A-442-23-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1582/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01823-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atstovui advokatui Pauliui Astromskiui, atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams Mildai Deimantei, Marekui Močiulskiui ir Saulei Vilcinytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „SMScredit.lt“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ skundą atsakovams Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 12NKV-31 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „4finance“) už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 22 punkto pažeidimą paskyrė 8 000 Lt baudą.

2. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nutarimą bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti jam sumokėtą 8 000 Lt baudą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Šis teismas iš esmės konstatavo, kad pareiškėjo vykdyta veikla pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 22 punktą bei kad pareiškėjas vykdyta reklamine akcija „Premijiniai litai“ sukūrė piramidinę prekių platinimo sistemą, suteikdamas vartotojui galimybę gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, taip pat naudojant ir (ar) reklamuojant šią sistemą. Sistemiškai įvertinęs Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB, kurios nuostatos buvo perkeltos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–23 punktuose nustatytos klaidinančios komercinės veiklos poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia, t. y. norint konstatuoti pažeidimą, tyrimo metu pakanka nustatyti, kad ūkio subjektas vykdė komercinę veiklą ir kad ta veikla atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–23 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius.

III. 6. Pareiškėjas UAB „4finance“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. patenkinti jo skundą.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Šioje byloje kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, todėl yra reikalinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 3 d.).

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, kuriuo pareiškėjui už piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimą, t. y. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 22 punkto pažeidimą, paskirta 8 000 litų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

10. Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „4finance“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „SMScredit.lt“) yra įmonė, kurios veikla – smulkių kreditų teikimas nuotoliniu būdu per trumpą laiką. Pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2011 m. vasario 15 d. vykdė reklaminę akciją „Premijiniai litai“, dėl kurios nagrinėjamoje byloje ir yra kilęs ginčas.

11. Vykdydamas paminėtą akciją, pareiškėjas skelbė, kad asmuo, užsiregistravęs interneto tinklapyje www.smscredit.lt (užpildęs registracijos formą bei sumokėjęs 0,01 lito registracijos mokestį) ir SMS žinute ar elektroniniu laišku pakvietęs užsiregistruoti draugus (į atitinkamą interneto tinklapio laukelį įrašęs kito asmens mobiliojo telefono numerį ar elektroninio pašto adresą ir išsiuntęs pakvietimą), už kiekvieną po kvietimo užsiregistravusį draugą gaus iš UAB „SMScredit.lt“ premijinius litus – 20 litų sumą, pervedamą į asmens sąskaitą. Pastebėtina, kad registracijos sistemoje metu su asmeniu buvo sudaroma kredito sutartis, o ją sudaręs asmuo įgydavo teisę bet kuriuo metu nuotoliniu būdu kreiptis į pareiškėją ir gauti smulkų kreditą.

12. Dėl šios akcijos Tarnyba pradėjo tyrimą ir Nutarimu konstatavo, kad pareiškėjo paskelbta akcija „Premijiniai litai“ pažeidžia Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo vartotojams įstatymo 7 straipsnio 22 punkto nuostatas, kadangi šia akcija pareiškėjas sukūrė piramidinę prekių platinimo sistemą, kurioje vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą.

13. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pritarė Tarnybos padarytoms išvadoms ir pareiškėjo skundo dėl Nutarimo panaikinimo netenkino.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatų

14. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas (Valstybės žinios, 2008, Nr. 6–212) nustato nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimą, nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus, institucijas, atsakingas už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus (įstatymo 1 str. 1 d.), taigi jo normos skirtos ginčo teisiniams santykiams reguliuoti ir taikytinos šioje byloje. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad nesąžininga komercinė veikla yra draudžiama. To paties straipsnio 2 dalis apibrėžia, jog komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir: 1) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, arba 2) iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę. Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi.

15. Atvejai, kada yra preziumuojama, jog komercinė veikla yra klaidinanti ir jos įrodinėti nereikia, yra numatyti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnyje, kuris įtvirtina baigtinį jų sąrašą. Pagal šio straipsnio 22 punktą, už kurio pažeidimą ir buvo nubaustas pareiškėjas, preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, taip pat šios sistemos naudojimas ar reklamavimas.

16. Taigi nustačius piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimo faktą, papildomai įrodinėti, jog komercinė veikla yra klaidinanti, nereikia. Pagal paminėtas nacionalinės teisės nuostatas vienas iš esminių piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimo bruožų – tai galimybė gauti atlygį visų pirma už kitų vartotojų įtraukimą į šią sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą.

17. Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo vartotojams įstatymo nuostatomis yra siekiama įgyvendinti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – ir Direktyva). Pirmiau aptartas šio įstatymo 7 straipsnio 22 punktas yra įtvirtintas nacionalinėje teisėje atsižvelgiant į Direktyvos I priedo 14 punktą.

18. Direktyvos preambulės 17 punktas numato, kad Direktyvos I priede pateikiamas išsamus komercinės veiklos, kuri yra nesąžininga bet kuriomis aplinkybėmis, sąrašas yra vienintelė komercinė veikla, kurią galima laikyti nesąžininga nevertinant kiekvieno konkretaus atvejo. Šį sąrašą galima keisti tik peržiūrint Direktyvą. Direktyvos 5 straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog tas pats bet kuriomis aplinkybėmis nesąžininga laikomos komercinės veiklos sąrašas galioja visose valstybėse narėse ir jį galima keisti tik peržiūrint Direktyvą. Iš paminėtų nuostatų matyti, jog siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvą, visų valstybių narių nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtintas toks pat bet kuriomis aplinkybėmis nesąžininga laikomos komercinės veiklos sąrašas, t. y. valstybės narės neturėtų nustatyti nei daugiau, nei mažiau atvejų, kada visais atvejais laikoma, jog komercinė veikla yra nesąžininga. Tie atvejai, kurie nepatenka į Direktyvos I priede įtvirtintą sąrašą, vertintini, remiantis Direktyvos 5–9 straipsniuose numatytais kriterijais, t. y. analizuojant kiekvieną individualią situaciją.

19. Ginčo santykiams itin svarbios Direktyvos nuostatos, kadangi nuo jų priklauso ir nacionalinės teisės taikymas.

Dėl Direktyvos I priedo 14 punkto nuostatos versijų skirtingomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis netapatumo

20. Direktyvos I priedo 14 punktas lietuvių („piramidės pobūdžio skatinimo sistemos sukūrimas, naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį visų pirma už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą“) ir vokiečių („Einführung, Betrieb oder Förderung eines Schneeballsystems zur Verkaufsförderung, bei dem der Verbraucher die Möglichkeit vor Augen hat, eine Vergütung zu erzielen, die hauptsächlich durch die Einführung neuer Verbraucher in ein solches System und weniger durch den Verkauf oder Verbrauch von Produkten zu erzielen ist“) kalbomis piramidinės skatinimo sistemos sukūrimą, naudojimą ar reklamavimą, kaip klaidinančią komercinę veiklą, iš esmės sieja tik su vartotojui suteikiama galimybe gauti atlygį visų pirma už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą.

21. Tačiau tas pats punktas anglų („Establishing, operating or promoting a pyramid promotional scheme where a consumer gives consideration for the opportunity to receive compensation that is derived primarily from the introduction of other consumers into the scheme rather than from the sale or consumption of products”), prancūzų („Créer, exploiter ou promouvoir un système de promotion pyramidale dans lequel un consommateur verse une participation en échange de la possibilité de percevoir une contrepartie provenant essentiellement de l'entrée d'autres consommateurs dans le système plutôt que de la vente ou de la consommation de produits”), lenkų („Zakładanie, prowadzenie lub propagowanie systemów promocyjnych typu „piramida”, w ramach których konsument wykonuje świadczenie w zamian za możliwość otrzymania wynagrodzenia, które jest uzależnione przede wszystkim od wprowadzenia innych konsumentów do systemu, a nie od sprzedaży lub konsumpcji produktów”), ispanų („Crear, dirigir o promocionar un plan de venta piramidal en el que el consumidor realice una contraprestación a cambio de la oportunidad de recibir una compensación derivada fundamentalmente de la entrada de otros consumidores en el plan, y no de la venta o el consumo de productos”) kalbomis iš esmės numato, jog klaidinanti komercinė veikla yra piramidinės skatinimo sistemos sukūrimas, jos naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojas sumoka už galimybę gauti atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą.

22. Iš to, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, jog skirtingomis kalbomis ta pati Direktyvos nuostata gali įgauti skirtingą prasmę. Teisėjų kolegijos manymu, Direktyvos versijose vienomis kalbomis (pvz., lietuvių, vokiečių) vartotojo užmokestis (mokėjimas) už dalyvavimą sistemoje nenurodomas kaip privalomas piramidinės platinimo sistemos požymis, o versijose kitomis kalbomis (pvz., anglų, prancūzų, lenkų, ispanų) jis yra būtinas požymis. Daugeliu atvejų, kaip ir nagrinėjamoje byloje, toks galbūt nevienodų tos pačios nuostatos prasmių skirtingomis kalbomis egzistavimas gali nulemti tai, kad vienu atveju vertinant tą pačią subjekto veiklą bus taikoma nesąžiningos komercinės veiklos prezumpcija, o kitu atveju – ji taikoma nebus. Tačiau, kaip minėta, vienodas visoje Europos Sąjungoje bet kuriomis aplinkybėmis nesąžininga laikomos komercinės veiklos sąrašas yra įtvirtintas Direktyvoje, jis galioja visose valstybėse narėse ir jį galima keisti tik peržiūrint Direktyvą.

23. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog kiekviena Europos Sąjungos teisės nuostata turi būti įvertinta atsižvelgiant į atitinkamą kontekstą bei aiškinama paisant Europos Sąjungos teisės nuostatų visumos, jos tikslų bei raidos būklės tuo metu, kai nagrinėjama nuostata turi būti taikoma. Europos Sąjungos teisės aktai yra surašomi daugeliu kalbų ir įvairios kalbinės versijos yra autentiškos, taigi Europos Sąjungos teisės nuostatos aiškinimas paprastai reikalauja ir jos kalbinių versijų palyginimo (Teisingumo Teismo sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministry of Health, Nr. 283/81). Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, jog Europos Sąjungos tekstų skirtingos kalbinės versijos turi būti aiškinamos vienodai. Esant skirtumams, atitinkama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teksto visumą, kuriame ji įtvirtinta bei bendrą teisės akto struktūrą ir tikslą (Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rockfon A/S prieš Specialarbejderforbundet i Danmark, Nr. C-449/93).

24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo nubaustas už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatos, kuria įgyvendinama Direktyva, pažeidimą, itin svarbu nustatyti, kaip turi būti suprantama ir aiškinama bylai aktuali Direktyvos norma, kadangi nuo jos priklauso ir nacionalinės teisės taikymas. Nustačius, kad nacionalinė teisė numato kitokį visada laikomos nesąžininga komercinės veiklos sąrašą, tokios nacionalinės teisės nuostatos, atsižvelgiant į Direktyvoje įtvirtintą draudimą keisti sąrašą valstybių narių iniciatyva, atitinkamais atvejais turėtų būti netaikomos.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas parašyta anksčiau, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje kyla abejonių, kaip aiškintinas Direktyvos I priedo 14 punktas. Todėl teismas prašo Europos Sąjungos Teisingumo Teismą priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar Direktyvos I priedo 14 punktas turi būti aiškinamas taip, kad visais atvejais klaidinančia komercine veikla yra laikomas tik tokios piramidinės skatinimo sistemos sukūrimas, naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojas sumoka už galimybę gauti atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, ar ir tokios piramidinės skatinimo sistemos sukūrimas, naudojimas ar reklamavimas, kai jis minėtą galimybę gauti atlygį įgyja nieko už ją nesumokėdamas?

Dėl vartotojų įnašų, kuriais finansuojama piramidinė skatinimo sistema, dydžio bei dėl piramidinės skatinimo sistemos finansavimo vartotojų įnašais masto

26. Tuo atveju, jei Direktyvos I priedo 14 punkte pateiktas nesąžiningos komercinės veiklos apibrėžimas aiškintinas kaip įtvirtinantis tokį piramidinės skatinimo sistemos apibrėžimą, kai naujo vartotojo mokestis už dalyvavimą sistemoje yra būtinas jos požymis, teisėjų kolegijos nuomone, kyla klausimas, ar yra svarbus tik pats tokio naujo vartotojo įnašo sumokėjimo faktas, ar taip pat – ir įnašo dydis bei tokių įnašų dalis seniesiems vartotojams išmokamų išmokų sumoje.

27. Nagrinėjamoje byloje naujai prisiregistravę asmenys turėjo mokėti 0,01 lito mokestį, kuris, UAB „4finance“ teigimu, yra mažiausias technologiškai įmanomas mokestis (0,00 lito pavedimas yra technologiškai neįmanomas), kurį asmuo privalo sumokėti tam, kad būtų įmanoma jį identifikuoti. Pasak UAB „4finance“, tokio mokesčio paskirtis yra ne pelno gavimas, o asmens identifikavimas. Šis mokestis mokamas naudojantis elektroninės bankininkystės sistema ir tai leidžia gauti tikslų asmens vardą, pavardę, asmens kodą, sąskaitos numerį ir kitus asmens duomenis, kurie yra būtini nuotoliniam paskolų teikimui. Pažymėtina, jog iš minėtų 0,01 lito dydžio įnašų pareiškėjui, jo teigimu, buvo sumokėta iš viso 122,23 lito, o bendrovės išmokos naujus klientus rekomendavusiems asmenims siekė 236 060 litų, t. y. iš naujai pritrauktų dalyvių įnašų buvo padengta 0,05 proc. išmokų seniesiems dalyviams.

28. Taigi jei Direktyvos I priedo 14 punktas turi būti suprantamas kaip draudžiantis tik tokią piramidinę skatinimo sistemą, kai vartotojas sumoka už galimybę gauti atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, kyla klausimas, kokio dydžio turi būti mokėjimas už galimybės gauti atlygį įgijimą, kad atitinkama sistema galėtų būti kvalifikuojama kaip draudžiama pagal Direktyvos I priedo 14 punktą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu išsiaiškinti, ar tokio dydžio vartotojų įnašai (mokėjimai už registravimą sistemoje), kurie yra tik simboliniai ir mokami siekiant identifikuoti vartotojus, kaip yra nagrinėjamojoje byloje, kai turėjo būti sumokėta 0,01 lito, gali būti laikomi mokėjimu už galimybę gauti atlygį minėtos Direktyvos I priedo 14 punkto prasme ir tokios įmokos pakanka, kad sistema galėtų būti kvalifikuojama kaip draudžiama pagal minėtą Direktyvos nuostatą.

29. Jau minėta, kad UAB „4finance“ teigia, jog iš naujų sistemos dalyvių įnašų bendrovė gavo tik 122,23 lito, o jos išmokos naujus klientus rekomendavusiems asmenims siekė 236 060 litų. Taigi yra pagrindas manyti, kad naujus klientus pritraukusiems vartotojams mokėtas atlygis tik labai nedidele dalimi buvo finansuojamas iš naujų sistemos dalyvių įnašų.

30. Direktyvos I priedo 14 punkto versijoje lietuvių kalba nurodoma, kad piramidinėje skatinimo sistemoje vartotojas gauna atlygį visų pirma už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą. Šios normos versijoje anglų kalba vartojami žodžiai „derived primarily from the introduction of other consumers into the scheme rather than from the sale or consumption of products”. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai taip pat kyla neaiškumas, kokiu mastu piramidinėje skatinimo sistemoje anksčiau prisijungusiems vartotojams mokamas atlygis turėtų būti finansuojamas iš naujų vartotojų įnašų ir ar apskritai jis turėtų būti finansuojamas iš naujų vartotojų įnašų. Taigi teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar pagal Direktyvos I priedo 14 punktą yra svarbu tik tai, kad anksčiau prisijungusiam vartotojui atlygis yra sumokamas visų pirma už faktą, kad jis įtraukė kitus vartotojus, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, ar vis dėlto yra svarbi ir aplinkybė, kad anksčiau prisijungusiam vartotojui mokamas atlygis būtų tam tikra dalimi finansuojamas būtent iš kitų, t. y. naujų vartotojų, sumokėtų sumų? Kitaip tariant, nėra aišku, kokią esamiems nariams mokamų išmokų dalį turėtų sudaryti naujųjų narių mokėjimai, kad skatinimo sistemą būtų galima laikyti klaidinančia komercine veikla Direktyvos I priedo 14 punkto prasme.

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 str.).

32. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegijai šioje byloje yra iškilęs klausimas, kaip aiškintinos Direktyvos nuostatos, numatančios, kad klaidinančia komercine veikla yra laikytinas piramidės pobūdžio skatinimo sistemos sukūrimas, naudojimas bei reklamavimas. Atsakymai į paminėtus klausimus turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, kadangi nuo to priklauso šioje byloje taikytinos nacionalinės teisės aiškinimas ir taikymas. Tad, atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegijos nuomone, yra reikalinga kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004, I priedo 14 punktas turi būti aiškinamas taip, kad visais atvejais klaidinančia komercine veikla yra laikomas tik tokios piramidinės skatinimo sistemos sukūrimas, naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojas privalo sumokėti už tai, kad jis gautų atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą?

2. Jeigu vartotojo mokėjimas už teisę gauti atlygį yra būtinas, ar tam, kad piramidinė skatinimo sistema būtų pripažinta klaidinančia komercine praktika pagal Direktyvos I priedo 14 punktą, turi reikšmės aplinkybė, kokio dydžio įmoką sumoka vartotojas už galimybę gauti atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą? Ar minėtos vartotojų įmokos, kurios yra tik simbolinės ir mokamos siekiant identifikuoti vartotojus, gali būti laikomos mokėjimu už galimybę gauti atlygį minėtos Direktyvos I priedo 14 punkto prasme?

3. Ar Direktyvos I priedo 14 punkto nuostata turi būti aiškinama taip, kad piramidinės skatinimo sistemos pripažinimui klaidinančia komercine praktika pagal minėtą punktą, be kita ko, yra svarbu tik tai, kad anksčiau prisijungusiam vartotojui atlygis yra sumokamas visų pirma už faktą, kad jis įtraukė kitus vartotojus, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, ar vis dėlto yra svarbi ir aplinkybė, kokiu mastu šios sistemos dalyviams išmokamas atlygis už naujų vartotojų įtraukimą yra finansuojamas iš naujai pritrauktų narių įnašų? Ar nagrinėjamu atveju anksčiau prisijungusiems piramidinės skatinimo sistemos dalyviams išmokamas atlygis turėtų būti visiškai arba didžiąja dalimi finansuojamas iš naujai pritrauktų narių įnašų?

Nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Dainius Raižys Dalia Višinskienė