkte. Laikantis Nuostatų 32.1.1.3. punkto, pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas su 2011 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir žemės sklypo plano kopijomis ir pasiūlyta per 30 darbo dienų pateikti pastabas. Pareiškėja jokių pastabų nepateikė, be to, tvirtina, kad negavo minėto pranešimo. Pačios pareiškėjos su skundu pateikta 2012 m. gruodžio 11 d. pažyma „Apie registruotosios pašto korespondencijos siuntos įteikimą“ Nr. 7795 patvirtina, kad pareiškėjai buvo išsiųstas minėtas pranešimas, tačiau nepavykus jos rasti, pareiškėjos gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą. Pati pareiškėja per 1 mėnesį tos korespondencijos neatsiėmė ir ji buvo grąžinta siuntėjui. Taigi, dėl pašto siuntos neįteikimo yra pačios pareiškėjos kaltė.

Teigia, jog pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad 2011 m. lapkričio 2 d. atliekant kadastrinius matavimus nedalyvavo ir apie juos nežinojo. Vilniaus miesto skyriuje 2011 m. balandžio 4 d., t. y. po 2 dienų nuo kadastrinių matavimų atlikimo, buvo gautas advokato A. V., atstovaujančio pareiškėją, 2011 m. lapkričio 4 d. prašymas, iš kurio matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma apie sklypo paženklinimo darbus. Pareiškėjai 2012 m. vasario 10 d. buvo siunčiamas pranešimas su žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu ir žemės sklypo Nr. 253 planu, bet pastabų nebuvo gauta. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie tai, jog 2011 m. lapkričio 2 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, ir dalyvavo juos atliekant, tačiau nesutiko pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kaip ir nurodyta jame, nes nesutinka su teismo sprendimu. Faktą, jog pareiškėja dalyvavo žymint žemės sklypo Nr. 253 ribas, taip pat gali patvirtinti sodininkų bendrijos „Vilnelė“ pirmininkas R. O., taip pat dalyvavusi gretimo sklypo Nr. 301 savininkė L. K., jau yra mirusi.

Pažymėjo, jog UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtas žemės sklypo Nr. 253 planas M1:500 buvo suderintas atsižvelgiant į minėtą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą. Žemės sklypų Nr. 253 ir Nr. 252 bendra riba yra nustatyta ir aiški, pareiškėja, priešingai nei pati nurodo, dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o pareikštas skundas – nepagrįstas. Be to, pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas dar ir dėl to, kad buvo praleistas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas skundo padavimo terminas. Nors pareiškėja nurodo, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2012 m. lapkričio 28 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja žinojo apie atliktus kadastrinius matavimus, ji turėjo žinoti ir tai, kad jų pagrindu bus įregistruoti kadastro duomenų pakeitimai. Įrašas apie kadastro duomenų tikslinimą sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 31 d.

Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos užsakymu buvo daromi kiti kadastriniai matavimai (2012 m. rugpjūčio 10 d. nepasirašytas žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas), o tam būtinai reikėjo paimti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kur nuo 2012 m. gegužės 31 d. yra įrašas, jog kadastrinius matavimus atliko UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“. Todėl manė, kad jau nuo nurodytos datos pareiškėja žinojo apie atliktus kadastrinius matavimus. Paaiškino, kad ir iš naujo atliekant kadastrinius matavimus, kaimyninio sklypo ribos negalės būti pakeistos, nes riba tarp P. G. ir pareiškėjos sklypo yra nustatyta, ji nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje, o kitos to sklypo ribos nesusijusios su pareiškėjos teisėmis. Pripažino, kad pati pareiškėja, kaip paaiškėjo teisme, atliekant kadastrinius matavimus nedalyvavo, tačiau dalyvavo jos dukra, kuri turi galiojantį įgaliojimą atstovauti pareiškėją, todėl Nuostatų 32 punktas dėl to ir nebuvo pažeistas.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ atsiliepimuose į skundą ir patikrintą skundą (II t., b. l. 62–66, 88–95) su jais nesutiko ir prašė atmesti.

Rėmėsi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-807/2010, kurios duomenys rodo, jog tarp pareiškėjos ir gretimo sklypo savininko P. G. yra asmeniniai konfliktiniai santykiai. Minėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi konstatuota, kad proceso metu pateiktuose dokumentuose sklypų riba yra nustatyta ir yra aiški, ji sutampa su P. G. sodo namelio siena, todėl teismui jos nustatinėti nėra jokio pagrindo. Manė, kad santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja visai neturėjo teisinio suinteresuotumo dalyvauti atliekant gretimo sklypo Nr. 253 kadastrinius matavimus. Jai yra nenaudingas gretimo sklypo suformavimas ir įregistravimas, todėl pareiškėja nurodo argumentus apie dokumentų klastojimą.

Dėl faktinių aplinkybių paaiškino, kad žemės sklypo Nr. 253 savininkas P. G. 2011 m. spalio 20 d. pateikė atsakovui UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ užsakymą dėl kadastrinių matavimų atlikimo, pateikdamas kartu su nuosavybės dokumentais Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Užsakovas garantavo, kad gretimų sklypų Nr. 252 ir Nr. 301 savininkai sezono metu būna savo sklypuose ir kitais gyvenamosios vietos adresais gali korespondencijos neatsiimti, todėl atsakovo darbuotojai nusprendė, kad kvietimus tiems asmenims įteiks asmeniškai.

Sklypo Nr. 252 savininkei R. S. įteikti kvietimo nepavyko. Atsakovo atstovė matininkė E. K. kreipėsi į išėjusią iš esančio žemės sklype Nr. 252 sodo namo moterį ir bandė jai prisistatyti bei paaiškinti kreipimosi tikslą. Ši moteris kategoriškai pasakė, kad su teismo sprendimu nesutinka, konstatuotų teisme ribų nepripažins ir jokių dokumentų nepasirašinės. Išėjusi moteris elgėsi kaip sklypo bei namo savininkė ar teisėta valdytoja, žinanti visas aplinkybes ir turinti įgaliojimus spręsti ūkinius bei teisinius klausimus, todėl, atsižvelgdama į jos elgesį ir neturėdama galimybės objektyviai nustatyti asmenybės tapatybės, matininkė laikė tą moterį sklypo savininke.

Nurodyta moteris pareiškė, kad matininkė veikia neteisėtai, matininkė pasiūlė jai teikti savo kadastrinių matavimų pasiūlymus ir pažadėjo palaukti jos ribų ženklinimo varianto. Apie tai, kad nurodyta moteris negali veikti savininkės vardu, nepasisakė nei vienas kitas matavimuose dalyvavęs asmuo, o dalyvavo ir L. K. ir J. G.. Taigi, gretimo sklypo savininkei buvo suteiktas laikas savo pasiūlymams pateikti, suteiktas ilgesnis laikas (apie 4 mėnesius) parengtoms kadastrinėms byloms tikrinti NŽT (2012 m. kovo 23 d.). Kai kilo ginčas, atsakovui paaiškėjo, kad teikiant kvietimą ir 2011 m. lapkričio 2 atliekant sklypo ribų ženklinimą, kaip sklypo Nr. 252 atstovė greičiausiai dalyvavo pareiškėjos R.

S. dukra N. P.. Susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-5-807/2010 medžiaga (I t., b. l. 166; II t., b. l. 68), paaiškėjo, kad pareiškėja 2006 m. gruodžio 18 d. savo dukrai N. P. išdavė įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 4 notarų biure (notarinio registro Nr. 2-15597), įgaliojimas išduotas 10 metų. N. P. pareiškėjos vardu dalyvavo beveik visuose išnagrinėtos civilinės bylos teismo posėdžiuose nuo 2004 m. iki 2011 m. ir aktyviai reiškė savo poziciją dėl ginčo. Civilinėje byloje yra Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 4-o policijos komisariato 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R.

S. pareiškimą, šios medžiagos duomenys patvirtina, kad N. P. gyvena sodininkų bendrijos „Vilnelė“ sklypo Nr. 252 name, nes apie tai patvirtino pati N. P. (civilinės bylos II t., b. l. 131). Tai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie atliktus matavimus, atsakovo nuomone, patvirtina ir faktas, jog pareiškėjos interesus atstovaujantis advokatas 2011 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į NŽT ir VĮ Registrų centras su raštu Nr. 47, prašydamas neregistruoti atliktų P. G. sklypo kadastrinių matavimų, kol bus išspręstas ginčas dėl sklypų ribos, ir tai yra pačios pareiškėjos prašymas.

Toks prašymo turinys rodo, kad pareiškėjos atstovas veikė nesąžiningai, nes ginčas dėl sklypo ribų tuo metu jau buvo pasibaigęs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. atsiliepime (I t., b. l. 81–84) prašė skundą atmesti.

Dėl dokumentų suklastojimo nurodė, kad teigdama, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas suklastotų dokumentų pagrindu, pareiškėja nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu skundo priedas, PVM sąskaitos-faktūros LPA1001303002724 bei šioje sąskaitoje esančios pašto kvito Nr. 52532 kopijos, patvirtina, kad 2012 m. vasario 10 d. pareiškėjai buvo išsiųsti P. G. priklausančio sklypo kadastriniai matavimai su prašymu per vieną mėnesį pateikti motyvuotas pastabas, jei tokių yra, dėl sklypo ribos derinimo. Pašto siunta buvo išsiųsta pareiškėjos nurodomu adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su P. G. priklausančio sklypo kadastriniais matavimais ir pareikšti motyvuotas pastabas dėl jų, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjai sklypo dokumentai buvo išsiųsti, o pašto korespondencijos neatsiėmimas ar atsisakymas ją priimti prilyginamas jos įteikimui.

Pažymėjo, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog tarp P. G. ir jos vyksta ginčas dėl sklypo ribos, kad dalis P. G. priklausančio pastato patenka į jos sklypą. Ginčas dėl sklypo ribos ir pastato vietos sklype jau pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Nr. 2A-863-467/2011 šį ginčą išsprendė. Prie skundo pridėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas, reg. Nr. 1/12724, patvirtina, kad P. G. priklausančio sklypo kadastriniai matavimai atlikti (nustatyti kadastro duomenys) 2011 m. lapkričio 2 d., NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-333 priimtas 2012 m. balandžio 25 d., o įrašas apie jį Nekilnojamojo turto registre padarytas 2012 m. gegužės 31 d. Pagal žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, pareiškėjos sklypo matavimai atlikti 2012 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po P. G. priklausančio sklypo matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Prieš matavimų atlikimą pareiškėja privaloma tvarka kreipėsi ir gavo visą informaciją iš VĮ Registrų centro, tai reiškia, kad apie tai, jog P. G. sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir priimtas ginčijamas NŽT sprendimas, pareiškėja vėliausiai sužinojo 2012 m. rugpjūčio 10 d., todėl yra praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio senaties terminą. Todėl pritaikius senatį, jos skundas atmestinas.

Paaiškino, kad pareiškėja dalyvavo atliekant P. G. priklausančio sklypo matavimus, kvietimas registruotu paštu jai nebuvo siųstas. Atliekant matavimus 2011 m. lapkričio 2 d, nurodė, kad nesutinka su sklypo riba ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsisakė pasirašyti. Suprasdami, kad nesant pareiškėjos parašo, negalės įrodyti jos dalyvavimo matavimuose, matavimų iš karto neregistravo, o registruotu paštu 2012 m. vasario 10 d. pareiškėjai išsiuntė sklypo planą su parodymo-paženklinimo aktu ir pranešimą apie tai, kad pastaroji gali pareikšti motyvuotas pretenzijas dėl parengtų dokumentų. Skundžiamas NŽT sprendimas buvo priimtas tik 2012 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo matavimų atlikimo ir 2,5 mėnesio nuo pranešimo išsiuntimo. Todėl pareiškėja turėjo pakankamą protingą laiko tarpą pastaboms ir pretenzijoms pareikšti, tačiau šia teise nepasinaudojo ir nepagrįstai teigia, kad nieko nežinojo apie atliktus matavimus. Sisteminė teisės normų analizė pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėja siekia ir paties daikto (P. G. žemės sklypo), ir daiktinių teisių į jį (P. G. nuosavybės teisės į jį), juridinių faktų bei archyvinių duomenų išregistravimo, nors pats daiktas (žemės sklypas), kaip nekilnojamojo turto vienetas, neišformuotas, P. G. nuosavybės teisė į jį neginčijama, sandoriai dėl žemės sklypo taip pat neginčijami, todėl teisinio pagrindo visiems duomenims panaikinti nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 62–63) prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad P. G. nuosavybės teise priklausančio 0,0639 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2012 m. gegužės 31 d. patikslinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-333 ir UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2011 m. lapkričio 2 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Minėto žemės sklypo ribos 2012 m. gegužės 31 d. kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal 2011 m. lapkričio 2 d. UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtame plane, 2012 m. balandžio 20 d. suderintame su NŽT Vilniaus miesto skyriumi, nurodytas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir esant teisėtiems bei nenuginčytiems teisiniams pagrindams. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta analogiška nuostata, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Teisės aktai nesuteikia teisės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui tikrinti pateikiamų dokumentų turinio teisingumą. Už dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos parengę asmenys arba institucijos. Žemės įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo klausimus sprendžia bei organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę NŽT.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu (II t., b. l. 133–147) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-333 „Dėl žemės sklypo Nr. 253 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto kadastrinė vietovė, nuosavybės teise priklauso P. G., nuosavybės teisė įregistruota nuo 1994 m. rugsėjo 21 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, I t., b. l. 11–12). R. S. 1994 m. lapkričio 23 d. nuosavybės teise įregistravo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto kadastrinė vietovė, sodininkų bendrija „Vilnelė“, plotas 0,0596 ha (I t., b. l. 26).

Pareiškėjos sklypo numeris sodininkų bendrijoje yra 252, o P. G. sklypo Nr. 253, sklypai yra greta. Aplinkybės dėl ribos nustatymo tarp šių dviejų sklypų buvo nagrinėjamos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-807/2010, kurioje 2010 m. liepos 2 d. priimtas teismo sprendimas. Šioje byloje pareiškėja buvo pareiškusi priešieškinį (ieškovu buvo P. G.), kuriuo prašė nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bendrą ribą su P. G. sklypu, remtis šiuo klausimu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi paskirtos kadastrinės ekspertizės 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu pagal 5 ir 6 taškų koordinates (buvo reiškiami ir kiti reikalavimai, I t., b. l. 49–51).

Teismas pareiškėjos priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nurodyta, kad riba tarp sklypų nėra galutinai nustatyta ir neginčijama. Taip pat nurodyta, kad reikalavimas dėl ribos nustatymo netenkinamas ir todėl, kad teismas negali nustatyti ribos tarp šalims priklausančių žemės sklypų, remdamasis atliktos ekspertizės išvadomis bei prie jų pridėta grafine medžiaga bei atsakovės pateiktu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2004 m. liepos mėn. parengtu sklypo Nr. 252 planu, kadangi šiuose planuose (grafinėse schemose) pavaizduota ginčo riba tarp šalims priklausančių žemės sklypų kerta (eina per) ieškovui priklausantį sodo pastatą, o tai prieštarauja Nuostatų 20 punkto normai, nustatančiai, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį.

Taip pat minėtuose planuose (grafinėse schemose) pavaizduota ginčo riba tarp šalims priklausančių žemės sklypų nesutampa su sodininkų bendrijos „Vilnelė“ generaliniame plane ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintoje žemės sklypų privatizavimo schemoje nubrėžta riba. Nurodyti dokumentai ir juose užfiksuoti duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.

Teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-863-467/2011). Šioje nutartyje dar plačiau paaiškinama dėl pareiškėjos civilinėje byloje kelto reikalavimo nustatyti ribą tarp sklypų ir pasakyta, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, šiuo atveju pagal sodininkų bendrijos generalinį planą. Iš SB „Vilnelė“ generalinio plano ištraukos (civilinės bylos II t., b. l. 16) matyti, jog ginčo sklypus skirianti riba sutampa su ieškovui priklausančio sodo namelio siena. Tokia pati faktinė situacija yra užfiksuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintoje žemės sklypo Nr. 253 schemoje (civilinės bylos II t., b. l. 14-15). Ieškovo sodo namelis pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (civilinės bylos II t., b. l. 20). Nė vienas iš šių dokumentų nėra nuginčytas, jie yra galiojantys, todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog kaimyninių sklypų riba šiai dienai yra nustatyta ir aiški – SB „Vilnelė“ esančius sklypus Nr. 252 ir Nr. 253 skirianti riba sutampa su ieškovui P. G. priklausančio sodo namelio siena. Šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, jog apeliantės (pareiškėjos) priešieškinio reikalavimas nustatyti ribą tarp nurodytų sklypų, neginčijant nurodytų teritorijų planavimo dokumentų ir dokumentų, kurių pagrindu buvo įteisintas ieškovui priklausantis sodo pastatas, bei šiems dokumentams galiojant, yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi tokia riba nurodytuose dokumentuose jau yra nustatyta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, kad teismas negali nustatyti ribos tarp šalims priklausančių žemės sklypų, yra neteisingas, kadangi, kaip jau minėta, ši riba tarp sklypų yra nustatyta, todėl jos teismui nustatinėti nėra jokio pagrindo. Tačiau, nežiūrint į ne visiškai teisingus apylinkės teismo motyvus, teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti atsakovės priešieškinio iš esmės yra teisingas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas iš to padarė išvadą, jog bet kokie pareiškėjos ir jos atstovo aiškinimai administracinėje byloje, kad riba tarp dviejų sklypų nėra nustatyta teismo sprendimu, yra nepagrįsti. Pareiškėjai buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kokius dokumentus reikėtų ginčyti dėl sklypų ribos, tačiau nėra duomenų, kad būtų ginčijami nurodyti planavimo ir kiti dokumentai (pastato įteisinimo).

Tačiau teismas pripažino, kad šis ginčas yra tik nedaug susijęs su klausimu, ar riba tarp dviejų sklypų nustatyta, ar ji nustatyta teisingai bei kur yra ta riba. Nors ginčydama atsakovo NŽT sprendimą pareiškėja nurodo, kad sklypo riba tarp jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ir P. G. sklypo nustatyta neteisingai, tačiau visi pareiškėjos argumentai ir įrodymai (ekspertizės aktas) jau yra įvertinti minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, todėl šioje administracinėje byloje nenagrinėti. Pareiškėja nenurodė kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad riba nustatyta neteisingai, nurodė tik, kad dėl neaiškių priežasčių P. G. sklypas padidėjo. Pareiškėja ir administracinėje byloje prašė vadovautis UAB „Geodezininkų biuras“ 2008 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės aktu (II t., b. l. 3–5), tačiau dėl šio akto buvo sprendžiama minėtoje civilinėje byloje, kurioje nuspręsta, kad riba jau yra nustatyta planavimo dokumentais ir statybos įteisinimo dokumentais. Todėl teismas vertino tik, ar priimant ginčijamą sprendimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai ir ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), t. y., ar buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie skundžiamą sprendimą daro neteisėtu.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad sklypo Nr. 253 matavimų sesijos laikas buvo paskirtas 2011 m. lapkričio 2 d. (II t., b. l.

56) nuo 13.00 val. iki 13.50 val. Neginčijamai nustatyta, kad gretimo sklypo savininkei R. S. apie matavimus ir jų laiką nebuvo pranešta, kadangi tai pripažino matininkė E. K., be to, nėra jokių pranešimą apie matavimus patvirtinančių dokumentų. Iš bylos duomenų matyti, kad kito gretimo sklypo savininkei L. K. kvietimas dalyvauti matavimuose 2011 m. lapkričio 2 d. 13 val. buvo išsiųstas, ji kvietimą pasirašė, todėl proceso šalių prieštaringi aiškinimai dėl šio asmens dalyvavimo ar nedalyvavimo surašant 2011 m. lapkričio 2 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (II t., b. l. 60 ir kt.) nėra itin reikšmingi, kadangi jai buvo pranešta apie matavimų laiką, o tokiu atveju ji gali ir nedalyvauti matavimuose. Kita vertus, jos dalyvavimą patvirtino teisme apklaustas liudytojas. Išnagrinėjus bylą taip pat buvo nustatyta, kad R. S. tikrai nedalyvavo 2011 m. lapkričio 2 d. atliekant kadastrinius matavimus. Tą aplinkybę teisme patvirtino UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ matininkė, atstovavusi bendrovę, kuri patvirtino, kad gretimame sklype buvusi moteris yra N. P. (pareiškėjos R.

S. duktė). Liudytoja apklausta R. S. dukra N. P. teisme paaiškino, kad ji gyvena sodo sklype esančiame name, ji 2011 m. lapkričio 2 d. pamatė per langą, kad po sklypą vaikšto pašalinis vyras, ji išėjo aiškintis, tas vyras turėjo matininko prietaisą, ten dar buvo P. G., jo žmona, dar viena moteris. Liudytoja priėjo prie moterų ir paklausė, kas vyksta, o nežinoma moteris nieko nesakė. Tuomet liudytoja paklausė, kad jeigu čia vyksta matavimai, tai dar vyksta ginčas dėl sklypo ribų. Kadangi pradėjo ginčytis P. G. žmona, ji grįžo į namą ir matė, kad tas vyras su prietaisu greitai išvažiavo.

Liudytoja paskambino R. S. ir pranešė, kad vyksta matavimai. R. S. pasakė, kad dėl to reikia kreiptis į advokatą. Po dienos jos ir kreipėsi į advokatą, kuris parengė raštą žemėtvarkos tarnybai. Liudytoja teigė, kad sodo bendrijos pirmininkas R. O. matavimuose tikrai nedalyvavo, jis ir civilinėje byloje davė paaiškinimus, kad tuos dokumentus gavo tik 2012 m. pradžioje. Liudytoja teigė, kad jai nebuvo pasakyta, kas vyksta, ji buvo ignoruojama, buvo išvaryta iš matavimų, po to matavimai vyko dar 15–20 min. Liudytoja parodė, kad ji nesakė, kad sklype yra jos namas, o tie, kurie matavo, jos nieko neklausė.

Ją turėjo pažinti P. G. žmona, kuri ten buvo. Patvirtino, kad to įvykio vietoje buvo E. K.. Liudytoja apklausta Z. T. patvirtino, kad 2011 m. lapkričio 2 d. R. S. buvo kaime, Sužionyse, lankė kapus ir buvo pas ją svečiuose iki vakaro. 2013 m. spalio 24 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. O. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 2 d. jis buvo sodininkų bendrijos „Vilnelė“ pirmininku. Teigė, kad į P. G. sklypo matavimą nebuvo kviestas ir jame nedalyvavo. Paaiškino, kad buvo tapęs pirmininku tik 2011 m. spalio 9 d. ir nežinojo savo pareigų apimties ir jų atlikimo tvarkos.

Matavimo aktą jis pasirašė jau po naujųjų metų, neatsimena, kas jo prašė pasirašyti, ir jis pasirašė, nesuprasdamas, ką pasirašo, nežinojo, kodėl turi tą aktą pasirašyti. Sužinojo tik, kai NŽT pradėjo domėtis tuo klausimu. Pripažino, kad padarė neatsakingą veiksmą. Jam žinoma, kad dėl matininkės E. K. kyla daug ginčų ir vėliau jau jis jai jokių dokumentų nepasirašinėjo. Aiškino, kad jokių riboženklių, žyminčių P. G. sklypo ribą, jis nematė. Vėliau jis sužinojo, kad turi patikrinti, ar tikrai dalyvauja visi gretimų sklypų savininkai, turi patikrinti riboženklius.

Paaiškino, kad jam netgi nežinoma, ar teisingai nustatyta riba su keliu. Liudytojas R. P. (R. P.) teisme paaiškino, kad jis su E. K. atliko matavimus 2011 m. lapkričio 2 d. P. G. sklype, jis taip pat yra matininkas. Tą dieną jis dirbo su prietaisais, atliko savo darbą. Iš gretimame sklype esančio pastato išėjo moteris ir reiškė nepasitenkinimą, dar buvo senyva moteris iš kito sklypo už tvoros. Liudytojas patvirtino, kad R. S. matavimuose nedalyvavo, taip pat liudytojas patvirtino, kad nebuvo ir sodininkų bendrijos pirmininko R. O..

Nurodė, kad nesutikimą su matavimais išsakė N. P. (ją parodė, nes ji buvo teismo posėdžių salėje). Paaiškino, kad matavimų metu bendravimas vyko jau po to, kai jis nužymėjo riboženklius, juos papurškė dažais, jie gerai buvo matomi. Manė, kad ir N. P. turėjo gerai matyti riboženklius, nes jie ką tik buvo nupurkšti dažais ir buvo gerai matomi iš tolo.

Remdamasis šių liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad R. S. nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus 2011 m. lapkričio 2 d., jai apie matavimus pranešta nebuvo (tai nustatyta iš dokumentų ir E. K. paaiškinimų), tačiau matavimų atlikimo momentą matė N. P., kuri išėjo ir pasakė, kad matuoti dar negalima, nes dar teismai nenustatė ribos tarp sklypų. Ji iš karto apie matavimus pranešė R. S., kuri kitą dieną jau pranešė advokatui. Nustatyta, kad pareiškėjos advokatas 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 47 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (I t., b. l. 132–133).

Rašte advokatas nurodė, kad dėl sklypų ribos vyksta ginčai, kad teismų sprendimai yra nevienareikšmiai, todėl ginčas peraugo į ginčą dėl to, kad P. G. sodo pastatas yra pastatytas ant ginčijamos ribos, t. y. buvo nurodyta, kad ginčijami ir teritorijų planavimo dokumentai, ir pastato teisinė registracija (iki šiol dar toks ginčas nevyksta, šalys jo nenurodė). Rašte nurodoma, kad nežiūrint to, P. G. pradėjo vykdyti ginčijamos žemės kadastrinių duomenų parengimo procedūrinius darbus (ribų paženklinimą, riboženklių pastatymą ir t. t.), kad jis siekia įteisinti kadastrinius duomenis.

Raštu prašoma nesuderinti kadastrinių matavimų ir neregistruoti, kol išspręstas ginčas dėl sklypų ribos ir ant jos pastatyto pastato teisėtumo. Šis raštas patvirtina, kad pareiškėjos dukra ir pareiškėja suprato, kad 2011 m. lapkričio 2 d. vyko P. G. sklypo kadastriniai matavimai, per advokatą buvo išreikštas prašymas jų netvirtinti, priežastis – toliau vykstantys ginčai dėl ribos ir pastato įregistravimo teisėtumo. Taip pat nustatyta, kad N. P. R. S. yra išdavusi 2006 m. gruodžio 18 d. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 4 notarų biure (notarinio registro Nr. 2-15597), kuriuo pavedė tvarkyti pareiškėjos vardu visus reikalus visose valstybinėse, ūkinėse, finansinėse, kooperatinėse ir visuomeninėse organizacijose, vesti bylas visose teismo įstaigose, atstovauti pareiškėją SB „Vilnelė“ narių susirinkimuose ir kt., įgaliojimas išduotas 10 metų (prijungta civilinė byla Nr. 2-5-807/2010, I t., b. l. 166).

Kita vertus, taip pat nustatyta, kad matininkė E. K., kuri turi įrašyti dalyvaujančių asmenų pavardes į žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nepaklausė nei tos moters, kuri išėjo iš gretimame sklype esančio namo, pavardės, nepaklausė, kas ji tokia ir P. G., kuris buvo kadastrinių matavimo darbų užsakovas, bei jo žmonos, kurie stebėjo matavimus, žinodama, kad nesiuntė kvietimo R. S. dalyvauti matavimuose, neišsiaiškinusi, kas reiškia prieštaravimus, į žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą įrašė nepatikrintus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad matavimuose dalyvavo R.

S.

Nustatyta, kad P. G. 2012 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (II t., b. l. 47). UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ matininkė E. K. 2012 m. balandžio 18 d. taip pat pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (II t., b. l. 45). NŽT Vilniaus miesto teritorinis padalinys 2012 m. balandžio 20 d. aktu Nr. 49KAM-35181 patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir konstatavo, kas yra atlikta (4 punkte), taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas. Toks pats dokumentų patikrinimo aktas buvo surašytas 2012 m. balandžio 10 d. Nr. 49KAM-27419, nes P. G. 2012 m. kovo 23 d. teikė prašymą suderinti kadastrinius matavimus (I t., b. l. 112), tačiau juo rasti 3 pažeidimai ir kadastro duomenų byla nebuvo patvirtinta – nebuvo vykdytojos parašų, įmonės antspaudo, nenurodytas teritorijų planavimo dokumento numeris, data, tipas. T. y. nei vienu atveju nebuvo konstatuota, kad gretimų sklypų savininkams nepranešta apie ruošiamą ar jau paruoštą kadastro duomenų bylą. Tačiau NŽT teritoriniam padaliniui nebuvo žinoma, kad į 2011 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą įrašyti neteisingi duomenys, jog gretimo sklypo savininkė dalyvavo matavimuose, t. y. matininkė, minėtu būdu surašydama aktą, suklaidino tvirtinančią instituciją.

Nenurodytos datos raštu UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ pranešė pareiškėjai, kad 2011 m. lapkričio 2 d. buvo atlikti žemės sklypo ribų nužymėjimo darbai, siunčiamas aktas ir žemės sklypo kopijos (I t., b. l. 9). Pareiškėja skunde teigia, kad šį dokumentą su kitais dokumentais gavo iš P. G. atsiųstos korespondencijos 2012 m. lapkričio 28 d. Pareiškėja neigia gavusi šį pranešimą tiesiogiai iš UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“. Pateikia 2012 m. gruodžio 11 d. Lietuvos pašto atsakymą į pareiškėjos 2012 m. gruodžio 6 d. prašymą, kuriuo pareiškėja prašė pranešti jai, ar 2012 m. vasario mėnesį jai buvo siunčiama registruota korespondencija, pareiškėja nurodė ir tos korespondencijos numerį. Lietuvos paštas patvirtino, kad UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ siuntė registruotą pašto korespondencijos siuntą Nr. RN378080985LT, adresuotą R. S. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus 40-ajame pašte korespondencija gauta 2012 m. vasario 11 d., pateikta pristatyti gavėjai, kurios rasti nepavyko, buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą, o pasibaigus siuntos saugojimo laikui (1 mėnuo), siunta grąžinta siuntėjui. E. K. savo atsiliepime į skundą (I t., b. l. 47) taip pat yra nurodžiusi, kad ginčo aktas ir plano fragmentas pareiškėjai buvo siunčiami 2012 m. vasario 10 d. R. S. deklaruotu adresu, kaip nustato Nuostatų 32.1.1.3 punktas, tačiau siuntos niekas neatsiėmė. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos teisės buvo pažeistos dėl to, kad prieš tvirtinant kadastrinių matavimų bylą, jai apie tai nebuvo pranešta. Pareiškėja pati neatsiėmė pašto siuntos laiku, kai dar galėjo reikšti savo pastabas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punktą matininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę, gavę gretimų sklypų savininkų sutikimą, atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus ir gretimuose žemės sklypuose, jeigu tai būtina kadastro duomenims nustatyti. Tuo atveju apie numatomus atlikti darbus Nuostatų numatyta tvarka turi būti pranešama gretimų sklypų savininkams. Nagrinėjamo ginčo atveju ir buvo nustatinėjama ir R. S. priklausančio žemės sklypo riba, todėl įstatymas reikalavo ją apie tai informuoti.

Šią įstatymo nuostatą detalizuoja Nuostatų 32.1, 32.1.1.1, 32.1.1.2 punktai. Šios teisės akto nuostatos reiškia, kad asmuo turi būti pakviečiamas ne bet kaip, o nustatytos formos, su teisės akte nustatytais rekvizitais, pakvietimu, kuriame išaiškinamos jo teisės. Todėl šiuo atveju nepagrįsti yra matininkės E. K. paaiškinimai, kad jai P. G. pasakė, kad gretimo sklypo savininkė būna vietoje, todėl jos kviesti nereikia. Kaip matyti iš teisme nustatytų aplinkybių, matininkė ne tik kad iš anksto neišaiškino gretimo sklypo savininkei jos teisių, bet ir kalbėdama su nežinomu jai asmeniu, nusprendė, kad tai savininkė, įrašė tai į oficialų dokumentą.

Nuostatai nustato, kad tuo atveju, jeigu kviestinių asmenų negalima surasti, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijoje, skelbime turi būti išsamūs duomenys apie žemės sklypą ir matavimų vykdytoją. Šis reikalavimas taip pat neįvykdytas, jokių nustatytos formos skelbimų nebuvo. Tačiau minėtos teisės akto nuostatos reiškia, kad suinteresuotų asmenų pakvietimas yra labai svarbi kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo dalis. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą darbai tęsiami neatvykus kviestiniams asmenims arba jiems atsisakius pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, ar atvykus, bet nepareiškus pastabų, tačiau tokiu atveju vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą, nurodoma, kad jie gali pareikšti pastabas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento gavimo.

Šį teisės akto reikalavimą matininkai įvykdė. Šiame punkte nurodyta, kad parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui. Korespondencija nebuvo įteikta, tačiau matininkė turėjo įrodymų apie jos siuntimą (I t., b. l. 60). Kaip surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, nustatyta 32.1.1.4 punkte, kuriame nurodyta, kad aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Nuostatų 63–83 punktuose reguliuojamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudarymas, nustatyta, kokie dokumentai turi būti komplektuojami tokioje byloje, 64.11 punkte nustatyta, kad byloje turi būti kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas, akivaizdu, kad tokio kvietimo nėra. 67 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius tikrina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir tik nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, planą suderina, nustačius aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą, kadastro duomenų byla grąžinama vykdytojui raštu nurodant trūkumus.

Kadastro duomenų bylą tikrina ir kadastro tvarkytojas (74, 75, 76 p.). Prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą nagrinėja kadastro tvarkytojas 84–94 Nuostatų punktuose nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju tikrinamas sklypo matavimų teisingumas, o ne tai, ar yra byloje reikiami kvietimai. Ginčo santykius dar reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) kurių 25 punkte taip pat yra nustatyta, kad žemės sklypų ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant sklypo savininkui ir suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams.

Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų išsiunčiant kvietimus registruotu laišku. 29.9 punkte nustatyta kviestinių asmenų pastabų nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju surašant 2011 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą buvo pažeistos imperatyvios minėtų teisės aktų nuostatos: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo11 straipsnio 6 dalies 3 punktas, Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.4 (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo tvarka) punktai.

Nustatyta, kad pažeidžiant minėtus teisės aktų reikalavimus, gretimo sklypo savininkei R. S. ar jos įgaliotai atstovei N. P. kvietimas į matavimus iš viso nebuvo siunčiamas. Matininkams atvykus į vietą, jie nepaklausė N. P., kas ji tokia, pagaliau matavimuose dalyvavo P. G. ir jo sutuoktinė, kurie turėjo gerai pažinoti ir skirti R. S. ir N. P., todėl jie turėjo pareigą matininkams pasakyti, kad gretimame sklype prieštaravimus išsakanti moteris yra ne R. S.. Dėl to, kad jie nieko nesakė matininkams, o matininkai nepaklausė tos moters, kokiu pagrindu ji reiškia prieštaravimus, į 2011 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą buvo įrašyti neteisingi duomenys, kad R. S. dalyvavo matavimuose, bet nepasirašė, kad ji su riba ir teismo sprendimu nesutinka. Taip pat nustatyta, kad R. O., sodininkų bendrijos pirmininkas, nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus. Tai patvirtino ne tik N. P., kuri yra suinteresuota, bet ir matininkas R. P.. Tokiu būdu pažeistas Nuostatų 32.1.1.4 punkto reikalavimas („aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas“). R. O. pasirašė aktą toje vietoje, kurioje nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas, gretimų sklypų savininkai ir naudotojai ir sodo pirmininkas. Kad sodo pirmininkas buvo kviestas, taip pat duomenų nėra. Kadangi žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra vienas iš privalomų ir svarbių dokumentų, būtinų sklypo kadastriniams duomenims įteisinti, šiuo atveju šis aktas neatitinka tikrovės, be to, surašytas pažeidžiant reikalavimą įteikti gretimo sklypo, kurio kadastriniai duomenys taip pat buvo nustatomi (riba tarp dviejų sklypų), kvietimą, o jo įteikti negalint, paskelbti apie tai numatytu būdu. Kadangi pagal Nuostatų 64.3 punktą toks aktas turi būti privalomai komplektuojamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, todėl nagrinėjamu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nėra vieno iš būtinų dokumentų. Taip pat tokioje byloje nėra Nuostatų 64.11 punkte nurodyto kvietimo dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad ji nesutinka su riba tarp jos ir P. G. sklypo dėl to, kad teismo pavedimu atlikta ekspertizė nustatė kitokias ribas. Minėtame Vilniaus apygardos teismo galutiniame dokumente, kuriuo buvo išspręstas ginčas, pasakyta, kad riba tarp sklypų yra aiški, nurodyta, kokius parametrus turi atitikti ta riba, nurodyta, kokius dokumentus pareiškėja turi ginčyti, o pareiškėja tokio ginčo neinicijavo, todėl ta riba iš tiesų turi būti nustatoma tokia, kaip nurodyta minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Tai, kad P. G. sklypas padidėjo, taip pat nesusiję su pareiškėjos interesų pažeidimu, pareiškėja neįrodė, kad sklypas padidintas jos sklypo sąskaita.

Teismas pripažino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog skundžiamas aktas pareiškėjai turėjo būti žinomas anksčiau nei ji nurodo, nes pareiškėja taip pat organizavo kadastrinius matavimus, tą patvirtina nebaigtas pildyti 2012 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (I t., b. l. 98), o dėl to jai turėjo būti žinomas Nekilnojamojo turto registro 2012 m. gegužės 31 d. įrašas apie kadastro žymą – kad kadastrinius matavimus atliko UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, kad kadastro duomenys patikslinami skundžiamu sprendimu (I t., b. l. 34). Pareiškėja nurodo šį išrašą iš Nekilnojamojo turto registro gavusi su P. G. jai atsiųsta pašto siunta 2012 m. lapkričio 28 d. Byloje nėra duomenų, kad atitinkamas įrašas yra ir pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų įrašuose. Atsakovas tokių duomenų teismui neteikė ir jų išreikalauti neprašė.

Atsižvelgiant į tai, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-333 „Dėl žemės sklypo Nr. 253 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl pareiškėjos prašymo, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, pranešti prokurorui apie proceso šalių pateiktus į administracinę bylą dokumentus, turinčius suklastojimo požymių, ir nelaikyti jų įrodinėjimo priemone, teismas pažymėjo, jog išnagrinėjus bylą nustatyta, kad surašant 2011 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą į jį neteisingi duomenys buvo įrašyti ne dėl to, kad matininkė klastojo dokumentą, o dėl to, kad neatliko būtino veiksmo – neišsiuntė kvietimo ar viešai nepaskelbė, be to, atliekant matavimus nepaklausė, kas bendrauja su matininkais, nei to asmens, nei darbų užsakovo P. G., dėl to savo nuožiūra įrašė į aktą duomenis, kuriuos manė esant teisingus. Tai vertintina kaip netinkamas matininko pareigų atlikimas. Jokių baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo požymių šiuose veiksmuose teismas neįžvelgė. Jeigu pareiškėja mano, kad padaryta nusikalstama veika, kad nurodytas dokumentas buvo klastojamas, turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 204 reglamentuoja matininkų ir matininkų ekspertų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, panaikinimą ir apskaitą, todėl jeigu pareiškėja mano, kad matininko veiksmais jai padaryta žala ar kitaip pažeistos jos teisės, ji gali pateikti skundą ar pranešimą apie tai NŽT.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pripažintas turinčiu trūkumų, todėl sprendime šis klausimas nespręstas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo taikyti senaties terminą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei pareiškėja, nei teismas taip ir neįvardijo, kokią konkrečiai teisę siekiama apginti bei atkurti, panaikinant skundžiamą aktą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus. Ne kiekvienas aktas turi būti panaikintas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos procedūros ar taisyklės, o tik toks, kurio priėmimo metu galiojusių taisyklių ar procedūrų pažeidimas neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo. Nepranešimas raštu pareiškėjai apie atliekamus kadastrinius matavimus konkrečiu atveju vertintinas kaip formalus pažeidimas, dėl kurio egzistavimo kyla pagrįstų abejonių. Matavimų atlikimo metu dalyvavo pareiškėjos įgaliotas asmuo, N. P., kuri teismo posėdžio metu patvirtino turinti įgaliojimą visiems veiksmams su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu atlikti (prijungta c/b Nr. 2-5-807/2010, I t., b. l. 166), po matavimų atlikimo pareiškėjai buvo pranešta apie atliktus matavimus, išsiųsta matavimų kopija su parodymo-paženklinimo aktu (I t., b. l. 9) bei suteiktas vieno mėnesio laikas pretenzijoms pareikšti. Nuosekliai, šiais veiksmais buvo užtikrinta pareiškėjos interesų apsauga, suteiktas laikas skundui dėl atliktų veiksmų pateikti. Pirmosios instancijos teismas pat nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos teisės buvo pažeistos dėl to, kad prieš tvirtinant kadastrinių matavimų bylą, jai apie tai nebuvo pranešta. Pareiškėja pati neatsiėmė pašto siuntos laiku, kai dar galėjo reikšti pastabas. Nurodytas teismo argumentas suponuoja išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo naikinti skundžiamą aktą, nes juo buvo tik patvirtintas kadastrinių matavimų planas, o pati sprendimo priėmimo procedūra buvo išlaikyta ir nepažeista.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dėl jame esančių loginių prieštaravimų, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimo 9 puslapio 2-oje pastraipoje nurodo, kad „bet kokie pareiškėjos ir jos atstovo aiškinimai administracinėje byloje, kad riba tarp dviejų sklypų nėra nustatyta teismo sprendimu, yra nepagrįsti. Pareiškėjai buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kokius dokumentus reikėtų ginčyti dėl sklypų ribos, tačiau nėra duomenų, kad būtų ginčijami planavimo ir kiti dokumentai“. Toliau, sprendimo 12 puslapio 2-os pastraipos viduryje, daroma priešinga išvada, kad „Nagrinėjamo ginčo atveju buvo nustatinėjama ir R. S. priklausančio žemės sklypo riba, todėl įstatymas reikalavo ją apie tai informuoti“. Prieštaravimas tarp šių dviejų išvadų sprendime nepašalintas, dėl to ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, juo labiau, kad antroji, visiškai nepagrįsta, išvada apie ribos nustatinėjimą matavimų metu, lėmė kitą nepagrįstą išvadą dėl pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimo, dėl ko buvo panaikintas skundžiamas aktas.

3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad matavimų metu buvo nustatinėjama pareiškėjos ir jo sklypus skirianti riba, nes ji jau nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-863-467/2011. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada apie ribų nustatinėjimą kadastrinių matavimų metu ne tik prieštarauja kitiems skundžiamo sprendimo motyvams, bet ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuris privalomas visiems ir turi būti vykdomas.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjai R. S. turėjo būti privalomai įteiktas rašytinis pranešimas apie matavimų atlikimo laiką, kadangi matavimai buvo atliekami vadovaujantis minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei jos išvadomis, t. y. matavimai atlikti ir skundžiamas aktas priimtas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-863-467/2011 bei įtvirtinant aiškias ir nustatytas ribas. Joks teisės aktas nereikalauja privalomai pranešti apie teismo sprendimo vykdymą.

5. Be to, atliekant matavimus dalyvavo pareiškėjos įgaliotas asmuo. Pareiškėja ir jos įgaliotas asmuo posėdžio metu tai neigė, atsakovai prašė apklausti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti šią aplinkybę, tačiau teismas prašymo netenkino, nors pareiškėjos ir jos įgalioto asmens N. P. parodymais vadovavosi sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Akivaizdu, kad buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas.

6. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų argumentų dėl senaties termino taikymo šioje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą, nes: 1) jai buvo žinoma apie atliktus matavimus dar 2011 m. lapkričio 4 d., ką patvirtina nurodytos dienos jos advokato raštas NŽT Vilniaus skyriui (I t., b. l. 132-133); 2) apie atliktus matavimus pareiškėjai buvo pranešta 2012 m. vasario 10 d. pranešimu pridedant matavimus ir parodymo-paženklinimo aktą (I t., b. l. 9); 3) 2012 m. gegužės 31 d. atsirado įrašas NTR apie trečiojo suinteresuoto asmens kadastrinių matavimų atlikimą bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-333 „Dėl žemės sklypo Nr. 253 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Nei vienas iš nurodytų argumentų nebuvo įvertintas ir dėl jo pasisakyta, senaties termino klausimas nespręstas.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 169-175) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti iš jos visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepaisant to, ar sodininkų bendrijos pirmininkas dalyvavo ar nedalyvavo matavimuose, pagal galiojančią nuo 2005 m. birželio 23 d. Nuostatų redakciją sodininkų bendrijos pirmininko kvietimas dalyvauti nužymėjime, jo dalyvavimas ir ribų ženklinimo akto derinimas nėra privalomas. Sodininkų bendrija pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra tik mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdytoja, prižiūrėtoja ir naudotoja, bet ne savininkė. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai neįpareigoja į žemės sklypų ženklinimą kviesti bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašyti žemės sklypų naudotojams. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamojo daikto – bendrojo naudojimo žemės sklypo (vidaus kelio), besiribojančio su P. G. žemės sklypu, priklausymą nuosavybės teise sodininkų bendrijai „Vilnelė“ nėra. Dokumento, jog bendrojo naudojimo žemės sklypo savininkas (valstybė) davė įgaliojimus sodininkų bendrijos atstovams veikti pagal jo interesus, taip pat nėra. P. G. žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu, tačiau sodininkų bendrija nėra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės savininkė, o tik naudotoja, todėl ženklinant minėto žemės sklypo ribas galėjo, bet neprivalėjo būti kviečiamas sodininkų bendrijos pirmininkas, taip pat nėra privalomas jo sutikimas su nustatytomis žemės sklypo ribomis, pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kadangi, kaip jau minėta, patikslintas žemės sklypo ribas atlikus kadastrinius matavimus privaloma suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais, bet ne su naudotojais. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normas ir nepagrįstai konstatavo 32.1.1.4 punkto reikalavimo pažeidimą dėl sodininko bendrijos pirmininko R. O. dalyvavimo matavimuose aplinkybių, t. y. teismas neteisingai kvalifikavo atsakovo veiksmus minėto Nuostatų reikalavimo atžvilgiu.

2. Nesutinka su teismo išvadomis apie 2011 m. lapkričio 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ydingumą, teismo vertinamą kaip esminį procedūrinės tvarko pažeidimą, nulėmusį ir skundžiamo administracinio akto negaliojimą. Pažymi, kad aktas yra pakankamai plataus turinio dokumentas su duomenimis, išdėstytais 13 punktų. Duomenys apie žemės sklypą, jame esančius statinius, ribų paženklinimą, nurodytų asmenų parašai yra teisingi. Ginčas kilo tik dėl akto 5 punkte nurodytos formuluotės, kad „sklypo Nr. 252 savininkė R.

S. nužymėjime dalyvavo, bet akte nepasirašė, su riba nesutinka ir teismo sprendimu nesutinka.“ Byloje pripažinta, kad matininkė E. K. suklydo ir akte formaliai neteisingai įrašė, kad savininkė R. S. dalyvavo nužymėjime, manydama, kad pareiškėjos dukra N. P., stebėjusi ženklinimo procedūrą ir reiškusi prieštaravimus dėl matavimo atlikimo, iš tikrųjų yra sklypo savininkė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad savininkė R. S. bei jos dukra (įgaliotas asmuo) N. P. tikrai turėjo būtent tokią nuomonę, kokia nurodyta akte ir matininkės paaiškinime (nesutinka su riba ir teismo sprendimu), ir šios nuomonės jos nepakeitė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl ginčijamo sakinio dalis „akte nepasirašė, su riba nesutinka ir teismo sprendimu nesutinka“ atitinka tikrovę ir yra teisinga.

Be to, pareiškėjos įgaliotas asmuo N. P. matė atliekamus ribų nužymėjimo darbus, elgėsi kaip namo ir žemės sklypo savininkė, reiškė savo nuomonę (nepasitenkinimą, prieštaravimus), pranešė iš karto apie matavimus pareiškėjai. Nepaisant to, kad formaliai namo savininkė yra R. S., nurodyto sklypo gyvenamajame name faktiškai gyvena ir jį valdo tik N. P., todėl pats P. G. ir jo sutuoktinė ją laikė tikrąja namo ir sklypo valdytoja ar savininke, neturėdami jokių abejonių dėl jos teisės dalyvauti matavimuose. Taigi, pareiškėja ir jos įgaliotas asmuo turėjo žinojo apie atliktus matavimus ir turėjo galimybę reikšti dėl jų savo pastabas.

Be to, kadastrinius matavimus įgaliota tvirtinti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, buvo informuota (pačiu aktu ir matininkės paaiškinimu) apie tikrąją gretimo sklypo savininkės (jos įgalioto asmens) poziciją sklypų ribos ir teismo sprendimo atžvilgiu ir turėjo galimybę įvertinti (patikrinti) tokios nuomonės pagrįstumą. Be to, apie analogišką nuomonę Nacionalinė žemės tarnyba buvo informuota ir pačios pareiškėjos iškart po atliktų matavimų (ribų nužymėjimo).

3. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas ir tas faktas, kad ribų nužymėjimas ir kadastriniai matavimai vis dėlto buvo atliekami pagal įsiteisėjusius procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-5-807/2010 ir būtent su tokia sąlyga kadastriniai matavimai buvo suderinti Nacionalinėje žemės tarnyboje, apie ką liudija Tarnybos vyr. specialistės I. S. įrašas žemės sklypo plane (I t., b. l. 66, 123). Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas administracinis aktas bei kadastriniai matavimai būtų panaikinti ar ne, šio sklypo matavimai ir ribos negalėtų pasikeisti ir būtų tvirtinami tik tokie duomenys, kokie yra atsakovo UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ matininkės E. K. parengtoje kadastrinių matavimo byloje, t. y. atitinkantys galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teismo sprendimą.

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Vien ta aplinkybė, jog gretimo sklypo savininkas nedalyvavo nustatant sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

5. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja negali įrodyti ir net įvardyti, kaip skundžiamas administracinis aktas ir konkrečiai kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, susijusius su jos nuosavybe. Priešingai, byloje konstatuota, kad žemės sklypų riba yra aiškiai nustatyta ir nėra jokio pagrindo manyti, kad atlikti kadastriniai matavimai prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir teismo sprendimui, kuriuo išspręstas ginčas dėl turtinių interesų, susijusių su žemės sklypų riba ir sklypuose esančiais statiniais. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pagal pareikštą šioje byloje skundo reikalavimą neturi materialinio teisinio intereso ir reikalavimo tenkinimas dėl skundžiamo administracinio akto nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tai, kad galėjo būti formaliai pažeista jos teisė žinoti apie numatomus matavimus, tam, kad ji galėtų, pasak teismo, nuspręsti, jai ar jos įgaliotam asmeniui dalyvauti matavimuose ar visai nedalyvauti, šioje situacijoje nedaro jokios įtakos jos turtiniams interesams, kurie ir yra reikšmingi nagrinėjamų teisinių santykių kontekste.

6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R63-70/2011; 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7)).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens P. G. apeliacinį skundą (III t., b. l. 2-6) prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad pareiškėjai R. S. neturėjo būti privalomai įteiktas rašytinis pranešimas apie matavimų atlikimo laiką, kadangi matavimai buvo atliekami vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-863-467/2011 ir kad joks teisės aktas nereikalauja privalomai pranešti apie teismo sprendimo vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų sąvoka – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

NTRĮ 8 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktas nustato, kad „Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys)“.

Nuostatų 32.1.1.1. punktas numato vienintelę išimtį, kuomet kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo) gali būti nekviečiamas – kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje (nebent reikėtų atstatyti sunaikintus riboženklius). Nagrinėjamu atveju tiek trečiojo suinteresuoto asmens P. G., tiek R. S. žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje (ne valstybinėje), todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-863-467/2011 nustatyta aplinkybė, kad minėtus žemės sklypus skirianti riba yra nustatyta ir aiški (sutampa su P. G. priklausančio sodo namelio siena) dar nereiškia, kad tokia teismo nutartimi buvo nustatyta žemės sklypus skirianti riba konkrečiomis ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

Konstatuotas buvo tik atitikimas teritorijų planavimo dokumentams, kuriais remiantis vėliau turėjo būti atliekami ir buvo atlikti kadastriniai matavimai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.2. punktu R. S. turėjo būti asmeniškai įteiktas arba registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų išsiųstas kvietimas.

2. Atsakovo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Pritaria apeliacinio skundo argumentams.

Pareiškėja R. S. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens P. G. apeliacinį skundą (III t., b. l. 8-11) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens visas apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šioje byloje nagrinėjamam ginčui (kartu ir jam taikomiems temimams) svarbi pareiškėjos ginamų teisių ir jų reikalavimų prigimtis. Nors byloje faktiškai dominuoja civilinių teisių gynimas, kurio bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, tačiau ginant pareiškėjos teisę į tinkamą gretimų žemės sklypų bendros ribos nustatymą bei atsižvelgiant į tokios teisės prigimtį bei pobūdį ginčo šaliai (atsakovams ar trečiajam suinteresuotam asmeniui) net ir reikalaujant taikyti ieškinio senatį administraciniam aktui ginčyti, šios bylos aplinkybių kontekste Vilniaus apygardos administracinis teismas galėjo ir turi diskrecijos teisę ex officio patikrinti, ar byloje taikytinas senaties terminas praleistas ir ar nėra svarbių jo atnaujinimo priežasčių. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai ir objektyviai nustatė, kad toks terminas praleistas nebuvo, nes apie skundžiamus administracinius aktus pareiškėja sužinojo ir pateikė skundą teisme nepraleidusi 30 dienų termino, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nebuvo tiesioginė skundžiamo individualaus administracinio teisės akto (administracinio santykio) subjektas (dalyvė) – prašomas panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimas buvo priimtas tik trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Taigi, pareiškėjai nebuvo žinomi tokie atsakovo Nacionalines žemės tarnybos veiksmų padariniai, kurie paaiškėjo ir pareiškėjos teisių pažeidimo priežastimi tapo tik gerokai vėliau po jų priėmimo, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d., kai pareiškėja gavo teisiškai reikšmingus dokumentus ir tokiu būdu sužinojo apie skundžiamą viešojo administravimo subjekto sprendimą.

2. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, paneigiančių pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą. Priešingai, jis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu beloję esančių įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, tokiu būdu iš esmės siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Taigi, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

3. Apeliaciniame skunde nurodomi trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai dėl jo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir dėl faktinio žemės sklypų naudojimo, taip pat dėl skundžiamo viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto teisėtumo, laikytini jo samprotavimais ir deklaratyvaus pobūdžio pamąstymais, kurie nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Taigi, tokia trečiojo suinteresuoto asmens pozicija nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

4. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai bei galimi argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl pareiškėja jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 17-18) prašo jį tenkinti ir prisideda prie apeliacinio skundo.

Pareiškėja R. S. atsiliepime į atsakovo UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 19-21) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovui UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir jis nėra įgaliotas ginti viešojo intereso.

2. Atsakovas nepateikia ir nenurodo jokių naujų įrodymų, paneigiančių pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą. Priešingai, jis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu beloję esančių įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, tokiu būdu iš esmės siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Taigi, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

3. Apeliaciniame skunde nurodomi atsakovo teiginiai dėl trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir dėl faktinio žemės sklypų naudojimo, taip pat dėl skundžiamo viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto teisėtumo, laikytini jo samprotavimais ir deklaratyvaus pobūdžio pamąstymais, kurie nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Taigi, tokia atsakovo pozicija nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

4. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi atsakovo teiginiai bei galimi argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl pareiškėja jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra pakankamai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinį skundą įprastinę rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad keičiant žemės sklypo kadastrinius duomenis buvo iš esmės pažeista teisės aktais nustatyta procedūra, dėl ko duomenų keitimas yra neteisėtas.

Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinius skundus grindžia fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinių skundų argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) ir atitinkamai pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktą žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S., žemės sklypo, pažymėto Sodininkų bendrijos „Vilnelė“ Nr. 252, savininkė, nedalyvavo 2011 m. lapkričio 2 d. atliekant gretimo sklypo Nr. 253 kadastrinius matavimus ir jai apie matavimus pranešta nebuvo, nors, remiantis Nuostatų reikalavimais, jai, kaip gretimo sklypo savininkei, privalu buvo pranešti. Tačiau teismas nustatė, kad matavimų metu dalyvavo ir turėjo galimybę reikšti pastabas bei siūlymus savininkės R. S. dukra N. P., kuri, turėdama savininkės įgaliojimą ją atstovauti, išsakė nesutikimą su atliekamais matavimais.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nepranešimas savininkei apie numatomus sklypo matavimus ir jos nedalyvavimas matavimų metu yra esminis procedūros pažeidimas. Tuo labiau, kad kitose matavimų procedūrose pareiškėja dalyvavo, o būtent: po atliktų matavimų pareiškėją atstovaujantis advokatas 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 47 pareiškė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prieštaravimus dėl sklypo Nr. 253 kadastrinių matavimų (I t., b. l. 132-133). Pareiškėjai, kaip nedalyvavusiai matavimų procedūroje, remiantis Nuostatų 32.1.1.3 punktu, buvo išsiųstos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijos (I t., b. l. 60). Pareiškėja minėtos siuntos negavo dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kadangi nenuvyko į pašto įstaigą jos atsiimti, todėl pripažintina, kad Nuostatų 32.1.1.3 punkte numatyta procedūra, siekiant supažindinti pareiškėją su parengtais dokumentais, atlikta tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis minėtu teisiniu reguliavimu bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog esminių procedūrinių pažeidimų, priimant sprendimą, nebuvo padaryta. Pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos. Pareiškėjai nebuvo ribojama teisė dalyvauti nustatytų kadastro duomenų keitimo procese ir savo teisėmis ji turėjo galimybę pasinaudoti. Pareiškėja teismui nenurodė, kaip galėjo pasikeisti jos teisės, jei būtų dalyvavusi matavimuose, ir nepagrindė, kad jos tiesioginis dalyvavimas atliekamų matavimų vietoje galėjo nulemti kitokį sprendimą nei priimtas.

Pripažintina, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto rengėja pažeidė paženklinimo-parodymo akto pildymo tvarką, nustatytą Taisyklių 29.8 punkte, kadangi nenustatė N. P. įgaliojimų ir neįrašė jos duomenų bei pastabų į aktą, nepasiūlė akto pasirašyti. Tačiau minėti pažeidimai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą, kadangi, remiantis ABTĮ 89 straipsnio 3 punktu, administravimo aktas gali būti panaikintas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas bei neobjektyvus sprendimas.

Vertinat skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-333 „Dėl žemės sklypo Nr. 253 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Vilnelė“, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumą, pažymėtina, kad jis atitinka Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-807/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-863-467/2011 nustatytas aplinkybes. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažinta, kad riba, skirianti žemės sklypus Nr. 252 ir 253, turi eiti šalia P. G. priklausančio statinio sienos. ABTĮ 14 straipsniu yra nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsakovas savo sprendimu nustatė minėtą žemės sklypo ribą, remdamasis 2011 m. lapkričio 2 d. atliktais patikslintais sklypo kadastriniais matavimais (I t., b. l. 66), kurie atitinka ribą, pripažintą teismų sprendimais. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti procedūros pažeidimai yra formalūs ir negalėjo lemti ginčijamo sprendimo objektyvumo, todėl pagrindo naikinti atsakovo sprendimą nėra. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.) ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens P. G. (P. G.) apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys